Polipai: kas tai, biologija, dauginimasis ir koralinės kolonijos
Polipai: sužinokite apie jų biologiją, lytinį ir aseksualų dauginimąsi, kolonijų formavimą ir koralinius rifus — nuo Hydra iki koralų ekosistemų.
Polipai yra viena iš dviejų pagrindinių knidarių kūno formų; kita — medūza. Polipai paprastai turi vazos formos kūną, aplink burnos angą išsidėsčiusius čiuptuvus. Čiuptuvuose yra specializuotų ląstelių (knidocitų), kurios turi nuodingas organeles (nematocistas) — jos padeda pagauti grobį ir apsiginti. Kūno sienelę sudaro dvi pagrindinės ląstelių sluoksnių eilės — išorinė (epidermis) ir vidinė (gastrodermis), o tarp jų yra želatinė tarpinė medžiaga (mesoglea). Burnos anga veda į vieną ertmę — gastro-vaskulinę ertmę, kurioje vyksta virškinimas ir maisto paskirstymas po organizmą.
Sandara ir gyvenimo būdas
Polipai dažniausiai pasižymi radialine simetrija ir gali būti sėdimieji (prisitvirtinę prie substrato) arba judresni, priklausomai nuo rūšies. Kai kurie polipai, pavyzdžiui, Hydra, gyvena gėlame vandenyje ir yra vieniši, tuo tarpu daug koralų (visoje Anthozoa klasėje — koralai ir anemonai)) sudaro kolonijas arba rifus.
Dauginimasis
Polipai gali daugintis tiek lytiniu, tiek aseksualūs būdu. Visi jie gali daugintis neplakiniu būdu — brinkdami (pumpuravimas), kai iš motininio individo išauga naujas individas. Be pumpuravimo, kai kurios rūšys gali daugintis fragmentacija arba pedaliniu atplaišėjimu (kai dalelės nuo pėdos lieka ir iš jų auga nauji individai).
Lytinis dauginimasis dažnai vyksta medūzų stadijoje (kai ji egzistuoja): medūzos gamina lytines ląsteles (spermas ir kiaušinėliai), susiliejusoms susidaro zigota, iš kurios vystosi plaukianti lerva (planula), galiausiai prisitvirtinanti ir virstanti polipu. Kai kurios rūšys, ypač koralai, taip pat skleidžia gametas vandenyje (broadcast spawning) ir gali būti hermafroditinės arba atskiros lyties.
Gyvenimo ciklas: polipai ir medūzos
Medūzų (pvz., Medusozoa klasė) gyvenimo cikle dažnai sutinkama kaita tarp polipo ir medūzos stadijų. Pirmoji stadija yra polipas — dažnai prisitvirtinęs prie jūros dugno ar kito kieto paviršiaus; toks polipas yra sėdimasis. Antroji stadija — medūza — formuojasi, kai polipas arba medūza dauginasi ir gamina medūzas. Kai medūzos poruojasi, gali atsirasti larvos, kurios vėliau virsta polipais, o kai polipai dauginasi (pvz., strobiliacijos ar pumpuravimo metu), gali atsirasti medūzos. Šios stadijos ir jų santykiai priklauso nuo taksonominės grupės: kai kurios grupės (pvz., Anthozoa) neturi medūzos stadijos ir visą gyvenimą praleidžia kaip polipai.
Kolonijos ir koraliniai rifai
Daugeliu atvejų aseksualiai susiformavę pumpurai neatsiskiria nuo motininio individo, o lieka sujungti, taip sudarydami kolonijas arba „atsargas“. Kolonijos gali pasiekti didelį dydį ir turėti daug individų; smulkios pumpuravimo detalės lemia didelius formos skirtumus tarp kolonijų (nuskilimai, susijungimai, augimo greitis). Koralai, kurie stato rifus, yra polipinės kolonijos, kurių išorinį karkasą dažnai sudaro kalcio karbonato skeletas — taip susiformuoja koraliniai rifai, svarbios biologinės buveinės, teikiančios prieglobstį daugeliui jūrų organizmų.
Ekologinė reikšmė ir įvairovė
Polipai atlieka svarbias ekologines funkcijas: jie yra grobio gaudytojai, ekosistemų inžinieriai (ypač koralai), maisto šaltinis kitiems gyvūnams ir biologinės įvairovės centrai. Kai kurios rūšys turi medicininę ar mokslinę reikšmę, o koralų rifai — ekonominę ir kraštovaizdžio svarbą dėl turizmo, žuvininkystės ir pakrančių apsaugos. Dėl klimato kaitos, vandenų užterštumo ir rūšių naikinimo koraliniai rifai ir kitos polipų kolonijos yra pažeidžiami, todėl jų apsauga yra tarptautinis prioritetas.
Koralų polipo anatomija
Dvi pagrindinės Cnidaria kūno formos: kairėje - medūza, dešinėje - polipas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokios yra dvi gniužulų formos?
Atsakymas: Dvi gnidarų formos yra polipai ir medūzos.
K: Kaip dauginasi polipai?
A: Polipai gali daugintis ir nesantuokiniu būdu - pumpurais, ir lytiniu būdu.
K: Ar visos polipų rūšys gali daugintis lytiniu būdu?
A: Ne, ne visos polipų rūšys gali daugintis lytiniu būdu.
K: Kuo skiriasi polipų pumpuriavimas ir medūzų poravimasis?
Atsakymas: Kai medūzos poruojasi, rezultatas gali būti polipai, o kai dauginasi polipai, rezultatas gali būti medūzos.
K: Ar yra rūšių, kurios per visą savo gyvenimo ciklą išlieka tik polipo formos?
A: Taip, kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Hydra ir Anthozoa (koralai ir anemonai), per visą savo gyvenimo ciklą išlieka tik polipo formos.
K: Kas nutinka, kai mažytės medūzos nuplaukia nuo sėdinčio polipo?
A: Kai mažosios medūzos išplaukia iš sėdimojo (prisitvirtinusio prie jūros dugno ar kito kieto paviršiaus) polipo, jos auga ir maitinasi planktonu.
K: Kaip medūzos dauginasi?
A: Medūzos dauginasi ir lytiniu, ir nelytiniu būdu.
Ieškoti