Medūzos
Medūzos yra Cnidaria būrio gyvūnai. Jos sudaro monofilinį Medusozoa būrį. Dauguma jų gyvena vandenynuose, sūriame vandenyje, kur minta smulkiais jūros gyvūnais, pavyzdžiui, planktonu ir mažomis žuvytėmis, ir plūduriuoja jūroje. Tik kelios medūzos gyvena gėlame vandenyje.
Jie turi minkštus kūnus ir ilgus, dygliuojančius, nuodingus spyglius, kuriais gaudo grobį, dažniausiai nedidelius planktono gyvūnus, mažus vėžiagyvius arba mažas žuvis. Kai kurios medūzos medžioklę vykdo kandžiojančiomis ląstelėmis, vadinamomis nematocistomis. Medūzos yra 97 % vandens.
Dauguma medūzų turi varpo formos kūną ir ilgus gyslas kūno apačioje. Mentės - tai ilgos "rankos" su specialiomis kandžiojančiomis ląstelėmis, vadinamomis nematocistomis. Medūzos juda susitraukdamos kūnu, tačiau nelabai kontroliuoja, kur juda: dažniausiai jos dreifuoja kartu su vandens srove. Didžiausia medūzų rūšis yra medūzos "Liūto griva", kurios gyslos gali būti net 60 metrų ilgio, tačiau dauguma medūzų yra daug mažesnės.
Medusozoa yra keturios Cnidaria klasės:
- Scyphozoa: tikrosios medūzos
- Cubozoa: dėžinės medūzos
- Staurozoa: medūzos su koteliais
- Hydrozoa: hidroidai
Yra daug medūzų rūšių. Mažiausios medūzos yra vos kelių centimetrų skersmens. Didžiausia medūza yra liūtinė medūza (Cyanea capillata), kurios kūnas gali būti daugiau kaip 3 pėdų (1 m) skersmens, o gyslos daug ilgesnės. Kai kurios medūzos švyti tamsoje (tai vadinama fosforescencija). Vienos pavojingiausių medūzų yra dėžinės medūzos (Chironex, Chiropsalmus ir Carybdea gentys) ir mažytė, 2 cm skersmens Irukandži medūza (Carukia barnesi); šių medūzų nuodingas įgėlimas gali nužudyti žmogų.
Medūzomis minta daugelis gyvūnų, įskaitant jūrų vėžlius ir kai kurias žuvis (įskaitant saulės žuvis). Žmonės taip pat valgo medūzas; ypač Azijoje medūzos laikomos delikatesu. Sugautos medūzos labai greitai sugenda. Kartais jos džiovinamos, kad būtų išsaugotos. Yra ir kitoks jų valymo procesas, kuris gali užtrukti iki 40 dienų. Dažnai jos valgomos kaip tam tikros salotos su sojų padažu arba actu.
Medūzos su baltomis dėmėmis
Gyvenimo ciklas
Dauguma medūzų per savo gyvenimo ciklą pereina du skirtingus gyvenimo etapus (kūno formas). Pirmoji - polipoidinė stadija, kai gyvūnas įgauna mažo stiebo su maitinimosi čiuptuvais pavidalą. Labai dažnai šis polipas būna prisitvirtinęs prie jūros dugno ar kito kieto paviršiaus; jis retai juda. Taip gyvenantis polipas vadinamas sėdimuoju. Kai kuriais atvejais polipas laisvai plūduriuoja. Polipai paprastai turi burną, apsuptą į viršų nukreiptų žnyplių. Polipai gali būti pavieniai arba susibūrę į grupes, o kai kurie iš jų susiformuoja lytiniu būdu ir sukuria daugiau polipų. Dauguma polipų yra labai maži, matuojami milimetrais.
