Ryūjin (Rjudžinas) japoniškas jūros dievas ir mitologinis drakonas
Rjudžinas (jap. 龍神 "drakono dievas", dar vadinamas Rinjin ir Owatatsumi) japonų mitologijoje buvo jūros dievas. Jis buvo drakonas, vandenyno galios simbolis, turėjo labai didelę burną ir galėjo transformuotis į žmogaus pavidalą. Rjudžinas gyveno Ryūgū-jō, savo rūmuose po jūra, pastatytuose iš raudonų ir baltų koralų, iš kur, kaip tikėta, stebuklingais potvynių ir atoslūgių brangakmeniais valdė potvynius ir atoslūgius. Jūros vėžliai, žuvys ir medūzos buvo Riūjino tarnai.
Rjudžinas buvo gražiosios deivės Otohimės, ištekėjusios už medžiotojo princo Hurio, tėvas. Sakoma, kad pirmasis Japonijos imperatorius Džimmu buvo Otohimės ir Hoorio anūkas. Tai reiškia, kad Rjudžinas laikomas vienu iš Japonijos imperatorių dinastijos protėvių.
Legenda apie Ryūjin - tai pasakojimas apie tai, kaip medūza neteko kaulų. Šioje istorijoje pasakojama, kad kartą Riūjinas norėjo suvalgyti beždžionės širdį ir pasiuntė medūzą, kad ši jam parūpintų beždžionę. Beždžionei pavyko pabėgti nuo medūzos, pasakius, kad ji savo širdį įdėjo į stiklainį miške, ir pasisiūlė nueiti jos pasiimti. Kai medūza sugrįžo ir papasakojo Rjudžinui, kas nutiko, Rjudžinas taip supyko, kad mušė medūzą tol, kol visi jos kaulai buvo sulaužyti.
Mitologinė reikšmė ir funkcijos
Rjudžinas Japonijos mitologijoje vaizduoja ne tik grėsmingą jūros galią, bet ir gamtos ciklų valdovą. Kaip potvynio ir atoslūgio valdovas jis simbolizuoja ryšį tarp jūros ir sausumos, gyvybės šaltinį žvejams ir jūreiviams, taip pat neprognozuojamą gamtos jėgą, kurią reikia gerbti. Šis dievas dažnai tapatinamas su kitais vandenų dievais (pvz., Watatsumi arba Owatatsumi), o jo vaidmuo pasakose dažnai susijęs su įtakingais sandoriais, mainais ar bandymais, kuriuos privalo praeiti žmogaus herojus.
Ryūgū-jō ir potvynių brangakmenys
Ryūgū-jō — Rjudžino rūmai po jūra — vaizduojami kaip pasakiška vieta, pagražinta koralais, perlų ir kitų brangakmenių, kurioje laikas gali bėgti kitaip nei ant žemės. Vienas iš žinomiausių elementų, susijusių su Rjudžinu, yra potvynių ir atoslūgių brangakmenys (jap. kanju ir manju), kurie mituose naudoti kaip simbolinė valdymo priemonė kontroliuoti jūros vandens kilimą ir slinktį. Šie brangakmeniai vaidina svarbų vaidmenį tokiose istorijose kaip Hoori ir Hoderi brolių konfliktas — jie tampa lemiamu įrankiu sprendžiant nesutarimus ir atgaunant tvarką.
Ikonografija ir kultūrinis palikimas
Vaizduojant Rjudžiną dažuose ir raižiniuose jis dažnai atrodo kaip ilgėlesnis drakonas su ragais, žvynais ir nagais, kartais su žmogaus bruožais. Jo atvaizdas gali turėti švytinčią perlą ar brangakmenį — potvynių simbolį — ir jį supa jūros gyvūnai, tokie kaip vėžliai ar žuvys. Rjudžino kultas tradiciškai buvo svarbus žvejams, jūreiviams ir pakrančių gyventojams; jam meldžiamasi dėl saugaus plaukimo, gero laimikio ir ramybės jūroje.
Visoje Japonijoje yra šventyklų ir šventovių, kuriose šlovinami jūros dievai (pvz., įvairios Watatsumi šventovės). Per šventes, procesijas ir liaudies pasakas Rjudžino vaizdiniai ir legendos išliko gyvi, o XX–XXI a. kultūroje jis pasirodo ir populiariojoje kultūroje — literatūroje, anime, žaidimuose bei mene, kur dažnai perimamos senos motyvacijos ir simbolika.
Legenda apie beždžionę ir medūzą — simbolika
Minėtoji istorija apie beždžionę ir medūzą yra tipiškas motyvas, paaiškinantis natūralų reiškinį (kodėl medūzos atrodo be kaulų) per vaizdingą pasaką. Tokios etiologinės pasakos Japonijos tautosakoje naudojamos ne tik paaiškinti gamtos ypatybes, bet ir perteikti moralines pamokas: atsargumą, apgaulės pasekmes ar galią bei jos piktnaudžiavimo pavojų. Rjudžino vaidmuo šioje istorijoje pabrėžia dievo griežtumą ir jūros galių nepermaldaujamumą.
Apibendrinant, Rjudžinas yra daugiasluoksnis kultūrinis ir religijos personažas — jis veikia kaip gamtos valdovas, genealogijos elementas imperatoriškos mitologijos kontekste ir gyvas liaudies pasakų dalyvis, kurio įvaizdis išliko įtakingas iki šių dienų.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Ryūjin?
A: Rjūjinas japonų mitologijoje yra jūros dievas. Jis buvo drakonas, vandenyno galios simbolis, turėjo labai didelę burną ir galėjo transformuotis į žmogaus pavidalą.
K: Kur gyveno Ryūjin?
A: Riūjinas gyveno Ryūgū-jō, savo rūmuose po jūra, pastatytuose iš raudonų ir baltų koralų.
K: Kas buvo Riūjino tarnai?
A: Jūros vėžliai, žuvys ir medūzos buvo Riūjino tarnai.
K: Kas buvo Otohime?
A: Otohime buvo graži deivė, kuri buvo Rjūjino duktė ir ištekėjo už medžiotojo princo Hoori.
K: Kaip imperatorius Jimmu susijęs su Otohime ir Hoori?
A: Sakoma, kad imperatorius Jimmu buvo Otohime ir Hoori anūkas, o tai reiškia, kad jis laikomas vienu iš Japonijos imperatoriškosios dinastijos protėvių.
K: Kokia legenda apie tai, kaip medūzos neteko kaulų?
A: Legenda pasakoja, kad kartą Rjudžinas norėjo suvalgyti beždžionės širdį, todėl nusiuntė medūzą jos gauti, bet kai ji grįžo be jos, nes buvo apgauta beždžionės, Rjudžinas taip supyko, kad mušė ją tol, kol visi jos kaulai buvo sulaužyti.
