Medūza — biologija, sandara, gyvenimo ciklas ir pavojai

Medūza — išsamus vadovas apie biologiją, sandarą, gyvenimo ciklą ir pavojus: kaip atpažinti, ką daryti įgėlus ir kada kreiptis į gydytoją.

Biologijoje medūza (daugiskaita: medūzae) - tai cnidariumo rūšis, kurios kūnas yra skėčio formos. Kita pagrindinė kūno forma yra polipas. Medūzos dažnai laikomos tipiniu cnidariumu atstovu dėl laisvo plūduriavimo, radinio simetriškumo ir specializuotų geliančių ląstelių, vadinamų nematocistomis.

Sandara ir anatomija

Medūzos būna nuo varpelio iki plono disko formos, viršuje vos išgaubtos, o apačioje tik šiek tiek įgaubtos. Viršutinis arba aboralinis paviršius vadinamas egzumbrele, o apatinis - subumbrele; burna yra apatiniame paviršiuje, kuris gali būti iš dalies uždarytas nuo krašto į vidų besitęsiančia membrana (vadinama velumu). Virškinimo ertmę sudaro virškinimo ertmė ir spinduliniai kanalai, kurie tęsiasi link krašto; šie kanalai gali būti paprasti arba šakoti, jų gali būti nuo kelių iki daugelio. Disko pakraštyje yra jutimo organai ir žnyplės.

Prie papildomų anatominių struktūrų priskiriami:

• čiuptuvai – ilgos struktūros, dažnai padengtos tūkstančiais nematocistų (geliančių ląstelių), skirtų grobio sužalojimui ir užfiksavimui;
• papildomi polipiniai arba virškinimo žiedo dariniai bei spinduliniai kanalai – užtikrina maisto paskirstymą visam kūnui;
• jutimo organelės – statocistos (pusiausvyros jutimas) ir paprasti akies tipo pigmentiniai taškai (oceliai), leidžiantys reaguoti į šviesą bei orientuotis vandenyje;
• nervų tinklas (nerve net) – paprastas tinklinis nervų tinklas be centrininės smegenų struktūros, koordinuojantis plazdymo ritmus ir reakcijas į dirgiklius.

Gyvenimo ciklas ir klasifikacija

Hydrozoa klasės medūzos yra daugelio rūšių lytiniai individai, gyvenimo cikle besikeičiantys su neseksualiais polipais. Medūzos formos Hydrozoans vadinamos hidromedūzomis. Polipas - tai forma, kuri prisitvirtina prie paviršiaus, o medūza - laisvai plūduriuojanti forma; tam tikros rūšies hinidarijos gali įgyti abi formas skirtingais savo gyvenimo etapais.

Medūzos forma vyrauja Scyphozoa (įprastos, spalvingos, didelės medūzos) ir Cubozoa klasėse. Išskyrus gėlavandenius hidrozoanus, tokius kaip Craspedacusta sowerbyi, tai vienintelės klasės, kuriose pasitaiko medūzų. Tipinis gyvenimo ciklas scyphozoanams apima:

• iš kiaušinėlio išsirita plaukianti lerva — planula;
• planula prisitvirtina prie substrato ir virsta polipu (scyphistoma);
• polipas besidauginant nepalyginti – strobiliacija – skaidomas į mažus diskus (ephyros), kurie išsivysto į jaunąsias medūzas;
• jaunos medūzos (ephyra) auga ir bręsta į reprodukcines medūzas, kurios lytiniu būdu gamina kiaušinėlius ir spermą.

Kubozoa (kubo medūzos arba box jellies) turi sudėtingesnius jutimo organus ir dažnai stipresnį nuodą, o Hydrozoa dažnai formuoja kolonijas ar turi kitokias polipines stadijas. Gėlavandenės medūzos, pavyzdžiui, Craspedacusta sowerbyi, turi supaprastintą ciklą ir dažnai plinta per vandenį bei transportą.

Mityba ir grobio gaudymas

Medūzos gali turėti daugybę čiuptuvų, kuriais gaudo grobį. Jų pagrindinis maistas yra planktonas, mažos žuvys, vėžiagyviai ir kiti mažesni bestuburiai. Čiuptuvų paviršiuje esantys nematocistai iššaukia strėlytes ar sulipimus, kurios įsiskverbia į grobio kūną ir įšvirkščia nuodus, imobilizuoja arba nužudo mažąsias aukas. Skirtingos rūšys turi skirtingus nematocistų tipus – nuo lipnių iki stipriai kontaktinių toksinų skleidžiančių kapsulių.

