Varninių (Corvidae) šeima - varninių paukščių šeima. Visos jos yra varnėnai. Šeimoje yra daugiau kaip 120 rūšių. Žodis "varna" taip pat vartojamas Corvus genties paukščiams apibūdinti. Šiai genčiai priklauso varnos, klykuolės ir varnėnai.

Varnos gyvena visuose žemynuose, išskyrus pietinę Pietų Amerikos dalį ir Antarktidą. Daugiausia varnų gyvena Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Afrikoje, Australijoje ir Šiaurės Amerikoje yra tik po 10 rūšių.

Varnų grupė vadinama žmogžudyste.

Išvaizda ir dydis

Varniniai yra įvairaus dydžio — nuo mažų klykuolių iki didelių varnų. Dydžiai svyruoja nuo ~25 cm iki daugiau kaip 60 cm. Plunksnos dažniausiai tamsios (juodos, pilkos), bet kai kurios rūšys turi ryškesnius raštus: Pica pica (šaudytuvas/žvirblinė varnė) turi juodai–baltą raštą, o žilstieji varnėnai turi margesnį pečius ir sparnus. Snapas stiprus, o kojos pritaikytos laikytis šakose ir ant žemės.

Elgsena ir intelektas

Varniniai yra žinomi dėl išskirtinio intelekto. Jie geba spręsti sudėtingas problemas, naudoti ir net gaminti paprastus įrankius, atpažinti žmones, planuoti būsimas užduotis ir atsiminti vietas, kur paslėpė maistą. Daug rūšių demonstruoja bendradarbiavimo elgesį ir socialinę mokymąsi — jauni paukščiai dažnai mokosi iš suaugusiųjų.

Mityba

Varninių mityba yra labai įvairi: jie yra omnivorai. Valgo vabzdžius, žemesnius bestuburius, sėklas, vaisius, kiaušinius, jaunus paukščius, nešvarumus ir tvarinius, kartais medžioja smulkius žinduolius. Dėl tokių mitybos įpročių varnėnai lengvai prisitaiko prie žmogaus gyvenamųjų vietovių ir miestų.

Sedos, poravimasis ir lizdai

Varniniai dažniausiai poruojasi poromis ir kai kurių rūšių poros išlieka ištisus metus. Lizdai statomi medžiuose, krūmuose ar uolose; kai kurios rūšys naudoja senus lizdus arba kaupiasi kolonijose. Deda 3–7 kiaušinius, kuriuos peria tiek patinai, tiek patelės, o jaunikliai migruoja ar mokosi skraidyti po kelių savaičių.

Socialiniai ryšiai ir susibūrimai

Daugelis varninių yra socialūs — formuoja žieminius bendruomeninius susibūrimus, medžioklės grupes arba bendrus nakties susitikimus (roosts). Plačiai žinomas kolektyvinis terminas — žmogžudystė — vartojamas apibūdinti grupę varnų.

Sąveika su žmonėmis

Varniniai dažnai gyvena šalia žmonių: miestų parkuose, kapinėse, žemės ūkyje. Jie gali būti tiek naudingi (sunaikina vabzdžius, surenka atliekas), tiek trikdantys (grobia vaisius, puldami derlių ar kelia triukšmą). Dėl neįprasto elgesio ir juodų plunksnų kultūroje jiems kartais priskiriama simbolinė reikšmė.

Pvz. rūšys

  • Corvus corax — didžioji varna (ranka didžiausia, plinta šiauriniuose regionuose).
  • Corvus frugilegus — kėkštas / riešutinis klykuolė.
  • Pica pica — žvirblinė varnė (baltai–juoda kraštotinė išvaizda).
  • Garrulus glandarius — girių varnėnas (spalvingesnis, su mėlynomis pleškėmis ant sparnų).

Išsaugojimas

Daugelis varninių rūšių yra paplitusios ir gausios, tačiau kai kurios nyksta dėl buveinių nykimo, persekiojimo ar pesticidų poveikio. Lokalūs stebėjimai ir apsaugos priemonės padeda palaikyti populiacijas. Miestuose varnėnai dažnai klesti, bet laukinių buveinių saugojimas yra svarbus labiau pažeidžiamiems taksonams.

Pastaba: Varninių šeimos taksonomija nuolat atnaujinama — rūšių skaičius ir gentinės ribos gali kisti, kai atliekami genetiniai tyrimai.