Medina
Medina (/məˈdiːnə/; arab. المدينة المنورة, al-Madīnah al-Munawwarah , "spindintis miestas"; arba المدينة, al-Madīnah (Hejazi tarimas: almaˈdiːna]), "miestas"), taip pat verčiamas kaip Madīnah - miestas Hejaze, Saudo Arabijos Al Madinos regiono sostinė. Mieste yra al-Masjid al-Nabawi ("Pranašo mečetė"), kuri yra islamo pranašo Mahometo palaidojimo vieta, ir yra antrasis pagal šventumą miestas islame po Mekos.
Medina buvo Mahometo kelionės tikslas po hidžros iš Mekos ir tapo sparčiai augančios musulmonų imperijos sostine, iš pradžių vadovaujant Mahometui, o paskui keturiems pirmiesiems Rašidūnų kalifams - Abu Bakrui, Umarui, Utmanui ir Aliui. Pirmajame islamo amžiuje tai buvo jo galios bazė, kurioje kūrėsi ankstyvoji musulmonų bendruomenė. Medinoje yra trys seniausios mečetės: Kubos mečetė, al-Masjid an-Nabawi ir Masjid al-Qiblatayn ("dviejų kiblų mečetė"). Musulmonai tiki, kad chronologiškai paskutinės Korano suros buvo apreikštos Mahometui Medinoje ir vadinamos Medinos suromis, priešingai nei ankstesnės Mekos suros.
Kaip ir Mekoje, nemusulmonams draudžiama įeiti į šventąją Medinos šerdį arba miesto centrą.
Apžvalga
Šiuo metu Medinoje gyvena daugiau kaip 1 300 000 gyventojų (2006 m.). Iš pradžių miestas buvo žinomas kaip Jatribas, bet vėliau jo pavadinimas buvo pakeistas į Madīnat al-Nabī (مدينة ﺍﻟﻨﺒﻲ IPA: Al Madīnah al Munawwarah ("nušvitęs miestas" arba "spindintis miestas"). Trumpoji forma Madīnah reiškia tiesiog "miestas". Madina yra antrasis švenčiausias islamo miestas po Mekos (Mekos).
Medinos religinė reikšmė islame
Medina musulmonams labai svarbi. Taip yra todėl, kad pranašas Mahometas palaidotas mečetėje, vadinamoje "Masjid-e-Nabawi" arba "Pranašo mečetė". Mečetė buvo pastatyta šalia Mahometo namų. Musulmonai tiki, kad pranašai turi būti palaidoti toje pačioje vietoje, kurioje jie mirė. Todėl Mahometas buvo palaidotas savo namuose. Vėliau kapas tapo mečetės dalimi, kai ją išplėtė Umajadų kalifas Al Validas I. Pirmoji islamo mečetė taip pat yra Medinoje. Ji žinoma kaip Masjid Quba (Kubos mečetė).
Medinos mieste, kaip ir Mekoje, įvažiuoti leidžiama tik musulmonams. Tačiau Medinos haramas (teritorija, kurioje draudžiama lankytis ne musulmonams) yra daug mažesnis nei Mekos. Daugelis Medinos pakraščiuose esančių objektų yra atviri nemusulmonams. Mekoje ne musulmonams uždara teritorija tęsiasi gerokai toliau už užstatytos teritorijos ribų. Į abiejuose miestuose esančias gausias mečetes kasmet keliauja daugybė musulmonų. Šimtai tūkstančių musulmonų kasmet atvyksta į Mediną aplankyti "Pranašo kapo" ir vieningai pasimelsti mečetėse. Musulmonai tiki, kad vieną kartą pasimelsti Pranašo mečetėje prilygsta bent 1000 kartų pasimelsti bet kurioje kitoje mečetėje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Medina?
A: Medina yra miestas Saudo Arabijos Hejazo regione ir Al Madinos regiono sostinė. Jis taip pat vadinamas "spinduliuojančiu miestu" arba "miestu".
K: Kuo Medina svarbi islamui?
A: Medinoje yra al-Masjid al-Nabawi ("Pranašo mečetė") - islamo pranašo Mahometo palaidojimo vieta, todėl Medina yra antras pagal šventumą miestas islame po Mekos. Tai taip pat buvo Mahometo kelionės tikslas po hidžros iš Mekos ir tapo ankstyvosios musulmonų bendruomenės vystymosi baze.
K: Kokios svarbios mečetės yra Medinoje?
A: Trys seniausios mečetės Medinoje yra Kubos mečetė, al-Masjid an-Nabawi ir Masjid al-Qiblatayn ("Dviejų Kiblų mečetė").
Klausimas: Ar ne musulmonams leidžiama įeiti į tam tikras Medinos dalis?
Atsakymas: Ne musulmonams draudžiama įeiti į šventąjį Medinos centrą ar miesto centrą.
Klausimas: Apie kokias suras buvo pranešta Mahometui jo buvimo Medinoje metu?
Atsakymas: Musulmonai tiki, kad chronologiškai paskutinės Korano suros (skyriai) buvo apreikštos Mahometui jam būnant Medinoje ir vadinamos Medinos suromis, o ne ankstesnėmis Mekos suromis.
