Koranas: šventoji islamo knyga — reikšmė ir vertimai
Atraskite Korano reikšmę, istoriją ir vertimus: kaip šventasis tekstas formuoja islamišką tikėjimą, jo arabiška prigimtis ir vertimų vaidmuo supratimui.
Koranas (arab. القرآن) yra šventoji islamo knyga. Musulmonai Koraną laiko "Alacho (Dievo) žodžiu". Ši knyga skiriasi nuo kitų religinių tekstų tuo, kad tikima, jog tai yra pažodiniai Dievo žodžiai, pasakyti per pranašą Mahometą. Kai kurie musulmonai ją vadina Paskutiniuoju Testamentu.
Daugiau nei 1400 metų ji buvo rašoma ir skaitoma tik arabų kalba. Tačiau, kadangi daugelis musulmonų visame pasaulyje nesupranta arabų kalbos, Korano prasmė pateikiama ir kitomis kalbomis, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti, ką reiškia arabiški Korano žodžiai. Šios knygos yra tarsi Korano žodynai - jos nėra skaitomos kaip islamo religijos dalis, kad pakeistų arabišką Koraną. Musulmonai tiki, kad šie vertimai nėra tikrasis Koranas; tikrasis Koranas yra tik arabiškas jo nuorašas. Koranas kartu su hadisais naudojamas šariato teisei aiškinti.
Trumpa istorija ir sudėtis
Musulmonų tradicija teigia, kad Koranas buvo apreikštas per maždaug 23 metus (apie 610–632 m. po Kr.) Mahometui. Tekstas buvo perduodamas išimtinai žodžiu ir vėliau įrašytas raštu. Pirmasis vieningas Korano rašytinis rinkinys (mushaf) buvo sudarytas netrukus po pranašo mirties, o vėliau, valdant trečiajam kalifui Uthmanui, atliktas teksto standartizavimas ir kopijų platinimas, kad būtų išvengta vietinių skirtumų skaityme.
Struktūra ir kalba
Koranas susideda iš 114 skyrių — surų. Surų ilgių ir tematikos tvarka nėra chronologinė: po atidarymo maldos (Al-Fatiha) suros dažnai išdėstytos nuo ilgiausios iki trumpiausios. Tekstas parašytas klasikinė arabų kalba, todėl daugelis musulmonų pabrėžia originalo svarbą. Be to, suras tradiciškai skirstomos į mekinės (atskleistos Mekos laikotarpiu) ir medinietiškos (atskleistos jau Medinoje), pagal tai, kokiame gyvenimo etape pranašo jas gavo.
Vertimai ir aiškinimai
Nors Koranas yra arabų kalba, jo prasmė perteikiama daugeliu kalbų, kad plačioji auditorija galėtų suprasti tekstą. Tačiau tradicija aiškiai skiria arabiškąjį Korano tekstą nuo kitų kalbų vertimų: dauguma musulmonų laiko vertimus tik aiškinimais arba prasmės perteikimais, o ne tikruoju Koranu. Dėl šios priežasties dažnai sakoma, kad vertimai yra interpretacijos, o ne pažodiniai Dievo žodžių atitikmenys.
Skaitymas, recitacija ir taisyklės
Korano recitacija (tajwid) yra plačiai vertinama ir turi griežtas taisykles, reglamentuojančias tarimą ir melodiją. Daugelis musulmonų kasdien skaito arba klausosi Korano, o ypatingas dėmesys skiriamas jo recitacijai maldoje (salat). Yra ir tradicija užsirašyti arba išmokti Korano mintinai — tokie žmonės vadinami hafiz (arabiškai: tas, kuris atsimena visą Korano tekstą).
Religinė ir kultūrinė reikšmė
Koranas yra ne tik religinis tekstas — jis daro didžiulę įtaką musulmonų teisės, etikos, literatūros, meno ir kasdienio gyvenimo normoms. Tekstas laikomas dievišku, nemodifikuojamu ir išskirtiniu (konceptas, vadinamas i'jaz — Korano nepakartojamumu). Kartu su hadisais Koranas naudojamas kaip pagrindinis šaltinis teisinėms nuostatoms (šariatui) formuluoti ir aiškinti.
Praktiniai aspektai ir pagarba
Musulmonai dažnai elgiasi su Koranu su didžiausia pagarba: spausdintus egzempliorius laiko švariai, retai deda ant grindų, prieš skaitymą gali atlikti wudu (ritualinį apsiplovimą). Taip pat egzistuoja daug ritualų ir papročių, susijusių su Korano kopų skaitymu laidotuvių, vestuvių ir kitų ceremonijų metu.
Akademinis ir tarpkultūrinis suvokimas
Tyrinėjant Korano tekstą akademiniu būdu, mokslininkai nagrinėja jo literatūrines savybes, istorinius kontekstus, tekstologiją ir skirtingas recitacijos tradicijas (qirāʼāt). Vertimų, komentarų (tafsir) ir istorinių tyrimų gausa leidžia geriau suprasti tekstą tiek musulmonams, tiek ne musulmonams.
Apibendrinant: Koranas yra islamiškos tikėjimo šerdis — tiek kaip sakoma, kaip Dievo žodis, tiek kaip tekstas, formuojantis tikėjimo praktiką, teisę ir kultūrą. Nors originalas yra arabų kalba, jo prasmė prieinama ir per daugybę vertimų bei komentarų, kuriuos reikia skaityti kaip interpretacijas, o ne kaip pakeistą arabišką tekstą.
