Krakšlės (/ˈkræpiː/ arba /ˈkrɒpiː/) - Šiaurės Amerikos gėlavandenių žuvų Pomoxis gentis. Jos priklauso Centrarchidae šeimos saulažuvių šeimai. Abi šios genties rūšys yra populiarios medžioklinės žuvys. Tai juodasis krapas ir baltasis krapas. Baltasis krapas yra valstybinė Luizianos žuvis.

Išvaizda

Krakšlės yra stambios, sutrauktos iš šonų žuvys su didelėmis akimis ir kiek susmulkinta burna. Kūno spalva svyruoja nuo sidabriškai pilkos iki gelsvai žalsvos, o ant šonų matomi tamsūs žymenys. Pomoxis nigromaculatus (juodasis krapas) paprastai turi smulkias netaisyklingas tamsias dėmeles, o Pomoxis annularis (baltasis krapas) pasižymi vertikaliomis juostomis.

Dydis: įprastai krakšlės užauga iki 15–30 cm ilgio; retais atvejais gali pasiekti apie 35–38 cm. Dažniausia svorio riba yra iki ~1–1,5 kg; gyvenimo trukmė – keli metai, kartais iki 7–9 metų.

Paplitimas ir buveinė

Abi rūšys natūraliai vystėsi Šiaurės Amerikos vandenyse ir išplitusios daugelyje ežerų, užtvankų, lėtai tekančių upių ir intakų. Jos mėgsta užuominas, vandenyje augančią augmeniją, nendrines pakrantes bei medžių šaknis. Juodasis krapas dažnai renkasi švaresnius ir skaidresnius vandenis su daug augalijos, baltasis krapas pakantesnis drumstam vandeniui ir gali gyventi net užtvankose ar upių ruožuose.

Elgsena ir mityba

Krakšlės yra plėšrios — jaunos žuvys minta zooplanktonu ir smulkiais vėžiagyviais, suaugusios patraukia smulkesnes žuveles, vabzdžių lervas, krevetes bei kitą gyvenamąją fauną. Jos dažnai laikosi būriais, ypač jaunos ir vidutinio amžiaus žuvys; suaugusios gali būti ir atskirose pastovesnėse vietose.

Dauginimasis

Perkėlimasis (neršimas) vyksta pavasarį, kai vandens temperatūra pakyla iki maždaug 12–18 °C. Patinai išsikalinėja ir prižiūri iškastus lizdus gruntiniame dugne, kur dedami ikrai. Ikrai išsirita po kelių dienų, o jaunikliai kelias savaites laikosi arti pajamų zonų, kuriuose randa maistą ir apsaugą.

Skirtumai tarp rūšių

  • Dorsalinių spyglių skaičius: tai vienas aiškiausių skirtumų — juodasis krapas turi dažniausiai 7–8 nugaros spyglius, o baltasis krapas – dažniausiai 6.
  • Žymės ant kūno: juodajam krapui būdingos nereguliarios dėmės, baltajam – vertikalios juostos arba žiediniai raštai.
  • Buveinė: juodasis dažnai renkasi skaidresnį vandenį su daug augmenijos; baltasis toleruoja drumstumą.

Žvejyba ir kulinarija

Krakšlės yra itin mėgstamos sportinei žvejybai dėl savo gausos ir gerų skonių savybių. Populiariausios žvejybinės technikos: smulkios jig galvutės, mažos vikšrinės masalės, gyvos žuvelės (mažos starkės, kiršliukai) bei vertikalus jigavimas (ypač ledo žūklėje). Krakšlių filė yra minkšta ir sultinga, tinka kepti, keptuvėje ruošti ar kepti orkaitėje.

Apsauga ir įtaka ekosistemai

Visuotiniu mastu krakšlės nėra laikomos nykstančiomis — jos dažnos ir plačiai paplitusios. Tačiau lokalūs populiacijų nuosmukiai gali kilti dėl vandens taršos, buveinių naikinimo ar invazinių rūšių konkurencijos. Be to, jas dažnai introdukuoja į naujus vandenis kaip sportines žuvis; kai kuriose ekosistemose tokie įsiveisimai gali sutrikdyti vietinę fauną.

Įdomybės

  • Pomoxis pavadinimas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „mažos žandikaulio“ tipo (nuoroda į smulkesnę burną), o angl. dažnai jos vadinamos „crappie“ arba „black/white crappie“.
  • Baltasis krapas kaip valstybės simbolis paminėtas Luizianoje; šis faktas akcentuoja rūšies reikšmę vietinei kultūrai ir žvejybai.