Taksonomija
Taksonomija yra mokslo šaka. Ji susijusi su daiktų klasifikavimo dėsniais ir principais. Iš vieno taksonomijos tipo gali būti sudaryta daug klasifikacijų.
Geriausiai žinoma taksonomijos rūšis naudojama gyvybės formų (gyvų ir išnykusių) klasifikacijai. Kiekvienas organizmas turi mokslinį pavadinimą. Šis pavadinimas yra tos rūšies biologinės klasifikacijos dalis. Pavadinimas yra vienodas visame pasaulyje, todėl skirtingų vietovių mokslininkai gali suprasti vieni kitus. Be to, rūšis užima tam tikrą vietą gyvybės medyje. Taigi varnos yra Corvus corone, Corvidae šeimos narys, o jie yra varniniai paukščiai. Dėl to gerai sutarta, tačiau dėl kai kurių grupių klasifikacijos šiuo metu nesutariama, dažnai diskutuojama dėl kelių klasifikacijų.
Gyvosios būtybės skirstomos į tris sritis: bakterijas, archėjas ir eukariotus. Aukščiausias domeno rangas yra karalystė. Kiekviena karalystė turi daug mažesnių grupių, vadinamų filomis. Kiekvienas filumas turi daugiau mažesnių grupių, vadinamų klasėmis. Šis modelis primena medžio šakas, iš kurių auga mažesnės šakos. Kiekviena rūšis priskiriama tam tikrai grupei dėl to, ką ji daro, kaip ir kuo minta, dėl ypatingų kūno dalių ir pan. Modelio pabaigoje grupės (gentys) yra labai mažos. Tada kiekvienai genties rūšiai suteikiamas savas vardas.
Kai kas nors rašo apie gyvą būtybę ir jos oficialų mokslinį pavadinimą, rašo genties ir rūšies pavadinimą. Tai vadinama binominenomenklatūra, nes kiekvienam organizmui naudojami du pavadinimai. Pirmasis yra genties pavadinimas, o antrasis - tos genties rūšis. Naminės katės mokslinis pavadinimas yra Felis catus. Kartais pakanka rašyti F. catus.
Tai pagrindinės taksonomijoje naudojamos grupės (rangai): Karalystė --> Prieglobsčio rūšis --> Klasė --> Rūšis --> Šeima --> Gentis --> Rūšis
Keletas mnemonikų (posakių, padedančių ką nors įsiminti):
- Karalius Filipas atvyko iš Didžiosios Ispanijos
- Karalius Filipas atėjo išgerti vynuogių sodos
- Tvenkiniai turi būti švarūs, kitaip varlės susirgs
Kai žmonės ėmė vadinti rūšis, Europoje buvo plačiai vartojama lotynų kalba. Visi rūšių pavadinimai iki šiol rašomi lotyniškai. Tai turi tam tikrų privalumų. Kadangi lotynų kalba nebekalbama, ji yra nekintanti ir niekam nepriklauso. Taip išvengiama problemos, kai kiekviena kalba turi savo gyvūnų ir augalų pavadinimus.
Mokslininkai oficialius kiekvienos naujos rūšies aprašymus rašydavo lotyniškai. 2012 m. sausio 1 d. Tarptautinis botanikos kongresas pakeitė tvarką ir leido naujas augalų rūšis aprašyti ne tik lotyniškai, bet ir angliškai. Tarptautiniame zoologinės nomenklatūros kodekse rekomenduojama rinktis kalbą, kuri yra plačiai vartojama ir kuri vartojama ten, kur rūšis gyvena.
Kladizmas
Svarbus šiuolaikinis taksonomijos metodas yra kladizmas. Šis požiūris grindžiamas evoliucijos evoliucijos šakotumu (medžio pavidalu). Kaip ir tradicinėje Linnejaus klasifikacijoje, sprendžiant dėl klasifikacijos šakų naudojami požymiai. Jame primygtinai reikalaujama, kad grupės būtų monofilinės. Dėl to paukščiai yra ne klasė, o dinozaurų pogrupis. Tai taip pat reiškia, kad pirmiau aprašyta klasifikavimo sistema būtų panaikinta.
Taigi kladizmas turi skirtingus taksonomijos principus ir sukuria kitokią taksonomiją. Sprendimai, kai įmanoma, paremti DNR sekų analize. Dabartinė biologinė klasifikacija yra senosios Linėjaus ir šiuolaikinės kladistinės taksonomijos principų mišinys. Iš dalies ji sparčiai kinta. Šiuo metu Vikipedijoje pateikiamos klasifikacijos dažnai yra kompromisas tarp šių dviejų sistemų. Dėl detalių nuolat diskutuojama.
Sumaištis taksonomijoje
Šiandien gyvų būtybių klasifikacijoje yra daug pokyčių. Dėl šios taksonomijos sumaišties atsirado daug alternatyvių klasifikacijų. Ją iš dalies lėmė perėjimas nuo Linėjaus prie kladistinių principų, iš dalies - DNR sekų duomenų naudojimas taksonomijoje. Pavyzdys: išvestinės grupės, pavyzdžiui, paukščiai, neturėtų būti klasifikuojamos tuo pačiu lygmeniu kaip grupė, iš kurios jos išsivystė. Vis dėlto paukščiai tradiciškai buvo klasė pagal Linėjaus sistemą.
Dėl šios sumaišties kartais atsiranda susijusių puslapių skirtumų. Puslapiai gali remtis skirtingomis nuorodomis ir skirtingų autorių nuomonėmis dėl dabartinio geriausio išdėstymo.
Šiame šaltinyje gerai aprašyti kladistinės ir taksonominės klasifikacijos sistemų skirtumai:
- Grant, Verne 2003. Nesuderinamumas tarp kladistinių ir taksonominių sistemų. American Journal of Botany. 90 (9) 1263-1270. [1]
Susiję puslapiai
- Kladistika
- Molekulinis laikrodis
- Molekulinė evoliucija
- Sekos analizė
- Biologinė klasifikacija
- Karinė taksonomija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra taksonomija?
A: Taksonomija - tai mokslo šaka, nagrinėjanti gyvų organizmų klasifikavimo dėsnius ir principus.
K: Kaip taksonomija klasifikuoja gyvas būtybes?
A: Taksonomija naudoja dėsnius ir principus, kad suskirstytų gyvas būtybes į skirtingas kategorijas arba klasifikacijas.
K.: Kokio tipo taksonomija sukuria kelias klasifikacijas?
A: Iš vieno taksonomijos tipo gali būti sudaryta daug klasifikacijų.
K: Ar taksonomija susijusi tik su gyvomis būtybėmis?
A: Taip, taksonomija yra susijusi būtent su gyvų būtybių klasifikavimu.
K: Ar taksonomija susijusi su kokiomis nors kitomis mokslo sritimis?
A: Taksonomija gali apimti ir kitas mokslo sritis, pavyzdžiui, biologiją, chemiją ir genetiką, kad būtų galima tinkamai klasifikuoti organizmus.
K: Ar yra skirtingų taksonomijų tipų?
A: Taip, taksonomijos rūšys priklauso nuo klasifikuojamo organizmo.
