Papūgos — rūšys, biologija, elgesys ir laikymas kaip naminiai paukščiai
Papūgos - paukščiai, priklausantys žvirblinių (Psittaciformes) būriui. Jų yra apie 372 rūšys 86 gentyse. Jos aptinkamos daugelyje tropinių ir subtropinių regionų. Didžiausia papūgų įvairovė yra Pietų Amerikoje ir Australazijoje.
Papūgos yra protingi paukščiai. Jos turi gana dideles smegenis, gali mokytis ir naudotis paprastais įrankiais. Kadangi kai kurios rūšys geba skleisti garsus, panašius į žmogaus balsą, ir turi ryškių spalvų plunksnas, daugelis rūšių laikomos kaip naminiai gyvūnai. Tarp jų yra ir kai kurios nykstančios ir saugomos rūšys.
Rūšys ir paplitimas
Papūgų būrys apima labai įvairias rūšis: nuo mažų papūgėlių (pvz., papūginės žiogelės) iki didžiųjų ara ir kakadu. Kai kurios grupės ir pavyzdžiai:
- Aros – didelės, ryškiaspalvės papūgos, dažniausiai Pietų Amerikoje.
- Kakadu – dažniausiai Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje, turi išraiškingą kuodelį.
- Amazonės papūgos – žinomos gebėjimu kalbėti ir jų žaliomis, geltonomis ar mėlynomis plunksnomis.
- Papūginės žiogelės – dažnai laikomos kaip naminiai paukščiai dėl mažo dydžio ir socialumo.
Anatomija ir biologija
Papūgos pasižymi stipriais žandikauliais (snapu), kurie padeda skilinti sėklas, branduolius ir net medieną. Jos turi liekančią uodegą ir dažnai ilgus, spalvingus plunksnų kuodus. Regėjimas gerai išvystytas, o kai kurių rūšių smegenų struktūra rodo didelį pažinimo gebėjimą.
Mityba
Pagrindinė laukinių papūgų mityba – sėklos, riešutai, vaisiai, uogos, žiedai ir kartais vabzdžiai. Kai kurios rūšys specializuojasi (pvz., valgo daug riešutų), kitos – yra oportunistinės ir prisitaiko prie sezoninių maisto išteklių.
Elgesys ir socialinė struktūra
Papūgos dažniausiai gyvena poromis arba didesnėmis kolonijomis. Jos demonstruoja sudėtingą socialinį elgesį: bendrą ikimatinguminį priežiūrą, balso signalus, žaidimą ir tarpusavio valymą (mutual preening). Daug rūšių migruoja arba keliauja didelėmis grupėmis ieškodamos maisto.
Kalba ir intelektas
Papūgos yra vieni iš protingiausių paukščių. Jos mokosi garsų, imituoja žmogaus kalbą ir kitus garsus, atpažįsta objektus, sprendžia užduotis ir gali naudoti paprastus įrankius. Tyrimai rodo, kad kai kurios papūgos suvokia skaičius, spalvas, prieraišumą ir turi atminties įgūdžių.
Veisimas
Daugelis rūšių lizdus įrengia medžių ertmėse, kai kurios – uolų plyšiuose. Dėdamos kiaušinius, papūgos dažnai rūpinasi palikuonimis kartu su partneriu. Kai kuriose rūšyse jaunikliai ilgai lieka su tėvais ir mokosi rasti maistą bei socialinių įgūdžių.
Laikymas kaip naminiai paukščiai
Prieš įsigyjant papūgą svarbu išsiaiškinti jos poreikius. Kai kurie svarbūs aspektai:
- Aplinka ir narvas: pakankamai didelis narvas ar voljeras, kad paukštis galėtų plėsti sparnus ir laisvai judėti. Stacionarūs žaislai, sūpynės ir keli lizdų šakelės suteikia aktyvumą.
- Mityba: derinti kokybiškas sėklų mišinių ar granulėmis pagrįstą dietą su šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir kartais virtomis kruopomis. Vengti vien sėklų dietos – ji gali būti nevisavertė.
- Socializacija ir intelektinis stimuliavimas: kasdieninis bendravimas, treniruotės su teigiamo pastiprinimo metodais, žaislai galvosūkiai ir laikas už narvo svarbūs psichinei gerovei.
- Higiena ir sveikata: reguliari voljero/narvo valymas, šviežias vanduo, vonios ar drėgni purkštukai plunksnoms palaikyti. Užkrečiamos ligos ir parazitai – būtina veterinarinė priežiūra.
- Triukšmas ir ilgaamžiškumas: kai kurios papūgos yra labai triukšmingos ir gyvena dešimtis metų (kai kurios rūšys – 50+ metų), todėl reikia apsvarstyti ilgalaikį įsipareigojimą.
- Teisiniai ir etiniai aspektai: patikrinkite, ar laikymas tam tikros rūšies papūgos namuose yra legalus ir ar reikalingi leidimai (ypač saugomoms rūšims).
Apsauga ir grėsmės
Papūgas veikia buveinių naikinimas, neteisėtas prekyba gyvūnais, invazinės rūšys ir klimato kaita. Daug rūšių yra įrašytos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąrašus ir reikalauja apsaugos priemonių. Svarbu remti atsakingą veisimą, buveinių apsaugą ir prekybos reglamentavimą.
Patarimai pradedantiesiems
- Pasirinkite rūšį pagal savo gyvenimo būdą: mažesnės papūgėlės tinka tiems, kurie neturi daug laiko priežiūrai, didesnės papūgos reikalauja daug dėmesio.
- Informuokite šeimą: triukšmas ir ilgalaikis įsipareigojimas gali paveikti šeimos sprendimą.
