Presocialumas (presocialinis elgesys): apibrėžimas, formos ir pavyzdžiai
Presocialumas: supraskite presocialinį elgesį, jo formas, apibrėžimą ir pavyzdžius gyvūnų elgesio tyrimuose — aiškus paaiškinimas ir praktiniai pavyzdžiai.
Presocialumas – tai terminas, taikomas gyvūnų elgsenai, apibūdinantis laipsnišką socialinio elgesio formavimąsi. Presocialūs gyvūnai palaiko glaudžius šeiminius arba grupinius santykius, dalinasi priežiūros ar apsaugos pareigomis ir gyvena kartu tam tikrą laiką, tačiau jie nesiekia kraštutinio darbo pasidalijimo ir specializacijos, būdingo eusocialiniams organizmams (pvz., kai kurioms vabzdžių rūšims, tokioms kaip skruzdės, kurios sudaro dideles kolonijas).
Kas skiria presocialumą nuo eusocialumo?
Paprastai eusocialumas apibrėžiamas trimis pagrindiniais bruožais. Presocialūs organizmai gali turėti vieną arba daugiau šių savybių, bet ne visų trijų kartu:
- Kartų sutapimas: gyvena ir bendradarbiauja kelios kartos vienu metu (t. y. tėvai ir palikuonys laiką leidžia kartu).
- Darbo pasidalijimas: pasiskirstymas pareigomis, kartais su tam tikra specializacija; eusocialiniuose gyvūnuose ši specializacija gali būti labai griežta ir apimti sterilius nerūpinančius reprodukciją narius.
- Kooperatyvi priežiūra: vyresni individai bendradarbiauja ir rūpinasi jaunikliais (kolektyvinė tėvystė).
Presocialumo formos
Presocialumą paprastai skirstome į kelias formas pagal tai, kaip organizmai bendrauja ir dalijasi priežiūros bei gyvenimo erdve:
- Subsocialus: tėvai tiesiogiai rūpinasi savo jaunikliais; tai būdinga beveik visiems žinduoliams, daugumai paukščių, daugeliui roplių ir žuvų bei nemažai vabzdžių.
- Parasocialiniai: tos pačios kartos individai gyvena viename būste ir bendrauja tarpusavyje. Parasocialiniai santykiai skirstomi į kelias potypes:
- Bendruomeninis: kiekvienas individas rūpinasi tik savo jaunikliais.
- Kvaziasocialinis: individai bendradarbiauja rūpindamiesi visais jaunikliais, bet visi kolonijos nariai yra reprodukciniai.
- Pusiau socialinis (semisocialinis): keli individai dominantiškai daugina, bet sistema dar nėra pilnai eusociali — pvz., reprodukcinė kontrolė gali būti laikina arba kartų sutapimas nevisiškas.
Pavyzdžiai ir reikšmė gamtoje
Presocialus elgesys yra plačiai paplitęs gyvūnų karalystėje ir dažnesnis už pilną eusocialumą. Tarp presocialių organizmų yra tiek žinduolių, tiek paukščių ir vabzdžių: pavyzdžiai – būriais gyvenantys šunys, daugelis vabzdžių (ypač hymenoptera), žmonės, daugelis paukščių, šimpanzės ir kiti socialiai elgsiantys gyvūnai.
Konkreti adaptacija: pavyzdžiui, kai kurios vapsvos dėl plėšrūnų ir parazitų spaudimo pasirinko subsocialų elgesį. Motina vapsva lieka lizde, saugo kiaušinėlius ir lervutes — tai sumažina lizdo praradimo riziką, o jeigu kartu su ja lieka ir kiti suaugę individai, atsiranda galimybė dalijantis maisto rinkimo ir apsaugos pareigomis, kas toliau didina išgyvenamumą.
Presocialumo privalumai ir ekologinės priežastys
- Didina jauniklių išgyvenamumą per bendrą priežiūrą ir gynybą prieš plėšrūnus bei parazitus.
- Leidžia efektyviau rinkti ir paskirstyti maistą bei resursus.
- Suteikia galimybes mokymuisi ir žinių perdavimui tarp individų (pvz., maisto gavimo technikos, slėptuvių vietos).
- Gali būti tarpinė stadija evoliucijoje link sudėtingesnių socialinių sistemų, įskaitant eusocialumą.