Antrajame etape iš mažyčių polipų lytiškai susiformuoja medūzos, kurių kiekviena vadinama medūza. Mažytės medūzos išplaukia iš polipo, o tada auga ir maitinasi planktone. Medūzos dauginasi ir lytiniu, ir nelytiniu būdu. Gerai išsimaitinusios suaugusios medūzos neršia kasdien. Daugumos rūšių nerštas priklauso nuo šviesos, todėl visa populiacija neršia maždaug tuo pačiu paros metu, dažnai sutemus arba auštant. Medūzos paprastai yra patinai arba patelės (kartais pasitaiko hermafroditų). Daugeliu atvejų suaugusieji išleidžia spermą ir ikrus į aplinkinį vandenį, kur (neapsaugoti) ikrai apvaisinami ir subręsta į naujus organizmus.
Medūzos turi spinduliškai simetrišką, skėčio formos kūną, vadinamą varpeliu, kuris paprastai būna su kraštiniais grobį gaudančiais dygliukais. Kelios medūzų rūšys neturi polipinės gyvenimo ciklo dalies, o iš medūzos į kitą medūzų kartą pereina tiesiogiai vystydamos apvaisintus kiaušinėlius. Medūzos stadijos medūzos paprastai gyvena tik iki šešių mėnesių, po to miršta.
Medūzos minta planktonu ir mažomis žuvytėmis, kurias gaudo savo nuodingais spygliukais. Medūzos gali gyventi simbiozėje su dumbliais. Medūzos perneša jas į saulės šviesą ir gauna maistinių medžiagų iš dumblių fotosintezės. Abiejų formų medūzos turi nedidelius čiuptuvėlius su nematocistomis (kandžiojančiomis ląstelėmis), kurios įgelia ir gali sužeisti žmones, jei su jomis susiliečia.
Kiti faktai
Medūzos skiriasi nuo antozojų tuo, kad jų gyvenimo cikle yra medūzos stadija. Jų mitochondrijų DNR molekulės yra linijinės, o ne apskritiminės, kaip antozojų ir beveik visų kitų gyvūnų. Cnidae, Cnidaria sprogstamosios ląstelės, yra vieno tipo. Yra nematocistų, bet nėra spirocistų ar ptychocistų.
Medūzų grupė vadinama sankaupa, o daugybė medūzų vienu metu kartais vadinama žydėjimu.
Polipai
Klausimai ir atsakymai
K: Kokiam filumui priklauso medūzos?
Atsakymas: Medūzos priklauso Cnidaria būriui.
K: Kaip medūzos juda?
A: Medūzos juda susitraukdamos kūnu, tačiau jos menkai kontroliuoja, kur juda, ir dažniausiai dreifuoja kartu su vandens srove.
K: Kokia yra didžiausia medūzų rūšis?
A: Didžiausia medūzos rūšis yra medūzos "Liūto griva", kurios gyslos gali būti net 60 metrų ilgio.
K: Kaip medūzos naudoja nematocistas?
A: Nematocistos - tai kišenės, esančios spygliuose, kuriose yra nedidelis dygliukas, uždarytas dangteliu. Kai čiuptuvėlis prie ko nors prisiliečia, suaktyvėja mikroskopinis plaukelis, kuris atidaro dangtelį ir išleidžia į kišenėlę sūrų vandenį, padidindamas slėgį ir išstumdamas nuodingąsias čiuptuvėlius arba siūlus, kad įgeltų grobiui.
K: Ar yra pavojingų medūzų rūšių?
A: Taip, pavojingiausios medūzų rūšys yra dėžinės medūzos (Chironex, Chiropsalmus ir Carybdea gentys) ir Irukandži medūzos (Carukia barnesi). Jų nuodingi įgėlimai gali nužudyti žmogų.
K: Kokie gyvūnai minta medūzomis?
A: Medūzomis minta daugelis gyvūnų, įskaitant jūrų vėžlius ir kai kurias žuvis (įskaitant saulės žuvis). Žmonės taip pat jas valgo; ypač Azijoje jos laikomos delikatesu.
K: Kaip medūzos išsaugomos žmonėms vartoti?
A.: Medūzos sugautos labai greitai genda, todėl kartais jos džiovinamos, kad būtų išsaugotos, arba valomos per ilgą procesą, kuris trunka iki 40 dienų, ir tik tada valgomos salotose su sojų padažu arba actu.
