Sepijos

Anatomija

Sepijų kaulas

Sepijos turi vidinį sepijos kaulą, pagamintą iš kalcio karbonato. Jis yra akytas, pilnas mažų skylučių, todėl sepijos plūdrumas gali kisti, todėl keičiantis dujų ir skysčio kiekiui jo kamerose sepija gali pakilti žemiau arba aukščiau. Kiekvienos rūšies sepijų kaulai yra savitos formos, dydžio ir turi skirtingą briaunų ar tekstūros raštą. Sepijų kaulus juvelyrai ir sidabrakalniai naudoja kaip formas mažiems daiktams lieti. Šiandien jie tikriausiai geriau žinomi kaip medžiaga, duodama naminiams paukščiams kaip kalcio šaltinis. Sepijų kaulus turi tik sepijos ir tai yra vienas iš bruožų, kuriais jos skiriasi nuo kalmarų ir kitų moliuskų.

Besikeičianti spalva

Kartais sepijos vadinamos jūrų chameleonais, nes geba keisti odos spalvą. Jų oda gali mirgėti spalvotais raštais, kad susikalbėtų su kitomis sepijomis ir maskuotųsi nuo plėšrūnų. Šią spalvą keičiančią funkciją atlieka raudonų, geltonų, rudų ir juodų pigmentinių chromatoforų grupės, esančios virš atspindinčių iridoforų ir leukoforų sluoksnio. Visos šios medžiagos yra sepijos odoje ir kartu keičia jos spalvą. Viename kvadratiniame milimetre yra iki 200 šių specialių pigmentinių ląstelių.

Pigmentiniai chromatoforai turi pigmentinį maišelį ir didelę membraną, kuri įlinkusi yra sulankstyta. Šonuose yra 6-20 mažų raumeninių ląstelių, kurios gali susitraukti ir elastingą maišelį suspausti į diską prie odos.

Iridoforai - tai chitino arba baltymų plokštelės, kurios gali atspindėti šviesą. Dėl jų sepijos dažnai būna metalinės mėlynos, žalios, auksinės ir sidabrinės spalvos. Visos šios ląstelės gali būti naudojamos kartu. Sepijos ne tik gali daryti įtaką nuo jų odos atsispindinčios šviesos spalvai, bet ir šviesos poliarizacijai, kuri gali būti naudojama signalizuoti kitiems poliarizaciją jaučiantiems gyvūnams.

Akys

Sepijų akys yra vienos labiausiai išvystytų gyvūnų karalystėje. Galvakojai akys iš esmės skiriasi nuo stuburinių gyvūnų, pavyzdžiui, žmonių, akių vystymosi būdo, tačiau jų veikimo principas gana panašus. Galvakojų ir stuburinių akių panašumas yra konvergentinės evoliucijos pavyzdys. Nors jie nemato spalvų, jie gali suvokti šviesos poliarizaciją, o tai pagerina jų gebėjimą matyti kontrastą. Jų tinklainėje (vadinamoje fovea) yra dvi koncentruotų jutimo ląstelių vietos: viena skirta žiūrėti labiau į priekį, kita - labiau atgal. Vietoj to, kad lęšiai būtų pertvarkyti, kaip tai daroma žmonėms, keičiant fokusavimą, jie traukiami pertvarkant visą akį.

Kraujas

Sepijų kraujas yra neįprasto žaliai mėlyno atspalvio, nes deguoniui pernešti naudojamas vario turintis baltymas hemocianinas, o ne raudonas geležies turintis baltymas hemoglobinas, kuris yra stuburinių gyvūnų kraujyje. Tai panašu į nariuotakojų kraują. Hemocianinas ne taip gerai perneša deguonį kaip hemoglobinas. Kraują pumpuoja trys atskiros "širdys". Dvi iš jų pumpuoja kraują į sepijos žiaunų porą (po vieną širdį kiekvienai žiaunai), o trečioji - kraują po visą likusį kūną.

Pfeffer's Flamboyant Cuttlefish, iš Sipadano, Malaizijos

Žmogaus interesai

Rašalas

Sepijos, kaip ir kalmarai bei aštuonkojai, turi rašalo. Kaip ir kalmarų atveju, rašalas yra gynybinė priemonė, išpurškiama siekiant paslėpti atsitraukimą pavojaus atveju. Šis rašalas anksčiau buvo svarbus dažiklis, vadinamas sepija. Šiandien natūralius sepijos dažus pakeitė dirbtiniai (ne natūralūs) dažai.

Sepijos kaip maistas

Viduržemio jūros ir Rytų Azijos kultūrose sepijos gaudomos maistui. Nors visame pasaulyje kalmarai yra populiaresni kaip restoranų patiekalai, Rytų Azijoje labai populiarios džiovintos sepijos.

Sepijos populiarios Italijoje ir Kroatijoje, kur jos naudojamos Risotto Nero gamyboje. "Nero" reiškia "juodas", nes būtent tokios spalvos ryžiai įgauna dėl sepijų rašalo. Ispanijos virtuvėje sepijų ir kalmarų rašalas dažnai naudojamas ruošiant maistą dėl jūros skonio ir švelnumo, kurį jis suteikia patiekalams; jo dedama į tokius patiekalus kaip ryžiai, makaronai ir žuvies troškiniai.

Sepijos literatūroje

Svarbiausias literatūrinis sepijų pasirodymas - 1925 m. Turine išleisto Eugenio Montale poezijos rinkinio "Sepijų kaulai" ("Ossi di seppia") pavadinimas. 1975 m. E. Montalei buvo paskirta Nobelio literatūros premija.

Klasifikacija

Yra daugiau kaip 120 rūšių sepijų, priklausančių 5 gentims. Sepiadariidae yra septynios rūšys ir dvi gentys; visos kitos priklauso Sepiidae.

• GALVAKOJŲ KLASĖ
• Poklasis Nautiloidea: nautilus
• Coleoidea poklasis: kalmarai, aštuonkojai, sepijos
• Aštuonkojų (Octopodiformes) būrys
• Dekapodinių būrys (Decapodiformes)
• Eilutė Spirulida: Avinų rago kalmarai
• Sepiolida būrys: kalmarai
• Teuthida: milžiniški kalmarai
• Sepijų (Sepiida) būrys: sepijos
• Sepiina porūšis
• Sepiadariidae šeima
• Sepiidae šeima