Papūga

Aprašymas

Papūgos yra sunkios, palyginti su jų dydžiu, ir kompaktiško kūno, turi didelę galvą ir trumpą kaklą. Jų snapai trumpi, stiprūs ir išlenkti. Dvi snapo dalys yra labai stiprios ir naudojamos vaisiams ir sėkloms skaldyti. Liežuvis didelis ir stiprus. Dauguma papūgų gali skraidyti, nors daugelis jų prarado skraidymo gebėjimus po to, kai apsigyveno vandenynų salose. Pavyzdys - kakapo.

Jie turi stiprias kojas ir nagines zigodaktilų pėdas (su dviem pirštais į priekį ir dviem pirštais atgal), kurios labai praverčia lipant į medžius. Daugelis papūgų yra ryškiaspalvės, o kai kurios - įvairiaspalvės. Kakadu plunksnos būna nuo daugiausia baltos iki daugiausia juodos, o ant viršugalvio - judri plunksnų šukė. Daugumos papūgų lytinis dimorfizmas nedidelis arba jo visai nėra.

Pagal ilgį jie sudaro pačią įvairiausią paukščių rūšį. Mažiausia iš visų papūgų yra kiaulinė papūga (Micropsitta pusio), suaugusi sveria 11,5 g ir yra 8,6 cm ilgio. Hiacintinė makaka (Anodorhynchus hyacinthinus), kurios ilgis (nuo viršugalvio iki ilgos smailėjančios uodegos galo) yra apie 95-100 cm (37-39 in), yra ilgesnė už bet kurią kitą papūgų rūšį, nors pusę jos ilgio sudaro uodega.

Elgesys

Svarbiausi daugumos papūgų raciono komponentai yra sėklos, vaisiai, riešutai, pumpurai ir kitos augalinės medžiagos. Kelios rūšys kartais minta gyvūnais ir skerdiena (negyvų gyvūnų lavonais), o lorėjos ir lorikės specializuojasi maitintis gėlių nektaru ir minkštais vaisiais. Beveik visos papūgos lizdus suka medžių drevėse ir deda baltus kiaušinius, iš kurių išsirita altricialiniai (bejėgiai) jaunikliai.

Papūgos yra vieni protingiausių paukščių, kaip ir varninių šeimos paukščiai: varnos, varnėnai, zylės ir zylės, o kai kurių rūšių paukščių gebėjimas skleisti garsus, panašius į žmogaus balsą, didina jų, kaip naminių gyvūnėlių, populiarumą.

Papūga demonstruoja galvosūkių sprendimo įgūdžius

Išsaugojimas

Laukinių papūgų gaudymas prekybai naminiais gyvūnais, medžioklė, buveinių nykimas ir invazinių rūšių konkurencija sumažino laukinių papūgų populiacijas, todėl jos išnaudojamos labiau nei bet kuri kita paukščių grupė. Priemonės, kurių buvo imtasi siekiant išsaugoti kai kurių garsių rūšių buveines, taip pat apsaugojo daugelį mažiau charizmatiškų rūšių, gyvenančių tose pačiose ekosistemose.

Kai kurios papūgos gali gyventi iki 80 metų. Daugelis papūgų gali mėgdžioti žmogaus kalbą; pakartojusios kelis kartus, jos gali ištarti paprastus žodžius.

Kilmė ir evoliucija

Transpozonai paukščių ir papūgų genomuose yra panašūs, o kitų paukščių genomuose - ne. Tai tvirtas įrodymas, kad papūgos yra giminingos paukštvanagiams.

Europoje rastos pirmosios spėjamos papūgų fosilijos, kurios datuojamos maždaug prieš 50 mln. metų. Ten ir tada klimatas buvo tropinis. Anglijoje ir Vokietijoje rasta keletas gana pilnų į papūgas panašių paukščių skeletų. Apskritai atrodo tikėtina, kad tai ne tiesioginiai šiuolaikinių papūgų protėviai, o giminingos linijos, išsivysčiusios šiauriniame pusrutulyje ir vėliau išnykusios.

Ankstyviausi šiuolaikinių papūgų radiniai datuojami maždaug 23-20 m. ir taip pat yra iš Europos. Vėliau iškastiniai radiniai - vėlgi daugiausia iš Europos - susideda iš kaulų, aiškiai atpažįstamų kaip priklausančių šiuolaikinėms papūgoms. Pietiniame pusrutulyje šio laikotarpio fosilijų duomenys nėra tokie gausūs kaip šiauriniame, ir nėra žinomų ankstesnių nei ankstyvojo ir viduriniojo mioceno, t. y. maždaug 20 mln. m., papūgų liekanų. Pirmoji nedviprasmiška papūgos (o ne į papūgą panašios) fosilija rasta miocene. Tai viršutinis žandikaulis, identiškas šiuolaikinių kakadu žandikauliams.

Susiję puslapiai

• Tikrosios papūgos
• Lovebird