Crotalinae, dar vadinamos "duobių gyvatėmis" arba "krotalinėmis gyvatėmis", yra Azijoje ir Amerikoje gyvenančių nuodingų gyvačių pošeimis. Ši grupė priklauso viperidų (Viperidae) šeimai ir išsiskiria specializuotomis šilumos receptorių duobutėmis, esančiomis tarp akies ir šnervės, kurios leidžia gyvatai aptikti šilumos šaltinius ir tiksliai orientuotis medžiojant naktį ar esant prastam apšvietimui.

Šiuo metu aptinkama 18 genčių ir 151 rūšis: 7 gentys ir 54 rūšys - Senajame pasaulyje, 11 genčių ir 97 rūšys - Naujajame pasaulyje. Dėmesio: ankstesnėje teksto versijoje minima frazė "Tai vienintelės žinomos vapsvos, aptinkamos Amerikoje." yra netiksli — Crotalinae yra gyvatės, ne vapsvos; galbūt buvo mintis paminėti riksnius (rattlesnakes), kurie yra viena žinoma Crotalinae grupė Amerikoje ir turi žnyplių (rattle).

Morfologija ir atpažinimas

  • Duobutės (pit): charakteringa pora termoreceptorių duobių tarp akies ir nosies, jautrių šilumai.
  • Ilgos, sulankstomos fangos: Crotalinae turi solenoglifinius (sudygusius) dantis, kurie prisitraukia žandikaulyje ir praduria grobį bei tiekia nuodą.
  • Kūno forma: dažnai storesnės, kampuotos galvos dėl nuodų liaukų; spalvos ir raštai įvairuoja — nuo maskuojančių medžių gyvačių iki akivaizdžių gynybinių spalvų.
  • Rikslės (rattles): kai kurioms New World gentims (pvz., Crotalus, Sistrurus) būdingas uodegos gale esantis "žvanelis" — riksnis.

Buveinė ir paplitimas

Crotalinae aptinkamos įvairiose buveinėse: tropiniuose ir subtropiniuose miškuose, kalnuose, dykumose, pelkėse ir net artimo žmonių gyvenvietėse. Senajame pasaulyje (Azija) gyvena įvairios medžių ir žemės rūšys, Naujajame pasaulyje (Amerikose) — tiek dykumų riksniai, tiek drėgnesnių miškų Bothrops ir Lachesis gentys.

Mityba ir elgesys

Duobių gyvatės yra sėdimieji (ambush) arba aktyvūs medžiotojai. Jų dieta: smulkūs žinduoliai, paukščiai, driežai, varliagyviai ir kartais vabzdžiai. Jautrios duobutės padeda aptikti kūno šilumą turinčius grobius net tamsiu paros metu.

Nuodai ir pavojus žmogui

  • Nuodai dažniausiai turi hemotoksinių ir citotoksinių komponentų, sukeliančių audinių nekrozę, kraujavimo sutrikimus ir vietinį skausmą bei patinimą.
  • Kai kurių rūšių nuodai taip pat turi neurotoksinių komponentų, todėl simptomai gali skirtis priklausomai nuo rūšies.
  • Įkandus būtina kreiptis į gydytoją — egzistuoja regioniniai priešnuodžiai (antivenom), o gydymas rankinamas pagal paciento būklę ir nuodų poveikį.

Dauginimasis

Dauguma Crotalinae rūšių yra viviparinės (gimdo gyvus jauniklius), tačiau yra išimčių — kai kurios gentys deda kiaušinius (pvz., Lachesis genties bušmasteriai laikomi kiaušinius dedančiomis rūšimis). Dydis, jauniklių skaičius ir dauginimosi ciklas priklauso nuo rūšies ir buveinės sąlygų.

Taksonomija ir pavyzdinės gentys

Subšeima Crotalinae apima daugybę genčių; tarp žinomiausių ir dažnai minimų yra:

  • Crotalus (riksniai)
  • Sistrurus (mažesni riksniai)
  • Bothrops (Amerikos pitviprės, dažnai mediciniškai svarbios)
  • Lachesis (bušmasteriai)
  • Bothriechis (miškų pitviprės)
  • Agkistrodon (cottonmouth, copperhead)
  • Trimeresurus / Protobothrops / Ovophis / Gloydius (pietų ir rytų Azijos pitviprės)

Taksonomija nuolat kinta, nes genetiniai tyrimai skirsto senas gentis ir apibrėžia naujas.

Apsauga ir santykis su žmonėmis

Daugelis rūšių kenčia dėl buveinių naikinimo, medžioklės ir persekiotojų baimės. Kai kurios turi ribotą paplitimą ir yra saugomos. Žmonėms susidūrus su duobių gyvate, svarbu vengti provokacijų, suteikti gyvatei galimybę pasitraukti ir, esant įkandimui, nedelsiant kreiptis į medicinos pagalbą.

Išvados

Crotalinae — įvairialypė, evoliuciškai sėkminga pitviprių grupė, kuri vaidina svarbų vaidmenį ekosistemose kaip plėšrūnai. Jos specializuotos termoreguliacinės "duobutės", juridinės fangos ir įvairesnė elgsena daro jas įdomiomis tiek mokslui, tiek gamtos mylėtojams, tačiau kartu reikalauja atsargumo ir tinkamo žmogaus elgesio jų buveinėse.