Kolektyvinis gyvūnų elgesys

Termino taikymo sritis

Šiai kategorijai iš esmės priklauso nuolatiniai kolonijiniai gyvūnai, tačiau praktiškai čia domimasi tomis rūšimis, kurios sudaro laikinas grupes. Kolonijiniai gyvūnai tyrinėjami jau daugelį metų ir paprastai yra pagrįsti tam tikrais šeimyniniais santykiais. Laikinas kolektyvinis elgesys yra gerai žinomas reiškinys, tačiau iki šiol mažai tyrinėtas.

Skirtingos funkcijos

Buvo pasiūlytos šios skirtingos funkcijos:

1. Apsauga nuo plėšrūnų.

1.1 Žuvų būrys yra geriau apsaugotas nuo plėšrūnų nei pavienė žuvis: žr. Vienas iš būdų, kuriuo žuvų būriai ar paukščių pulkai gali trukdyti plėšrūnams, yra "plėšrūnų supainiojimo efektas". Ši teorija grindžiama idėja, kad plėšrūnams tampa sunku atskirti individus iš grupių, nes judantys taikiniai sukelia plėšrūno regos kanalo sensorinę perkrovą.

1.2 Antrasis galimas gyvūnų sankaupų poveikis prieš plėšrūnus yra "daugelio akių" hipotezė. Didėjant grupės dydžiui, užduotis skenuoti aplinką ieškant plėšrūnų paskirstoma daugeliui individų. Tai užtikrina didesnį budrumą ir suteikia daugiau laiko individualiam maitinimuisi.

1.3 Trečioji galimybė yra "susidūrimo praskiedimo" efektas. Hamiltonas pasiūlė, kad gyvūnų susitelkimą lemia "savanaudiškas" plėšrūno vengimas ir tai yra tam tikra priedangos ieškojimo forma. Kita teorijos formuluotė derino vengimą ir praskiedimą. Buvo teigiama, kad potencialiam grobiui gali būti naudinga gyventi kartu, nes plėšrūnas mažiau tikėtina, kad pateks į vieną grupę nei į išsibarsčiusią. Kalbant apie puolimą, buvo manoma, kad plėšrūnas rečiau suėda konkretų gyvūną, kai yra daugiau individų. Apibendrinant galima teigti, kad individas turi pranašumą, jei yra didesnėje iš dviejų grupių (darant prielaidą, kad aptikimo ir užpuolimo tikimybė nedidėja neproporcingai grupės dydžiui).

2. Geresnis maitinimasis: Žuvų būrys arba gyvūnų grupė geriau maitinasi.

3. Lengvesnis judėjimas: Judančios gyvūnų grupės (pvz., žuvys ar paukščiai) taupo energiją. Daugelis didesnių paukščių skraido būriais. Skraidymas būriais padeda sumažinti energijos poreikį. Daugelis stambių paukščių skrenda V formos būriu, kuris padeda atskiriems individams sutaupyti 12-20 % energijos, kurios jiems reikėtų skrendant vieniems. Atlikus radarų tyrimus nustatyta, kad raudonkojai kikiliai Calidris canutus ir dančiasnapiai Calidris alpina būriais skrenda 5 km per valandą greičiau nei skrisdami pavieniui.

4. Socialinė sąveika: Tai galima pastebėti su žuvimis, pvz., silkėmis. Jei gyvūnas atskiriamas nuo grupės, jis jaučia stresą.

5. Ypatingų veiksnių turi migruojantys paukščiai arba paukščiai, kurie susiburia į didžiulius būrius, pavyzdžiui, strazdai. Paukščių elgsena yra labiau susijusi su mokymusi nei žuvų. Be pirmiau išvardytų veiksnių, yra galimybė, kad migruojančių paukščių būriai gerai moko pirmamečius paukščius, kaip sėkmingai atlikti migraciją. Konkretūs maršrutai gali būti genetiškai užprogramuoti arba įvairaus laipsnio išmokti. Maršrutai, kuriais paukščiai keliauja pirmyn ir atgal, dažnai skiriasi.

Dykumų skėriai, Schistocerca gregaria: patinas (viršuje) ir patelė (apačioje) poruojasi

Rajos

Įprastas terminas, kuriuo vadinami vabzdžiai, ne visada esantys pastovioje kolonijoje, bet judantys dideliais būriais, yra rojus. Yra daug gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, skruzdėlės. Geriausiai ištirtas yra skėrių.

Skėrių spiečius

Skėriai - tai Acrididae šeimos trumpauodegių pievinių kiaulėgrąžų (Acrididae) būrys. Tai rūšys, kurios tinkamomis sąlygomis gali greitai daugintis. Tada jos susiburia į dideles grupes ir tampa migruojančiomis. Būdamos nimfos, jos sudaro būrius, o suaugusios - būrius, kurie gali nukeliauti didelius atstumus, sparčiai nušluoti laukus ir padaryti didelę žalą pasėliams.

Taksonominio skirtumo tarp skėrių ir pievinių mašalų rūšių nėra, o angliškai terminas "locust" vartojamas kalbant apie pievinių mašalų rūšis, kurių morfologiniai ir elgsenos ypatumai keičiasi dėl susitelkimo, kad susidarytų būriai arba apynių būriai. Šie pokyčiai, arba fazinis polimorfizmas, iš pradžių buvo laikomi atskiromis rūšimis.

Oksfordo universitete atliktas tyrimas parodė, kad būriavimasis yra reakcija į perpildymą. Dėl stipresnės užpakalinių kojų taktilinės stimuliacijos padidėja serotonino kiekis. Dėl to skėriai keičia spalvą, daug daugiau ėda ir daug lengviau dauginasi. Skėrių virsmą į rojų sukelia keli kontaktai per minutę per keturias valandas. Apskaičiuota, kad didžiausi rojai užėmė šimtus kvadratinių mylių ir juos sudarė daugybė milijardų skėrių. Skėrių maras minimas ir Biblijoje, ir Korane, įskaitant vieną iš biblinių Egipto marų, kai skėriai suėdė visus Egipto pasėlius.

Didelių grupių modeliavimas

Dažnai manoma, kad bandos gyvūnai laikosi paprastų taisyklių, pvz.

1. Judėkite ta pačia kryptimi kaip ir jūsų kaimynas
2. Bendraukite su kaimynais
3. Nesusidurkite su kaimynais

Naujausi tyrimai parodė, kad gyvūnas pasirenka tik penkis-septynis kitus gyvūnus ir su jais derinasi. Atrodo, kad tai nepriklauso nuo atstumo. Kitas galimas požiūris į modeliavimą - teigti, kad visi gyvūnai, esantys tam tikru atstumu, yra stebimi, kad būtų galima juos suderinti.

Šeši vystymosi etapai - nuo ką tik išsiritusios nimfos iki visiškai sparnuoto suaugėlio. (Melanoplus sanguinipes)

Mažos socialinės grupės

Primatai yra geras pavyzdys gyvūnų, kurie beveik visada gyvena mažomis grupėmis. Grupių pagrindą sudaro šeima, šeimų grupė arba dominuojančiam patinui "priklausančios" patelės su palikuonimis.