Medina (al‑Madīnah) — islamo šventasis miestas Saudo Arabijoje
Medina — islamo antras šventas miestas Saudo Arabijoje: al‑Masjid al‑Nabawi, Mahometo kapas, istorija, trys seniausios mečetės ir Hidžros reikšmė.
Medina (/məˈdiːnə/; arab. المدينة المنورة, al-Madīnah al-Munawwarah, "spindintis miestas"; arba المدينة, al-Madīnah (Hejazi tarimas: almaˈdiːna]), "miestas"), taip pat verčiamas kaip Madīnah — miestas Hejaze, Saudo Arabijos Al Madinos regiono sostinė. Mieste yra al-Masjid al-Nabawi ("Pranašo mečetė"), kuri yra islamo pranašo Mahometo palaidojimo vieta, ir yra antrasis pagal šventumą miestas islame po Mekos. Medina istoriškai žinoma kaip Yathrib — miestas, į kurį Mahometas atvyko po hidžros iš Mekos ir kur pradėjo kurtis ankstyvoji musulmonų bendruomenė.
Istorija
Medina tapo Mahometo politine ir religinėmis centrinė po hidžros (622 m. pagal gregorianą) ir ilgainiui — pirmojo islamo valstybės branduoliu. Po Mahometo mirties miestas liko svarbiu administraciniu ir religinio gyvenimo centru, kuriame valdė pirmieji keturi Rašidūnų kalifai — Abu Bakrui, Umarui, Utmanui ir Aliui. Medinoje buvo sukurta ankstyvoji musulmonų teisinė ir politinė praktika (pvz., vadinamasis Medinos sandoris), o čia taip pat vyko svarbūs mūšiai ir diplomatinių santykių formavimasis.
Religinė reikšmė
Medina laikoma antruoju švenčiausiu islamo miestu po Mekos. Čia yra trys ypač senos ir reikšmingos mečetės: Kubos mečetė (viena pirmųjų islame), al-Masjid al-Nabawi ir Masjid al-Qiblatayn ("dviejų kiblų mečetė"). Musulmonai tiki, kad chronologiškai paskutinės Korano suros buvo apreikštos Mahometui Medinoje ir vadinamos Medinos suromis, priešingai nei ankstesnės Mekos suros.
al-Masjid an-Nabawi — ne tik pamaldų vieta, bet ir istorinis kompleksas, kuriame yra Mahometo kapas. Šalia kapo yra ir iškilios religinės vietos, pvz., Rawdah (kurią daugelis musulmonų laiko viena iš rojų sodų dalių), o viena iš gerai atpažįstamų miesto ikonų yra Žalioji kupolas virš Pranašo kapo.
Svarbūs pastatai ir paminklai
- al-Masjid al-Nabawi — Pranašo mečetė, vienas svarbiausių islamo paminklų; čia palaidotas Mahometas bei keletas ankstyvųjų musulmonų lyderių.
- Kubos mečetė — tradiciškai laikoma pirmąja mečete, kurią pastatė Mahometas ir jo bendražygiai.
- Masjid al-Qiblatayn — mečetė, kurioje, pagal tradiciją, buvo pakeista qibla (karinio maldos kryptis) iš Jeruzalės į Meką.
Apsauga ir patekimą ribojimai
Kaip ir Mekoje, nemusulmonams draudžiama įeiti į šventąją Medinos šerdį arba miesto centrą, kuriame yra al-Masjid al-Nabawi ir aplinkinės teritorijos. Šios taisyklės taikomos pagal Saudo Arabijos įstatymus ir papročius; prieigą kontroliuoja nuolatinės patrulios, ženklinami keliai ir informacija oro uostuose bei stotyse. Kiti miesto rajonai prieinami visiems lankytojams.
Gyventojai ir ekonomika
Medina yra Al Madinos regiono administracinis centras. Miesto gyventojų skaičius sparčiai augo per pastaruosius dešimtmečius — pagal pastarąsias prognozes miesto aglomeracijoje gali gyventi apie 1–1,5 milijono žmonių (skaičiai priklauso nuo statistinių metrikų ir metų). Ekonomika daugiausia paremta religinio turizmo srautu — milijonai piligrimų atvyksta aplankyti mečečių ir istorinių vietų per Umrą ir išeinamuosius keliones iš Hajj sezono; taip pat vystosi su viešbučiais, prekyba, paslaugomis ir susijusi infrastruktūra. Tradicinė žemdirbystė (datulių palmės, oazės) vis dar egzistuoja už miesto ribų.
Turizmas ir infrastruktūra
- Mediną aptarnauja Prince Mohammed Bin Abdulaziz International Airport, jungiantis miestą su vietinėmis ir tarptautinėmis oro linijomis.
- Transporto jungtys su kitais saudo miestais: greitasis geležinkelis Haramain High Speed Railway jungia Mediną su Meka ir Džida (Jeddah), o kelių tinklas — su Rijadu ir kitomis provincijomis.
