Beždžionės: primatai, rūšys, gyvenimo būdas ir buveinės — išsami apžvalga

Išsami beždžionių apžvalga: rūšys, elgsena, buveinės, dydžiai ir įdomybės — sužinok viską apie Senojo ir Naujojo pasaulio primatus.

Beždžionės yra primatai, dažnai gyvenantys medžiuose ir sudarantys didelę ir įvairią gyvūnų grupę. Jos priklauso primatų būriui ir yra pažinimo bei socialinio elgesio požiūriu labai išsivystę gyvūnai. Dauguma rūšių turi uodegą, nors jos ilgis ir funkcija labai skiriasi tarp rūšių. Žodis "beždžionės" yra kasdienio žodynėlio terminas, kuris taksonomijoje nėra tikslingas vienas‑vienintelis pavadinimas — jis apima kelias skirtingas primatų linijas.

Taksonomija ir pagrindinės grupės

Dažniausiai beždžionės skirstomos į dvi dideles grupes:

• Senojo pasaulio beždžionės (Cercopithecidae) — daugiausia gyvena Afrikoje ir Azijoje. Jos paprastai neturi sugriebiančios uodegos, kai kurios turi išreikštas sėdmenines kalozes (ischial callosities).
• Naujojo pasaulio beždžionės (Platyrrhini / Ceboidea) — randamos Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Kai kurių rūšių uodegos yra priešnugarinės ir gali būti labai stiprios bei sugriebiančios.

Abi šios grupės priklauso Simiiformes būriui, kuriam taip pat priskiriamos žmogbeždžionės ir galiausiai žmogus. Pavyzdžiai iš beždžionių: makakos, babuinai, guenonai ir marmozetės.

Išvaizda ir dydis

Beždžionių dydis labai kinta: kai kurios rūšys yra labai mažos, kitos — gana didelės. Mažiausia žinoma beždžionė yra mažoji marmozetė — apie 14–16 cm kūno ilgio (be uodegos) ir ~120 g svorio. Didžiausia žinoma beždžionė yra mandrilis, kuris gali siekti apie 1 m kūno ilgį ir užaugti iki 35 kg. Kūno forma, galūnių ilgis ir uodegos pobūdis (tai, ar ji sugriebiančioji, ar ne) priklauso nuo gyvenimo būdo ir buveinės.

Gyvenimo būdas ir elgsena

Beždžionės gali būti tiek visiškai medžiuose gyvenančios (arborealinės), tiek dalinai ar visiškai žemėje gyvenančios (terestrinės). Jų judėjimo būdai apima keturkojį laipiojimą per šakas, šuolius tarp šakų ir, kai kurių Naujojo pasaulio rūšių atveju, sugriebiamąją uodegą, kuri dažnai veikia kaip „penktoji galūnė“.

Beždžionės dažniausiai yra labai socialios: jos gyvena šeimyninėse arba didesnėse grupėse, kuriose yra sudėtinga hierarchija, tarpusavio santykių palaikymas ir bendras vaikų auklėjimas. Daug rūšių rodo pažangias kognityvines savybes — mokėjimą komunikuoti, išmokti naudoti paprastus įrankius, spręsti užduotis bei mokytis iš kitų.

Mityba

Dauguma beždžionių turi mišrų mitybos spektrą: nors daugelis yra iš esmės vėdarės, teikiančios pirmenybę vaisiams, jos valgo ir lapus, sėklas, žievę, gėles bei vabzdžius. Kai kurios rūšys medžioja smulkesnius stuburinius arba renka kiaušinius. Maisto pasirinkimas priklauso nuo buveinės sezoniškumo ir grupės ekologijos.

Buveinės ir geografinis paplitimas

Naujojo pasaulio beždžionės daugiausia gyvena Pietų Amerikoje, dažnai atogrąžų miškuose. Senojo pasaulio beždžionės yra paplitusios daugiausia Afrikoje ir Azijoje. Beždžionės randamos įvairiose aplinkose — nuo atogrąžų miškų ir miškų viršūnių iki atviresnių savanų — tačiau jos nebūdingos dykumoms. Australijos ir Naujosios Gvinėjos atogrąžų miškuose beždžionių nėra; manyta, kad jos šių salų niekada nepasiekė (Australija taip pat neturi natūralių beždžionių).

Reprodukcija ir gyvenimo trukmė

Daugelis beždžionių poruojasi sezonais arba ištisus metus, priklausomai nuo rūšies ir buveinės. Šeimos struktūra — monogaminė, poligininė ar poligaminiu pobūdžiu — labai skiriasi. Kūdikiai paprastai būna ilgai prižiūrimi, o socialinė grupė aktyviai dalyvauja jų auginime. Gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje svyruoja nuo kelių metų mažesnėms rūšims iki 20 ir daugiau metų didesnėms rūšims; nelaisvėje kai kurios beždžionės gyvena žymiai ilgiau.

Santykiai su žmonėmis ir grėsmės

Beždžionės susiduria su daugybe grėsmių: buveinių praradimu dėl kirtimų ir žemės ūkio vystymo, medžiokle, nelegalia prekyba naminiams gyvūnams ir klimato pokyčiais. Kai kuriose vietovėse beždžionės taip pat naudojamos kaip maisto šaltinis — Afrikoje jos gali būti parduodamos kaip „krūmų mėsa“. Beždžionių smegenys ir kiti organai vartojami arba prekiaujama jais tam tikrose regionuose (paminėtos Afrikos, Pietų Azijos ir Kinijos dalys), kas kelia papildomą spaudimą populiacijoms ir sveikatos rizikas žmonėms.

Beždžionės taip pat glaudžiai sąveikauja su žmonėmis miestuose ir kaimiškose teritorijose: jos gali tapti kenkėjais ieškodamos maisto, o žmonės — priešingai, jas laikyti namuose arba naudoti mokslo tyrimuose. Dėl to daug rūšių yra įtrauktos į saugomų rūšių sąrašus, vykdomos konservavimo programos ir tarptautiniai prekybos apribojimai.

Kalbotyra ir kultūra

Žodis "beždžionė" galėjo kilti iš senesnių kalbinių šaltinių — paminima populiari vokiška istorija "Roman de Renart" (Reynardas lapė), kurioje vienos beždžionės vardas yra Monekė. Kalbiniai šaltiniai ir liaudies pasakojimai dažnai atspindi žmonių ilgą ir įvairialypę sąveiką su šiomis gyvūnų grupėmis.

Apibendrinant — beždžionės yra įvairialypė ir evoliuciškai sėkminga primatų grupė, kuri atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose. Daug rūšių reikalauja apsaugos ir žmogaus atsakingo elgesio, kad jų populiacijos išliktų natūraliose buveinėse.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi beždžionių grupė?

K: Kur gyvena Senojo pasaulio beždžionės?

K: Kaip vadinamos dvi skirtingos primatų grupės?

Klausimas: Ar visos beždžionės yra medžioklinės (gyvenančios medžiuose)?

K: Kokią uodegą turi kai kurios beždžionės, kuri padeda joms svyruoti nuo medžių?

K: Kokia yra mažiausia žinoma beždžionė?

Kokia yra didžiausia žinoma beždžionė?

Paieška pagal raidę