Koranas Egipte.
Istorija
Musulmonai tiki, kad Koraną Mahometui pirmą kartą apreiškė arkangelas Gabrielius oloje ant Hiros kalno Mekoje, o paskui per dvidešimt trejus metus iki jo mirties.
Kol Mahometas buvo gyvas, Koranas nebuvo užrašytas kaip knyga; jis buvo saugomas žodžiu ir trumpais rašytiniais įrašais. Pranašas nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, tačiau, pasak musulmonų, pranašo pusbrolis Ali ibn abi Talibas, be kita ko, dar Mahometui esant gyvam, ant kažko užrašydavo tekstus. Po pranašo Mahometo mirties Omaras ibn Chattabas, vienas iš chulafų u rašidanų, surinko Koraną į vieną knygą.
Pirmasis Korano skyrius. Šis puslapis parašytas arabų kalba
Elementai, suros, eilutės, apreiškimai
Korane yra 30 dalių, kurios sudaro 114 "surų" (skyrių). Kiekviena sura turi skirtingą eilučių skaičių.
Pagal musulmonų mokymą[] , 86 iš šių surų vyko Mekoje, 24 iš šių surų - Medinoje. Medinoje vykusios suros yra šios: Al-Baqara, Al Imran, Al-Anfal, Al-Ahzab, Al-Ma'ida, An-Nisa, Al-Mumtahina, Az-Zalzala, Al-Hadid, Muhammad, Ar-Ra'd, Ar-Rahman, At-Talaq, Al-Bayyina, Al-Hashr, An-Nasr, An-Nur, Al-Hajj, Al-Munafiqun, Al-Mujadila, Al-Hujraat, At-Tahrim, At-Taghabun, Al-Jumua, As-Saff, Al-Fath, At-Tawba, Al-Insan.
Pirmoji ir paskutinioji eilutė
Pirmoji atskleista eilutė yra tokia:
(5) اقرَأ بِاسمِ رَبِّكَ الَّذي خَلَقَ (1) خَلَقَ الإِنسانَ مِن عَلَقٍ (2) اقرَأ وَرَبُّكَ الأَكرَمُ (3) الَّذي عَلَّمَ بِالقَلَمِ (4) عَلَّمَ الإِنسانَ ما لَم يَعلَم
Skaitykite (pradėdami) nuo vardo Dievo, kuris sukūrė (viską). Jis sukūrė žmogų iš kabančios masės (prigludusios) kaip pijokas (motinos įsčiose). Skaityk, ir tavo Viešpats yra Dosniausias, Kuris išmokė žmogų (skaityti ir rašyti) plunksna, Kuris (be to) išmokė žmogų (viso to), ko jis nežinojo. 96:1
Paskutinė atskleista eilutė yra:
Kas tiki! įvykdykite (visas) pareigas. Visi keturkojai gyvūnai yra teisėti (maistui). Negyva mėsa, kraujas, kiaulė, bet koks maistas, kurį palaimino (netikras) dievas, išskyrus Allahą; gyvūnas, kurio mirtis įvyko dėl pasmaugimo, sumušimo, strėlių, kritimo ar kraujo netekimo; gyvūnas, kurį iš dalies suėdė laukinis gyvūnas, arba gyvūnas, kuris buvo paaukotas ant akmeninio aukuro, yra draudžiami. Tačiau, jei susiduriama su badu, leidžiamos išimtys.
Ankstyviausi išlikę fragmentai
Anglijos Birmingemo universiteto bibliotekoje rasti bene seniausi pasaulyje Korano fragmentai.
Radiokarboninis datavimas parodė, kad pergamentas buvo pagamintas 568-645 m. po Kr. su daugiau nei 95 % tikimybe. Taigi rankraščiui mažiausiai 1370 metų. Jis yra ankstyviausias arba vienas ankstyviausių egzistuojančių rankraščių.
Fragmentai užrašyti rašalu ant avies arba ožkos odos. Jie pritvirtinti prie šiuolaikinio popieriaus, kad būtų lengviau juos išsaugoti. 2015 m. spalio mėn. jie bus eksponuojami Barberio institute Birmingeme.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Koranas?
A: Koranas yra šventoji islamo knyga.
K: Kuo musulmonai tiki apie Koraną?
A: Musulmonai tiki, kad Koranas yra "Alacho (Dievo) žodis" ir yra pažodiniai Dievo žodžiai, pasakyti per pranašą Mahometą.
K: Kiek laiko Koranas buvo rašomas ir skaitomas arabų kalba?
A: Koranas daugiau kaip 1400 metų buvo rašomas ir skaitomas tik arabų kalba.
K: Ar visi musulmonai supranta arabų kalbą?
Atsakymas: Ne, daugelis musulmonų visame pasaulyje nesupranta arabų kalbos.
K: Kaip skaitytojams, kurie nesupranta arabų kalbos, suprasti Korano prasmę?
Atsakymas: Korano prasmė pateikiama kitomis kalbomis, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti, ką reiškia arabiški žodžiai Korane.
K: Ar Korano vertimai laikomi tikruoju Koranu?
Atsakymas: Ne, musulmonai mano, kad šie vertimai nėra tikrasis Koranas; tikrasis Koranas yra tik arabiškas jo nuorašas.
K: Su kuo Koranas naudojamas aiškinant šariato teisę?
Atsakymas: Koranas naudojamas kartu su hadisais aiškinant šariato teisę.
Ieškoti