- Miestas turi gerai išvystytą viešbučių tinklą, turgus (sukar), modernias prekybos zonas ir medicinos paslaugas.
- Mokymo įstaigos — įskaitant Islamic University of Madinah ir kitas religines bei sekuliarines mokymo įstaigas — pritraukia studentus iš viso pasaulio.
Klimatas
Medina turi karštą dykuminį klimatą (BWh pagal Köppen klasifikaciją): vasaros būna labai karštos ir sausos, žiemos švelnesnės, kritulių mažai. Geriausias laikas lankytis yra vėsesniais mėnesiais (lapkritis–vasaris), ypač if atvykstate ne Hajj sezono metu.
Praktiniai patarimai lankytojams
- Gerbkite vietos tradicijas: aprangos kodą, religinius papročius ir ramybę šventose vietose.
- Planuodami kelionę žinokite, kad dauguma prieigos prie šventųjų rajonų yra skirta tik musulmonams; oro uoste gali būti patikrintas įrašas apie tikėjimą.
- Reservuokite apgyvendinimą iš anksto per piligrimų sezoną, nes paklausa ženkliai išauga per Ramadano ir Hajj laikotarpius.
Medina šiandien yra miestas, kuriame susipina gilios religinės tradicijos ir moderni infrastruktūra — svarbus islamo istorijos centras ir aktyvus regioninis administracinis bei kultūrinis mazgas.
Apžvalga
Šiuo metu Medinoje gyvena daugiau kaip 1 300 000 gyventojų (2006 m.). Iš pradžių miestas buvo žinomas kaip Jatribas, bet vėliau jo pavadinimas buvo pakeistas į Madīnat al-Nabī (مدينة ﺍﻟﻨﺒﻲ IPA: Al Madīnah al Munawwarah ("nušvitęs miestas" arba "spindintis miestas"). Trumpoji forma Madīnah reiškia tiesiog "miestas". Madina yra antrasis švenčiausias islamo miestas po Mekos (Mekos).
Medinos religinė reikšmė islame
Medina musulmonams labai svarbi. Taip yra todėl, kad pranašas Mahometas palaidotas mečetėje, vadinamoje "Masjid-e-Nabawi" arba "Pranašo mečetė". Mečetė buvo pastatyta šalia Mahometo namų. Musulmonai tiki, kad pranašai turi būti palaidoti toje pačioje vietoje, kurioje jie mirė. Todėl Mahometas buvo palaidotas savo namuose. Vėliau kapas tapo mečetės dalimi, kai ją išplėtė Umajadų kalifas Al Validas I. Pirmoji islamo mečetė taip pat yra Medinoje. Ji žinoma kaip Masjid Quba (Kubos mečetė).
Medinos mieste, kaip ir Mekoje, įvažiuoti leidžiama tik musulmonams. Tačiau Medinos haramas (teritorija, kurioje draudžiama lankytis ne musulmonams) yra daug mažesnis nei Mekos. Daugelis Medinos pakraščiuose esančių objektų yra atviri nemusulmonams. Mekoje ne musulmonams uždara teritorija tęsiasi gerokai toliau už užstatytos teritorijos ribų. Į abiejuose miestuose esančias gausias mečetes kasmet keliauja daugybė musulmonų. Šimtai tūkstančių musulmonų kasmet atvyksta į Mediną aplankyti "Pranašo kapo" ir vieningai pasimelsti mečetėse. Musulmonai tiki, kad vieną kartą pasimelsti Pranašo mečetėje prilygsta bent 1000 kartų pasimelsti bet kurioje kitoje mečetėje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Medina?
A: Medina yra miestas Saudo Arabijos Hejazo regione ir Al Madinos regiono sostinė. Jis taip pat vadinamas "spinduliuojančiu miestu" arba "miestu".
K: Kuo Medina svarbi islamui?
A: Medinoje yra al-Masjid al-Nabawi ("Pranašo mečetė") - islamo pranašo Mahometo palaidojimo vieta, todėl Medina yra antras pagal šventumą miestas islame po Mekos. Tai taip pat buvo Mahometo kelionės tikslas po hidžros iš Mekos ir tapo ankstyvosios musulmonų bendruomenės vystymosi baze.
K: Kokios svarbios mečetės yra Medinoje?
A: Trys seniausios mečetės Medinoje yra Kubos mečetė, al-Masjid an-Nabawi ir Masjid al-Qiblatayn ("Dviejų Kiblų mečetė").
Klausimas: Ar ne musulmonams leidžiama įeiti į tam tikras Medinos dalis?
Atsakymas: Ne musulmonams draudžiama įeiti į šventąjį Medinos centrą ar miesto centrą.
Klausimas: Apie kokias suras buvo pranešta Mahometui jo buvimo Medinoje metu?
Atsakymas: Musulmonai tiki, kad chronologiškai paskutinės Korano suros (skyriai) buvo apreikštos Mahometui jam būnant Medinoje ir vadinamos Medinos suromis, o ne ankstesnėmis Mekos suromis.
Ieškoti