- Konsultuokitės su patyrusiais augintojais arba veterinaru prieš pirkdami.
- Rinkitės atsakingus veisėjus arba adoptuokite iš prieglaudų, vengdami nelegalių pardavėjų.
Apibendrinant, papūgos yra spalvingi, inteligentiški ir socialūs paukščiai, kuriuos daugelis žmonių myli kaip naminius gyvūnus. Tačiau jų gerovė reikalauja žinių, laiko ir atsakingo požiūrio, o laukinių populiacijų išsaugojimas – tarptautinio bendradarbiavimo ir apsaugos priemonių.
_REFON_010907.jpg)

Papagaio patelė, Brazilija
Aprašymas
Papūgos yra sunkios, palyginti su jų dydžiu, ir kompaktiško kūno, turi didelę galvą ir trumpą kaklą. Jų snapai trumpi, stiprūs ir išlenkti. Dvi snapo dalys yra labai stiprios ir naudojamos vaisiams ir sėkloms skaldyti. Liežuvis didelis ir stiprus. Dauguma papūgų gali skraidyti, nors daugelis jų prarado skraidymo gebėjimus po to, kai apsigyveno vandenynų salose. Pavyzdys - kakapo.
Jie turi stiprias kojas ir nagines zigodaktilų pėdas (su dviem pirštais į priekį ir dviem pirštais atgal), kurios labai praverčia lipant į medžius. Daugelis papūgų yra ryškiaspalvės, o kai kurios - įvairiaspalvės. Kakadu plunksnos būna nuo daugiausia baltos iki daugiausia juodos, o ant viršugalvio - judri plunksnų šukė. Daugumos papūgų lytinis dimorfizmas nedidelis arba jo visai nėra.
Pagal ilgį jie sudaro pačią įvairiausią paukščių rūšį. Mažiausia iš visų papūgų yra kiaulinė papūga (Micropsitta pusio), suaugusi sveria 11,5 g ir yra 8,6 cm ilgio. Hiacintinė makaka (Anodorhynchus hyacinthinus), kurios ilgis (nuo viršugalvio iki ilgos smailėjančios uodegos galo) yra apie 95-100 cm (37-39 in), yra ilgesnė už bet kurią kitą papūgų rūšį, nors pusę jos ilgio sudaro uodega.
Elgesys
Svarbiausi daugumos papūgų raciono komponentai yra sėklos, vaisiai, riešutai, pumpurai ir kitos augalinės medžiagos. Kelios rūšys kartais minta gyvūnais ir skerdiena (negyvų gyvūnų lavonais), o lorėjos ir lorikės specializuojasi maitintis gėlių nektaru ir minkštais vaisiais. Beveik visos papūgos lizdus suka medžių drevėse ir deda baltus kiaušinius, iš kurių išsirita altricialiniai (bejėgiai) jaunikliai.
Papūgos yra vieni protingiausių paukščių, kaip ir varninių šeimos paukščiai: varnos, varnėnai, zylės ir zylės, o kai kurių rūšių paukščių gebėjimas skleisti garsus, panašius į žmogaus balsą, didina jų, kaip naminių gyvūnėlių, populiarumą.


Papūga demonstruoja galvosūkių sprendimo įgūdžius
Išsaugojimas
Laukinių papūgų gaudymas prekybai naminiais gyvūnais, medžioklė, buveinių nykimas ir invazinių rūšių konkurencija sumažino laukinių papūgų populiacijas, todėl jos išnaudojamos labiau nei bet kuri kita paukščių grupė. Priemonės, kurių buvo imtasi siekiant išsaugoti kai kurių garsių rūšių buveines, taip pat apsaugojo daugelį mažiau charizmatiškų rūšių, gyvenančių tose pačiose ekosistemose.
Kai kurios papūgos gali gyventi iki 80 metų. Daugelis papūgų gali mėgdžioti žmogaus kalbą; pakartojusios kelis kartus, jos gali ištarti paprastus žodžius.
Kilmė ir evoliucija
Transpozonai paukščių ir papūgų genomuose yra panašūs, o kitų paukščių genomuose - ne. Tai tvirtas įrodymas, kad papūgos yra giminingos paukštvanagiams.
Europoje rastos pirmosios spėjamos papūgų fosilijos, kurios datuojamos maždaug prieš 50 mln. metų. Ten ir tada klimatas buvo tropinis. Anglijoje ir Vokietijoje rasta keletas gana pilnų į papūgas panašių paukščių skeletų. Apskritai atrodo tikėtina, kad tai ne tiesioginiai šiuolaikinių papūgų protėviai, o giminingos linijos, išsivysčiusios šiauriniame pusrutulyje ir vėliau išnykusios.
Ankstyviausi šiuolaikinių papūgų radiniai datuojami maždaug 23-20 m. ir taip pat yra iš Europos. Vėliau iškastiniai radiniai - vėlgi daugiausia iš Europos - susideda iš kaulų, aiškiai atpažįstamų kaip priklausančių šiuolaikinėms papūgoms. Pietiniame pusrutulyje šio laikotarpio fosilijų duomenys nėra tokie gausūs kaip šiauriniame, ir nėra žinomų ankstesnių nei ankstyvojo ir viduriniojo mioceno, t. y. maždaug 20 mln. m., papūgų liekanų. Pirmoji nedviprasmiška papūgos (o ne į papūgą panašios) fosilija rasta miocene. Tai viršutinis žandikaulis, identiškas šiuolaikinių kakadu žandikauliams.
Susiję puslapiai
- Tikrosios papūgos
- Lovebird