Miocenas
Miocenas - tai pirmoji kainozojaus neogeno periodo epocha. Jis prasidėjo maždaug prieš 23 mln. metų ir baigėsi maždaug prieš 5,33 mln. metų. Uolienų klodai, žymintys laikotarpio pradžią ir pabaigą, yra gerai žinomi, tačiau tikslios laikotarpio pradžios ir pabaigos datos neaiškios. Biota tampa "šiuolaikine".
Mioceną pavadino seras Charlesas Lyellas. Jo pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių μείων (meiōn, "mažiau") ir καινός (kainos, "naujas") ir reiškia "mažiau naujas", nes jame šiuolaikinių jūros bestuburių yra 18 % mažiau nei pliocene.
Žemei atvėsus, ji iš oligoceno epochos perėjo į mioceną ir plioceną. Mioceno ribos nenustatytos pagal kokį nors konkretų pasaulinį įvykį. Jos nustatytos regioninėse ribose tarp šiltesnio oligoceno ir vėsesnio plioceno epochų.
Mioceno augalai ir gyvūnai buvo gana modernūs, tačiau šiandien pažįstamos rūšys dar nebuvo išsivysčiusios. Egzistavo šiuolaikinės žinduolių ir paukščių šeimos. Paplito banginiai, ruoniai ir jūros dumbliai. Atsirado šiuolaikinių ryklių, įskaitant didžiulį Megalodoną. Paplito pievos. Mažiau paplito žinduolių naršytojai, o daugiau atsirado ganomųjų rūšių. Tuo metu gyveno apie 100 beždžionių rūšių, o jūrose buvo labai paplitę banginiai. Jais galėjo medžioti gigantiškasis ryklys Carcharodon megalodon.
Klimatas
Miocene klimatas buvo šiltas, ypač pirmoje pusėje. Iš diagramos matyti, kad per visą oligoceno ir pirmąją mioceno pusę klimatas išliko šiltas.
Tai reiškia, kad Afrikoje (ir kitur) buvo daug daugiau miškų nei dabar, o žolėdžiai žinduoliai daugiausia naršė, o ne ganėsi. Antroje mioceno pusėje temperatūra nukrito ir ėmė plėstis pievos.
Viduržemio jūros regiono
Kitas didelis įvykis, neabejotinai turėjęs įtakos klimatui, buvo Viduržemio jūros baseino užpildymas. Manoma, kad prieš 5,33 mln. metų Viduržemio jūra vėl prisipildė vadinamojo Zanklio potvynio. Tai vėl sujungė Viduržemio jūrą su Atlanto vandenynu. Gali būti, kad ir prieš potvynį būta dalinių jungčių su Atlanto vandenynu.
Remiantis šiuo modeliu, vanduo iš Atlanto vandenyno per dabartinį Gibraltaro sąsiaurį vėl pripildė išdžiūvusį baseiną. Šis procesas užtruko iki dvejų metų.
Potvynis galėjo turėti įtakos pasauliniam klimatui, atsižvelgiant į tai, kad daug mažesnis potvynis, kilęs nusekus Agasio ežerui, sukėlė šaltąjį laikotarpį.
Po viduriniojo mioceno klimato optimumo ženklus temperatūros ir giliavandenių vandenynų temperatūros, matuojamos delta 18O, sumažėjimas.
Susiję puslapiai
- Žmogaus laiko juosta
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra miocenas?
A: Miocenas - pirmoji neogeno ir ketvirtoji kainozojaus periodo epocha. Jis prasidėjo maždaug prieš 23 mln. metų ir baigėsi maždaug prieš 5,33 mln. metų.
K: Kas pavadino mioceną?
A: Mioceną pavadino Čarlzas Ljelas (Charles Lyell).
K: Ką reiškia "miocenas"?
A: Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių ىهكùي (meiōn, "mažiau") ir êلéيüٍ (kainos, "naujas") ir reiškia "mažiau naujas", nes jame šiuolaikinių jūros bestuburių yra 18 % mažiau nei pliocene.
Klausimas: Kaip klimato kaita paveikė šio laikotarpio biotą?
A: Klimato kaita lėmė, kad biota tapo "modernesnė", nes klimatas tapo panašesnis į dabartinį.
K: Kokie gyvūnai egzistavo tuo metu?
A: Tuo metu Afrikoje, Azijoje ir Europoje gyveno apie 100 beždžionių rūšių. Jūrose buvo labai paplitę banginiai, tarp jų ir milžiniškas ryklys Carcharodon megalodon, kuris galėjo juos medžioti. Žinduoliai naršytojai buvo mažiau paplitę, tačiau vis dažniau pasitaikydavo grobuonių rūšių, o vandenynuose paplito banginiai, ruoniai ir jūros kopūstai. Šiuo laikotarpiu taip pat atsirado šiuolaikinių ryklių ir paplito pievos.
Klausimas: Koks įvykis žymėjo šio laikotarpio pradžią arba pabaigą?
A: Uolienų klodai, žymintys šio laikotarpio pradžią arba pabaigą, yra gerai žinomi, tačiau tikslios datos yra neaiškios, nes jie nustatyti ne pagal kokį nors konkretų pasaulinį įvykį, o pagal regionines ribas tarp šiltesnio oligoceno ir vėsesnio plioceno epochų.
