Varnėnai (Corvus) – Varninių paukščių rūšys, biologija ir paplitimas

Varnėnai (Corvus): išsamus vadovas apie varninių rūšis, biologiją, elgseną ir paplitimą žemynuose — su nuotraukomis, stebinčiais faktais ir paplitimo žemėlapiais.

Autorius: Leandro Alegsa

Varniniai paukščiai priklauso varninių (Corvidae) šeimos varnėnų (Corvus) genčiai. Tai vidutinio ir didelio dydžio paukščiai, dažnai elgsenos ir mitybos požiūriu plėšrūnai bei šiukšlintojai — jie maitinasi gyvąja auka, kiaušiniais, vabzdžiais, vaisiais, sėklomis ir žmogaus paliktais maisto likučiais.

Rūšys ir paplitimas

Šiai genčiai priklauso įvairios rūšys, paminėtos tradiciniuose pavadinimuose: varnėnai (varnėnai grobuonys arba varnėnai su gobtuvais), varnėnai, klykuolės ir didieji varnėnai. Iš viso visame pasaulyje yra apie 40 šios genties rūšių. Jos gyvena visuose vidutinio klimato žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką, taip pat kai kuriose salose.

Korviniai (Corvus) sudaro trečdalį visų korvinių (Corvidae) paukščių rūšių. Daugelis mokslininkų mano, kad gentis galėjo kilti ir išsivystyti Pietų arba Pietryčių Azijos ir Australazijos regione; kai kurie tyrimai rodo, kad protėviai galėjo būti susiję su varninių paukščių grupėmis, išsivysčiusiomis Australijoje, iš kurios vėliau įvyko platūs išplitimai į Aziją, Europą ir kitas sritis.

Išvaizda ir dydis

Varnėnai paprastai yra stambūs paukščiai su tvirtu kūnu, stipriu snapu ir ilgomis kojomis. Daugumos rūšių plunksnos dažniausiai juodos arba tamsiai pilkos; kai kurios rūšys turi balto, pilko ar rudo atspalvio plotus, blizgų metalinį atspalvį. Kūno ilgis svyruoja nuo apie 40 cm iki daugiau nei 70 cm (pvz., didieji varnai), o sparnų plotis ir svoris priklauso nuo rūšies.

Biologija ir elgsena

Mityba. Varnėnai yra oportunistiniai visėdžiai: jie medžioja smulkesnius gyvūnus ir vabzdžius, išrovinėja kiaušinius, renka augalinius maistą ir maisto atliekas. Kai kurios rūšys yra žinomos kaip efektyvūs šiukšlintojai miestuose, kur jos naudojasi žmogaus šaltiniais.

Socialinė struktūra ir komunikacija. Daug rūšių gyvena šeimyninėmis grupėmis arba stambiomis bandomis, ypač neveisimosi metu. Varnėnai turi platų garsų spektrą — riksmus, klyksmus, švilpimus ir sudėtingas vokalizacijas, kurias naudoja ženklams, grėsmėms ir tarpusavio bendravimui perduoti.

Veisimosi taktika. Dauguma rūšių poruojasi monogamiškai ir kartu prižiūri jauniklius. Lizdai dažniausiai statomi medžių viršūnėse, kartais ant pastatų ar uolienų. Kiaušinių kiekis, inkubacijos trukmė ir jauniklių auginimo trukmė skiriasi tarp rūšių, tačiau dažnai pastebimas bendras šeimos narių pagalbos elementas prižiūrint jauniklius.

Intelektas ir įgūdžiai

Varnėnai pripažįstami kaip vieni iš protingiausių paukščių: jie geba išmokti spręsti sudėtingas problemas, naudoti įrankius, planuoti maisto kaupimą (tarp kitko – slapstymą) ir atpažinti pavojus. Tyrimai rodo ilgalaikę atmintį ir gebėjimą burti socialines taktikas bendraujant su kitais individais.

Ryšys su žmonėmis ir apsauga

Varnėnai prisitaikė prie urbanizuotos aplinkos ir dažnai sutinkami miestuose, kaimuose bei ūkininkaujamose vietovėse. Dėl iniciatyvumo ir prisitaikymo jie kartais laikomi kenkėjais (pvz., kenkia derliui arba vagia maistą), tačiau tuo pačiu turi svarbią ekologinę funkciją — išvalyti aplinką nuo gaišenų ir atliekų. Kai kurios rūšys yra gausios ir paplitusios, kitos — nykstančios dėl buveinių praradimo, persekiojimo ar aplinkos taršos. Apsaugos priemonės apima buveinių išsaugojimą, teisinių nuostatų laikymąsi ir visuomenės informavimą apie palankesnį bendradarbiavimą su laukiniais paukščiais.

Apibendrinimas

Genčiai Corvus priklausantys varnėnai yra įvairiapusiški, intelektualūs paukščiai, turintys reikšmingą ekologinę ir kultūrinę reikšmę. Jie gyvena daugelyje regionų, jų elgsena ir mityba leidžia prisitaikyti prie skirtingų aplinkų, o kai kurios rūšys demonstruoja sudėtingą socialinę struktūrą ir pažangius gebėjimus spręsti problemas.

Žvalgyba

Kai kurios varnų rūšys ne tik naudoja įrankius, bet ir gamina įrankius. Dabar manoma, kad varnos kartu su papūgomis yra vieni protingiausių paukščių pasaulyje.

Jų smegenys (atsižvelgiant į kūno dydį) yra tokios pat didelės kaip kai kurių beždžionių. Šakalienės ir europinės pelėdos nidopallium yra maždaug tokio pat dydžio, kaip ir šimpanzių neokorteksas, ir gerokai didesni nei gibonų.

Istorija apie tai, kaip mergaitė maitino varnas, o jos mainais atnešdavo jai mažų dovanėlių, parodo, ką paukščiai sugeba.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra mokslinis varnos pavadinimas?


A: Mokslinis varnų pavadinimas yra Corvus.

K: Kokiai šeimai priklauso varnos?


A: Varnos priklauso Corvidae šeimai.

K: Kokio tipo paukščiai yra varnos?


A: Varnos yra vidutinio ir didelio dydžio paukščiai.

K: Kuo minta varnos?


A: Varnos yra mėsėdės ir šiukšlintojos.

K: Kiek rūšių yra varnėnų (Corvus) gentyje?


A: Corvus genties paukščių yra apie 40 rūšių.

K: Iš kur atsirado varnos?


A: Panašu, kad varnos išsivystė iš Australijoje išsivysčiusių varninių paukščių.

K: Koks yra bendras varnų grupės pavadinimas?


Atsakymas: Varnų grupės kolektyvinis pavadinimas yra būrys arba, poetiškiau, žudikas.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3