Kariuomenės skruzdėlės (armijos skruzdėlės) — apibrėžimas, elgsena ir ekologija

Armijos skruzdėlės (arba legioninės skruzdėlės, arba "Marabunta") — tai daugiau kaip 200 skruzdėlių rūšių. Armijos skruzdėlėmis jos vadinamos dėl agresyvių plėšriųjų maisto ieškančių grupių, vadinamųjų „reidų“, kai daugybė skruzdėlių vienu metu ieško maisto vienoje vietoje ir masiškai puola kitus gyvūnus.

Dauguma skruzdėlių rūšių turi pastovias lizdų vietas, tačiau karinės skruzdėlės to nedaro — jos dažnai būna nomadinės ir nuolat juda. Visos armijos skruzdėlių rūšys priskiriamos Formicidae šeimai, tačiau kelios nepriklausomos linijos išsiugdė panašų elgesį. Toks panašumas atsirado dėl konvergentinės evoliucijos — skirtingos rūšys nepriklausomai susiformavo panašias strategijas, pritaikytas medžioklei ir migracijai.

Gyvenimo būdas ir kolonijos struktūra

Armijos skruzdėlės pasižymi specifine socialine organizacija:

• Didelės kolonijos: kartais kolonos sudaro tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių asmenų.
• Kastų sistema: būna karalienės (ar kelių rūšių atvejais – daug kariatidžių), darbininkės ir kariškosios skruzdėlės, kurios veda reidus.
• Nomadizmas: daugelis rūšių nesikuria ilgalaikių lizdų — vietoj to jos periodiškai persikelia, sudarydamos laikinas laikinąsias šventoves („bivakus“) iš susispaudusių kūnų.
• Maisto dalijimasis: trofalaksija (maisto dalinimasis per burną) leidžia greitai aprūpinti daugybę kolonijos narių.

Reidai ir medžioklė

Reidai — pagrindinė armijos skruzdėlių taktika maistui gauti. Jie gali būti labai organizuoti ir veikti pagal šiuos principus:

• Skruzdėlių spiečius juda kaip tanki srovė, dengdami didelius plotus ir sutrikdydami grobio slėpynes.
• Reidams vadovauja cheminiai signalai (feromonai), leisdami koordinuoti kelių tūkstančių individų judėjimą.
• Grobiu tampa vabzdžiai, smulkūs stuburiniai gyvūnai, kiaušiniai ir kartais augalinis maistas — reidai gali visiškai išvalyti teritoriją nuo mažų gyvūnų.
• Greitas maisto surinkimas ir jo pernešimas į kolonijos centrą palaiko didelį reprodukcinį tempą.

Lizdai, migracija ir dauginimasis

Armijos skruzdėlės dažnai neturi pastovaus lizdo. Jų gyvenimo ciklas gali susidėti iš dviejų fazių:

• Sedentarumo fazė: trumpas periodas, kai kolonija sustoja, daugėja kiaušinių ir lervų auginama.
• Nomadinė fazė: intensyvūs reidai ir persikėlimai į naujas teritorijas, kol vėl prasideda sedentarumo periodas.

Daugelio rūšių karalienės yra itin produktyvios ir per trumpą laiką gali išperėti daug kiaušinių, todėl kolonija greitai atstato pajėgas po intensyvių reidų.

Ekologinė reikšmė

Armijos skruzdėlės turi didelį poveikį ekosistemoms:

• Reguliuoja mažų bestuburių populiacijas — gali kontroliuoti plitimą tam tikrų vabzdžių ar plėšrūnų.
• Skatina maisto grandinės dinamiką: atlaisvinus grobį, tai suteikia maisto kitoms rūšims.
• Jų judėjimas ir kasimas gali pakeisti dirvožemio struktūrą, paveikti sėklų išsibarstymą ir ekosistemų atsparumą.

Sąveika su žmonėmis

Požiūris į armijos skruzdėles priklauso nuo regiono ir rūšies:

• Kai kurios rūšys kenksmingos žemės ūkiui ir gali sunaikinti derlių ar mažus gyvūnus ūkyje.
• Kitose vietose jos laikomos svarbiomis valstybinėmis priemonėmis prieš kenkėjus arba natūralia ekosistemos dalimi.
• Reidai gali kelti pavojų naminiams gyvūnėliams ar sukelti diskomfortą žmonėms — pavyzdžiui, Dorylinae (vadinamieji driver ants) gali masiškai užplūsti gyvenvietes.

Žinomiausios rūšys ir paplitimas

Armijos skruzdėlės dažniausiai randamos tropikuose ir subtropikuose. Gerai žinomos grupės apima:

• Eciton – Amerikos atogrąžų armijos skruzdėlės, dažnai matomos Pietų ir Centrinėje Amerikoje.
• Dorylus (kartais vadinamos „driver ants“) – Afrikos ir Azijos rūšys, žinomos dėl didelių reidų.
• Labidus, Neivamyrmex – kitos plačiai paplitusios armijos skruzdėlių gentys.

Tyrimai ir stebėjimai

Armijos skruzdėlės domina biologus dėl jų sudėtingos socialinės organizacijos, kolektyvinio elgesio ir konvergentinės evoliucijos. Tyrimai apima:

• Feromonų ir komunikacijos mechanizmų analizę;
• Kolektyvinių judėjimo modelių ir maršrutų planavimo studijas;
• Ekologinius tyrimus apie jų poveikį biologinei įvairovei ir bendrų bendruomenių struktūrai.

Apibendrinant, armijos (kariuomenės) skruzdėlės — tai itin specializuotos, judrios ir koordinuotos kolonijos, turinčios svarbų vaidmenį tropinėse ir subtropinėse ekosistemose. Jų unikalus elgesys — reidai, nomadizmas ir intensyvus maisto dalijimasis — daro jas įdomiomis tiek gamtininkams, tiek visiems, stebintiems gamtos sudėtingumą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kiek skruzdėlių rūšių yra laikomos karinėmis skruzdėlėmis?

K: Kodėl jos vadinamos armijos skruzdėlėmis?

Klausimas: Ar karinės skruzdės stato nuolatinius lizdus kaip dauguma skruzdžių?

K: Kokiai šeimai priklauso visos kariuomenės skruzdėlių rūšys?

K: Kaip vadinasi elgesys, kai daug skruzdžių kolektyviai puola kitus gyvūnus?

K: Kas yra "legionierių elgesys"?

K: Kas yra konvergentinė evoliucija?

Paieška pagal raidę