Pohjola — suomių ir karelų mitologinė šalis, Louhi ir Sampo
Pohjola — suomių ir karelų mitologinė šalis: Louhi, Sampo, didvyrių žygiai, kerai ir senovinės pasakojimai apie turtus, mūšius ir magiją.
Pohjola – pavojinga ir paslaptinga šalis suomių ir karelų senovinėse istorijose. Ši vieta tradiciškai vaizduojama kaip toli šiaurėje esanti, labai šalta ir atšiauri žemė. Pohjola dažnai minima suomų epiniuose dainose ir pasakose, vėliau ji įsiliejo į Lönnroto sudarytą «Kalevalą» – suomių ir karelų dainų rinkinį. Manoma, kad Pohjola neegzistavo kaip tikra valstybė; senovėje žmonės, galvodami apie Pohjolą, dažnai turėjo omenyje Laplandiją arba Pohjanmos (Pohjanmaa) regioną.
Kilmė ir vaizdiniai
Pohjolą dažnai apibūdindavo kaip tvirtovę: ją juosė aukšta siena, o Pohjolos vartai buvo matomi iš toli. Tokia išvaizda pabrėžia atskirtumą – Pohjola yra lyg už užtvaros stovinti svetima, kartais bauginti skirta sritis. Iš Pohjolos kilę ir įvairūs blogi dalykai: pavyzdžiui, ligų ir šalčio, būdavo aiškinama kaip buvę atsiųsti iš Pohjolos. Toks suvokimas rodo, kad Pohjola buvo ne tik geografijos, bet ir mitologijos simbolis – tamsių jėgų ir pavojų šaltinis.
Louhi ir Pohjolos gyventojai
Pohjoloje gyveno Pohjolos žmonės. Jie vaizduojami kaip tvirti kariai ir galingi burtininkai, turintys žinių apie magiją ir techniką. Pohjolos valdovė – piktoji ragana Louhi – yra vienas stipriausių šių legendų veikėjų. Ji pateikiama kaip negraži, bet labai galinga senutė, mokanti stiprių burtų. Pagal pasakas Louhi turėjo vyrą ir keletą dukterų. Jos dukros vaizduojamos itin išskirtinai: jos buvo tokios baltos ir skaisčios, kad kartais sakoma, jog jos iš esmės buvo permatomos; pro jų odą galėjai matyti kūną, pro kūną – kaulus, o pro kaulus – kaulų čiulpus. Pohjolos dukterys dažnai vaizduojamos besisėdinčios ant dangaus ir audžiančios aukso bei sidabro siūlus – tai pabrėžia jų dievišką grožį ir magišką ryšį su turtu.
Pretendentai, Sampo ir didysis konfliktas
Daugelis didvyrių toli keliavo į Pohjolą prašyti Louhi dukterų tapti jų žmonomis. Louhi savo dukterų lengvai neatidavė – ji dažnai užduodavo beveik neįmanomas užduotis, kurias reikėjo įvykdyti mainais už vedybas. Viena svarbiausių tokių užduočių buvo pagaminti Sampo – stebuklingą daiktą ar mašiną, kuri nuolat duotų turtus: pinigus, derlių, druską ir kitokį gerovės pagrindą. Jaunasis kalvis ir dieviškas meistras Ilmarinenas, įvykdė tokią užduotį ir pagamino Sampo. Nepaisant to, Louhi vis tiek nenorėjo paleisti dukters į vedybas.
Tada keli herojai – tarp jų Väinämöinen, patyręs vyresnysis vadovas, Ilmarinenas, bei kiti lakstūnai ir didvyriai – susivienijo ir pavogė Sampo iš Pohjolos. Louhi nesitraukė: ji surengė puolimą siekdama susigrąžinti Sampo. Įvyko didelis mūšis, kurio metu Sampo buvo sulaužytas ir sunaikintas. Kai kurios Sampo dalys nuplaukė jūra ir atplaukė prie Suomijos krantų; pagal legendą tos dalys atnešė suomiams turtus ir gerovę – taip Sampo tapo simboliu gausos ir valstybės klestėjimo.
Reikšmė kultūroje ir interpretacijos
Pohjolos ir Sampo pasakojimai turi gilų kultūrinį atgarsį. Jie atspindi kovą tarp pažįstamo (namų, prieglobsčio) ir svetimo (šalto, pavojingo šiaurės), taip pat aptaria taupumo ir turto šaltinio temą. «Kalevala» ir jo motyvai įkvėpė literatūrą, muziką, dailę bei tautinę savimonę Suomijoje ir kitur. Sampo kartais interpretuojamas kaip simbolis gamtos turtų, pramonės ar net valstybės ekonomikos – tai metafora, kurią galima aiškinti įvairiai priklausomai nuo laiko ir tiriamos srities.
Šiandien Pohjolos motyvas vis dar gyvas: jis naudojamas mene, literatūroje ir populiarioje kultūroje, o istorijos apie Louhi, Sampo ir didvyrius primena apie seną suomių ir karelų mitologinį paveldą – pasakojimus, kuriais žmonės aiškino pasaulio reiškinius ir savo vietą jame.
Kai kurie žmonės mano, kad Pohjolos vartai - tai tokios Auroros arkos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Pohjola?
A: Pohjola - tai pikta šalis suomių ir karelų senovinėse istorijose. Ji yra šiaurėje ir yra labai šalta vieta.
K: Kas valdo Pohjolą?
A: Pohjolą valdo piktoji ragana Louhi.
K: Ar Pohjola yra tikra vieta?
Atsakymas: Mes manome, kad Pohjola iš tikrųjų neegzistuoja, bet seniai seniai žmonės, kai apie ją galvojo, galvojo apie Laplandiją ir Pohjanmaa regioną.
K: Kokios yra Lūšies dukros?
A: Louhi dukros buvo labai gražios. Jos buvo tokios baltos ir skaisčios, kad iš tikrųjų buvo permatomos; pro jų odą galėjai matyti kūną, pro kūną - kaulus, o pro kaulus - kaulų čiulpus. Pohjolos dukterys sėdėjo ant dangaus ir audė aukso ir sidabro siūlus.
Klausimas: Ką turėjo padaryti Ilmarinenas, kad laimėtų vieną iš Luhio dukterų savo žmona?
A: Ilmarinenas turėjo pagaminti Sampo, mašiną, kuri darytų pinigus, derlių ir druską, kad laimėtų vieną iš Louhi dukterų savo žmona.
K: Ar Ilmarinenui pavyko laimėti vieną iš Louhi dukterų kaip žmoną?
Atsakymas: Ne, nors jam pavyko pagaminti Sampo, Louhi vis tiek neleido savo dukrai už jo ištekėti.
Klausimas: Kaip Sampo gabalai atsidūrė Suomijos krantuose?
Atsakymas: Ilmarinenas ir kiti herojai tada pavogė Sampo iš Louhi, o tai sukėlė didelį mūšį, kuriame Sampo buvo sunaikintas. Kai kurie Sampo gabalai plaukė jūra ir atplaukė prie Suomijos krantų, o tai suomiams atnešė turtus.
Ieškoti