Persėjas (gr. Περσεύς) - graikų mitologijos herojus. Jis yra legendinis Mikėnų įkūrėjas, labiausiai išgarsėjęs tuo, kad nužudė gorgonę Medūzą. Jis yra pusdievis, Dzeuso ir mirtingosios princesės Danajos sūnus. Su žmona, Etiopijos princese Andromeda, jo vaikai yra sūnūs Persėjas, Alkaiosas, Stenelis, Elektrionas ir duktė Gorgofonė. Persėjas taip pat yra Heraklio senelis, taip pat jo pusbrolis.
Persėjo gimimo ir jaunystės istorija prasideda nuo pranašystės: jo senelis, karalius Akrisijus (Akrisijus), išgirdo, kad jo dukters Danajos sūnus nužudys jį. Siekdamas išvengti likimo, Akrisijus įkalino Danają požemyje, tačiau Dzeusas ją aplankė apsirengęs auksiniu lietumi ir taip gimė Persėjas. Akrisijus paguldė moterį su kūdikiu į skrynią ir išmetė į jūrą; skrynia nuplaukė iki salos Serifo, kur Persėją ir Danają priėmė karalius Polidektas. Persėjo jaunystė susijusi su konfliktu dėl Polidekto meilės Danajai ir su vėlesniu Persėjo išsiuntimu į pavojingą misiją, kurios tikslas — atnešti Medūzos galvą.
Medūzos nugalėjimas
Persėjas tapo žinomas dėl žygio į gorgonių pasaulį ir Medūzos nugalėjimo. Pagal mitą jam padėjo dievai ir dievaitės: Hermes davė sparnuotas sandalijas ir kardą, Athena — blizgantį skydą (kurį Persėjas naudojo kaip veidrodį, kad nematytų Medūzos tiesiogiai), Hadas skolinosi nematomybės šalmo fragmentą, o nimfos įteikė kibisą (maišelį) beždžionėms akims sulaikyti. Naudodamas veidrodinį skydą, Persėjas sugebėjo priartėti prie Medūzos ir nukirsti jai galvą, išvengdamas akinančio žvilgsnio, kuris paversdavo žmones akmeniu. Iš Medūzos kraujo gimė dvi legendinės būtybės — sparnuotas žirgas Pegasas ir herojus Chrysaor.
Andromeda ir tolesnė veikla
Grįždamas iš misijos Persėjas sutiko Andromedą, kurią, pagal kitą mitą, buvo pririšę prie uolos kaip auką jūros pabaisai Cetui, nes jos motina Kasiopeja didžiavosi, jog jos grožis viršijo nimfų grožį. Persėjas kovėsi su pabaisa ir išsaugojo Andromedą — vėliau jie susituokė. Grįžęs į Serifą jis panaudojo Medūzos galvą kaip ginklą: užmušė arba pavertė akmeniu karalių Polidektą (pagal versiją) ir taip išlaisvino savo motiną nuo prievartos. Vėliau Persėjas atvyko į Argos arba Mikėnų kraštus, kur, pagal skirtingas versijas, įkūrė arba sustiprino Mikėnų valdžią. Viena versija pasakoja, kad netyčia persileido diską ar ietį ir nukovė savo senelį Akrisijų, taip netiesiogiai įvykdydamas pranašystę.
Kultūrinis palikimas
Persėjo legendos paveikė daugelį meno sričių: senovės graikų keramikos piešiniuose, laikotarpio skulptūroje, viduramžių ir renesanso tapyboje (pvz., Benvenuto Cellini „Perseus su Medūzos galva“), bei literatūroje. Jo vardas liko ir danguje: žvaigždynas Perseus pavadintas herojumi. Medūzos galvos motyvas tapo simboliu apsaugai (gorgoneion) — ant skydo, pastatų ir amuletų, nes manoma, kad ji atbaido blogąsias jėgas.
Mitai apie Persėjų turi daug variantų priklausomai nuo regionų ir šaltinių; skirtinguose pasakojimuose kinta smulkmenos, pavyzdžiui, tikslios dovanos jam arba kai kurių vaikų sąrašas. Tačiau bendra tema yra aiški: Persėjas — ryžtingas ir gudrus herojus, kurio veiksmai nulėmė svarbius Trojybinius ir dinastinius įvykius senovės Graikijos mitologijoje.
