Varniniai paukščiai priklauso varninių (Corvidae) šeimos varnėnų (Corvus) genčiai. Tai vidutinio ir didelio dydžio paukščiai, dažnai elgsenos ir mitybos požiūriu plėšrūnai bei šiukšlintojai — jie maitinasi gyvąja auka, kiaušiniais, vabzdžiais, vaisiais, sėklomis ir žmogaus paliktais maisto likučiais.
Rūšys ir paplitimas
Šiai genčiai priklauso įvairios rūšys, paminėtos tradiciniuose pavadinimuose: varnėnai (varnėnai grobuonys arba varnėnai su gobtuvais), varnėnai, klykuolės ir didieji varnėnai. Iš viso visame pasaulyje yra apie 40 šios genties rūšių. Jos gyvena visuose vidutinio klimato žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką, taip pat kai kuriose salose.
Korviniai (Corvus) sudaro trečdalį visų korvinių (Corvidae) paukščių rūšių. Daugelis mokslininkų mano, kad gentis galėjo kilti ir išsivystyti Pietų arba Pietryčių Azijos ir Australazijos regione; kai kurie tyrimai rodo, kad protėviai galėjo būti susiję su varninių paukščių grupėmis, išsivysčiusiomis Australijoje, iš kurios vėliau įvyko platūs išplitimai į Aziją, Europą ir kitas sritis.
Išvaizda ir dydis
Varnėnai paprastai yra stambūs paukščiai su tvirtu kūnu, stipriu snapu ir ilgomis kojomis. Daugumos rūšių plunksnos dažniausiai juodos arba tamsiai pilkos; kai kurios rūšys turi balto, pilko ar rudo atspalvio plotus, blizgų metalinį atspalvį. Kūno ilgis svyruoja nuo apie 40 cm iki daugiau nei 70 cm (pvz., didieji varnai), o sparnų plotis ir svoris priklauso nuo rūšies.
Biologija ir elgsena
Mityba. Varnėnai yra oportunistiniai visėdžiai: jie medžioja smulkesnius gyvūnus ir vabzdžius, išrovinėja kiaušinius, renka augalinius maistą ir maisto atliekas. Kai kurios rūšys yra žinomos kaip efektyvūs šiukšlintojai miestuose, kur jos naudojasi žmogaus šaltiniais.
Socialinė struktūra ir komunikacija. Daug rūšių gyvena šeimyninėmis grupėmis arba stambiomis bandomis, ypač neveisimosi metu. Varnėnai turi platų garsų spektrą — riksmus, klyksmus, švilpimus ir sudėtingas vokalizacijas, kurias naudoja ženklams, grėsmėms ir tarpusavio bendravimui perduoti.
Veisimosi taktika. Dauguma rūšių poruojasi monogamiškai ir kartu prižiūri jauniklius. Lizdai dažniausiai statomi medžių viršūnėse, kartais ant pastatų ar uolienų. Kiaušinių kiekis, inkubacijos trukmė ir jauniklių auginimo trukmė skiriasi tarp rūšių, tačiau dažnai pastebimas bendras šeimos narių pagalbos elementas prižiūrint jauniklius.
Intelektas ir įgūdžiai
Varnėnai pripažįstami kaip vieni iš protingiausių paukščių: jie geba išmokti spręsti sudėtingas problemas, naudoti įrankius, planuoti maisto kaupimą (tarp kitko – slapstymą) ir atpažinti pavojus. Tyrimai rodo ilgalaikę atmintį ir gebėjimą burti socialines taktikas bendraujant su kitais individais.
Ryšys su žmonėmis ir apsauga
Varnėnai prisitaikė prie urbanizuotos aplinkos ir dažnai sutinkami miestuose, kaimuose bei ūkininkaujamose vietovėse. Dėl iniciatyvumo ir prisitaikymo jie kartais laikomi kenkėjais (pvz., kenkia derliui arba vagia maistą), tačiau tuo pačiu turi svarbią ekologinę funkciją — išvalyti aplinką nuo gaišenų ir atliekų. Kai kurios rūšys yra gausios ir paplitusios, kitos — nykstančios dėl buveinių praradimo, persekiojimo ar aplinkos taršos. Apsaugos priemonės apima buveinių išsaugojimą, teisinių nuostatų laikymąsi ir visuomenės informavimą apie palankesnį bendradarbiavimą su laukiniais paukščiais.
Apibendrinimas
Genčiai Corvus priklausantys varnėnai yra įvairiapusiški, intelektualūs paukščiai, turintys reikšmingą ekologinę ir kultūrinę reikšmę. Jie gyvena daugelyje regionų, jų elgsena ir mityba leidžia prisitaikyti prie skirtingų aplinkų, o kai kurios rūšys demonstruoja sudėtingą socialinę struktūrą ir pažangius gebėjimus spręsti problemas.