Evoliucija ir tyrimai
Biologai nagrinėja, kaip ekologinės sąlygos (pvz., plėšrūnų spaudimas, maisto pasiskirstymas, lizdų prieinamumas) skatina presocialinį elgesį ir kaip toks elgesys gali pereiti į eusocialumą. Tyrimai su įvairiomis rūšimis rodo, kad presocialumas dažnai atsiranda kaip adaptacija, kuri pagerina reprodukcinį sėkmę ir jauniklių išgyvenamumą sudėtingose aplinkos sąlygose.
Santrauka
Presocialumas apima įvairias socialumo formas nuo paprastos tėvų priežiūros iki sudėtingesnių grupinių sąveikų. Nors presocialūs gyvūnai dalijasi kai kuriomis eusocialumo savybėmis (kartų sutapimas, kooperacija, ribotas pasiskirstymas darbams), jiems trūksta pilnos specializacijos ir sterilumo hierarchijų, būdingų pilnai eusocialioms rūšims. Presocialumas atlieka svarbų vaidmenį gyvūnų ekologijoje ir evoliucijoje, padedant prisitaikyti prie rizikų ir pagerinant vaiko priežiūros efektyvumą.
vilkai gyvena ir medžioja presocialiais būriais.
Sphecidae šeimos vapsva, kuriai priklauso daug primityviai socialinių rūšių.
Susiję puslapiai
- Eusocialumas
- Kolektyvinis gyvūnų elgesys
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra presocialumas?
Atsakymas: Presocialumas - tai terminas, taikomas gyvūnų elgsenai, kai gyvūnai palaiko glaudžius šeiminius santykius ir daugiau nei tik lytinius santykius su tos pačios rūšies nariais, tačiau nesudaro kraštutinių eusocialių vabzdžių, pavyzdžiui, skruzdžių, kolonijų.
K: Kokie yra trys esminiai eusocialių gyvūnų bruožai?
A: Trys esminiai eusocialių gyvūnų bruožai yra šie: vienu metu gyvena kelios kartos, egzistuoja ypatingas darbo pasidalijimas: kai kurie gyvūnai yra specializuoti atlikti tam tikras funkcijas, o kai kurie yra nevaisingi, ir vyresni gyvūnai bendradarbiauja rūpindamiesi jaunikliais.
Klausimas: Ar presocialus elgesys paplitęs gyvūnų karalystėje?
Atsakymas: Taip, presocialus elgesys gyvūnų karalystėje yra daug labiau paplitęs nei visiškas eusocialumas. Pavyzdžiai: būriais gyvenantys šunys, daugybė vabzdžių, ypač hymenoptera, žmonės, daugelis paukščių, šimpanzės ir daugelis kitų gyvūnų, pasižyminčių socialiniu elgesiu.
Klausimas: Kaip galima dar labiau suskirstyti presocialumą?
Atsakymas: Presocialumą dar galima skirstyti į subsocialų (tėvai bendrauja su jaunikliais), parasokalinį (tos pačios kartos individai gyvena kartu ir bendrauja tarpusavyje), bendruomeninį (kiekvienas individas rūpinasi tik savo jaunikliais), kvaziokalinį (individai bendrai rūpinasi visais jaunikliais) ir pusiau socialinį (keli individai dauginasi, tačiau dar ne visai eusokalinį).
Klausimas: Kokios priežastys galėjo lemti, kad Vespidų vapsvos ėmė elgtis subsocailiniu būdu?
A: Plėšrūnų ir parazitų daromas spaudimas galėjo nulemti, kad Vespidų vapsvos elgėsi subsocailiniu būdu, nes lengviau saugoti kiaušinėlius ir lervutes, kai motininė vapsva lieka lizde ir prižiūri lervutes, jei kiti suaugėliai lieka kartu su ja. Dėl to taip pat mažesnė tikimybė, kad lizdą sėkmingai apgrauš parazitai.
Klausimas: Kuo bendruomeninis elgesys skiriasi nuo kvaziokalinio elgesio?
A: Bendruomeninis elgesys reiškia, kad kiekvienas individas rūpinasi tik savo jaunikliais, o kvaziokalinis elgesys reiškia, kad individai bendradarbiaudami rūpinasi visais jaunikliais.
Ieškoti