Ekologinė reikšmė ir žmonių poveikis

Medūzos atlieka svarbų vaidmenį jūrų ekosistemose: jos yra tiek grobis, tiek plėšrūnas, jas valgo kai kurios žuvys, jūros vėžiai ir jūros paukščiai. Tačiau kartais medūzų populiacijos staiga išauga – vadinamos medūzų „pūslyčių“ ar „bloom“ – ir tai gali turėti rimtų pasekmių žuvininkystei, elektros jėgainėms (užkemšant aušinimo filtrus) bei rekreacijai. Bloom'ų priežastys dažnai yra susijusios su klimato kaita, vandens sušildymu, eutrofikacija (maisto medžiagų perteklius) ir pergaudymu, sumažinančiu medūzų natūralius plėšrūnus.

Kai kurios medūzų rūšys yra maistinės tam tikrose kultūrose (ypač Rytų Azijoje), o mokslininkai tiria medūzų baltymų panaudojimą maisto pramonėje bei biotechnologijose. Taip pat medūzos kartais naudojamos kaip modelinės organizacijos tyrimams apie nervų tinklą, regeneraciją ir bioliuminescenciją.

Pavojai žmonėms ir pirmoji pagalba

Medūzos kartais vandenyne besimaudančius žmones paliečia medūzos. Jų čiuptuvai ilgi ir ploni, padengti nuodingomis geliančiomis ląstelėmis (vadinamosiomis nematocistomis). Jos įšvirkščia nuodų, kurie imobilizuoja mažas žuvis. Žmonės, kuriems įgėlė, turėtų kreiptis į gydytoją. Po stiprių medūzos įgėlimų yra buvę mirties atvejų.

Rekomenduojama pirmoji pagalba nuo medūzos įgėlimų:

• išlipus iš vandens — nedelsiant saugiai nuimti likusius čiuptuvus (naudoti pirštines arba ką nors kietesnio, kad nesubraižytumėte odos); niekada nebraukite nuogomis rankomis;
• nuplauti jūros vandeniu (ne gėlu vandeniu, nes tai gali sukelti papildomą nematocistų atpalaidavimą); kai kuriems kubomedūzoms (box jelly) rekomenduojama nedelsiant purkšti acto (vinegar), nes tai stabdo nepajudintų nematocistų aktyvumą — tačiau acto naudojimas nėra universalus visoms rūšims, todėl geriausia laikytis vietinių medicinos gairių;
• nuodingą vietą gali būti naudinga švelniai nuvalyti nuo likučių, o po to taikyti šaltą kompresą skausmui malšinti;
• nerekomenduojama šlapinti žaizdos (populiari klaidinga priemonė), trinti ar naudoti alkoholį ar amoniaką be medicininės priežasties — tai gali pabloginti situaciją;
• jei pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, stiprus skausmas, alerginė reakcija (anfiliaksija), sąmonės netekimas ar didelis kūno ploto įgėlimas — kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Prevencija

Maudantis rekomenduojama žinoti vietines sąlygas ir įspėjimus apie medūzas, laikytis gelbėtojų nurodymų, naudoti apsauginius kostiumus (pvz., plaukimo kostiumus arba rūbus nuo medūzų), vengti vandens, kuriame pastebima daug medūzų, ir atkreipti dėmesį į paplūdimio ženklais praneštas pavojingas rūšis.

Apibendrinant, medūzos yra įdomūs ir svarbūs jūrų organizmai su paprasta, bet efektyvia anatomija ir sudėtingu gyvenimo ciklu. Nors dauguma jų nėra pavojingos žmogui, kai kurių rūšių įgėlimai gali sukelti stiprų skausmą ar rimtas medicinines problemas, todėl reikalingas atsargumas ir žinojimas apie pirmąją pagalbą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra medūza?

K: Kokios yra medūzų savybės?

K: Kokių kategorijų medūzos yra medūzos?

K: Kaip medūzos gaudo grobį?

K: Ką daryti, jei įgėlė medūza?

K: Kaip atskirti polipus nuo medūzų?

Paieška pagal raidę