Taivanas (Kinijos Respublika) – sala ir politinė padėtis Rytų Azijoje

Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika (KLR; kiniškai 中華民國; pinyin: Zhōnghuá Mínguó), yra sala ir administracinis regionas Rytų Azijoje. Po Kinijos pilietinio karo 1949 m. į Taivaną persikėlė nacionalistinė Kuomintango (KMT) vyriausybė, kuri nuo to laiko čia įsteigė savo administraciją. Ji dažnai vadinama Kinijos Respublika (KLR) (dar vadinama Taivanu), ir apima pagrindinę Taivano salą bei aplinkines salas — tarp jų Peskadarų salas ir dalį Fudziano) pakrantės salų, kurias KLR administruoja. ROC vyriausybė, vadovaujama Kuomintango (Kuomintango, sutrumpintai KMT), persikėlusi iš žemyninės Kinijos, įkūrė čia savo sostinę Taipėjų. Taivanas geografiškai yra į pietryčius nuo žemyninės Kinijos, į pietus nuo Japonijos ir į šiaurę nuo Filipinų.

Geografija. Taivano salos ilgis ir reljefas įvairūs: šiaurėje ir vakaruose yra lygumos, pietryčiuose ir centre — kalnai (aukščiausias kalnas Jushan / Jü Šan siekia apie 3952 m). Klimatas — subtropinis ir tropinis. Be pagrindinės salos, Taivanas administruoja kelias mažesnes salas ir salynus, įskaitant Peskadarų (Penghu), Kinmeną, Matsu ir kai kurias kitas saleles prie Fudziano krantų.

Istorijos santrauka. Taivanas turi sudėtingą istoriją: iki 17 a. jame gyveno vietinės aborigenų tautos; vėliau salą kolonizavo olandai ir ispanai; kinų migrantai pradėjo plūsti iš Fudziano ir kitų regionų. 1895–1945 m. Taivanas buvo Japonijos kolonija. Po Antrojo pasaulinio karo salą valdė Kuomintangą (KLR), o 1949 m., prieš pabaigą pilietinio karo žemyninėje Kinijoje, Kuomintangas persikėlė į Taivaną.

Gyventojai ir kalbos

Dauguma Taivane gyvenančių žmonių (kartais vadinamų taivaniečiais) yra hanai. Tarp hanų išskiriamos trys pagrindinės grupės, kalbančios skirtingais kinų kalbos dialektais, ir turinčios skirtingas kilmės vietas: pietų fudzijiečiai (kilę iš Kinijos Fudziano provincijos), hakka bendruomenės (hakka) ir vėlesni gyventojai, atvykę iš žemyninės Kinijos po 1948 m. Taip pat Taivane gyvena automatinės aborigenų tautos, kurios yra austronėziškos kilmės ir gyveno saloje prieš kinų migracijas.

Kalbos. Oficialiai naudojama standartinė mandarininė kinų kalba (Putonghua), tačiau kasdienėje komunikacijoje plačiai vartojamos ir vietinės kalbos: taivaniečių minnan (taivaniška hokkien), hakkų kalba bei įvairios aborigenų kalbos. Anglų kalba dažnai vartojama versle ir moksluose.

Politika ir tarptautinė padėtis

Taivano politinė padėtis yra sudėtinga ir tarptautiniu mastu ginčijama. Taivanas (KLR) save laiko suverenia valstybe, turinčia demokratinę valdžią, savo konstituciją, kariuomenę ir pilietines institucijas. Tačiau Kinijos Liaudies Respublika (PRC) laiko Taivaną savo dalimi ir reikalauja suvienijimo, dažnai pabrėždama „vienos Kinijos“ principą. Dėl šių priežasčių daugelis valstybių palaiko oficialius diplomatinius ryšius su PRC, o ne su KLR; 1971 m. Jungtinėse Tautose Taivanui (KLR) buvo atimta vieta ir ji perduota PRC.

Vis dėlto Taivanas palaiko neoficialius ekonominius ir politinius ryšius su daugeliu šalių. Jungtinės Valstijos neturi oficialių diplomatinių santykių su Taivanu, tačiau palaiko gynybinius ir prekybinius ryšius pagal JAV priemones, tokias kaip Taiwan Relations Act. Kitose šalyse egzistuoja konsuliniai, kultūriniai ir prekybiniai atstovai, dažnai naudojantys neoficialius pavadinimus arba atstovybes.

Vienašumas ir vidaus politika

Per pastaruosius dešimtmečius Taivanas tapo stipria parlamentarine demokratija su konkurencinėmis partijomis (pvz., KMT ir Demokratine pažangos partija — DPP). Vidaus politikoje dažnai diskutuojama apie santykius su žemynine Kinija: kai kurie politikai ir rinkėjai palaiko artimesnį suvienijimą ar status quo, kiti — aiškesnį nepriklausomybės siekį. Šie klausimai turi įtakos vidaus politikai ir tarptautiniams santykiams.

Ekonomika ir technologijos

Taivanas yra viena iš pasaulio technologinių ir pramoninių galių: stipri puslaidininkių, elektronikos gamybos ir aukštųjų technologijų pramonė (pvz., TSMC — pasaulinis puslaidininkių gamintojas) daro Taivaną svarbiu globalaus tiekimo grandinės žaidėju. Taivano ekonomika remiasi eksportu, aukštos kokybės pramonės produkcija ir aktyviu tarptautiniu prekybos tinklu.

Kultūra ir visuomenė

Taivano visuomenė yra daugiakultūrė: tradiciniai kinų papročiai susipina su vietos aborigenų tradicijomis, japonų okupacijos palikimu ir šiuolaikine vakarietiška įtaka. Menas, kinas, muzika ir gastronomija (ypač vietinė hokkien virtuvė) yra svarbi kultūrinės tapatybės dalis.

Svarbios miestų vietovės. Didžiausi Taivano miestai yra sostinė Taipėjus ir uostamiestis Kaohsiungas. Kiti reikšmingi miestai — Taidžongas, Taidžanas ir Hsinchu (technologijų centras).

Gyventojai. Taivano gyventojų sudėtis: daugumą sudaro hanai, taip pat yra aborigenų bendruomenės. Migracijos bangos ir istorijos įvykiai lėmė įvairias etnines grupes bei kalbines įvairovę.

Ši santrauka pateikia pagrindinę informaciją apie Taivaną (KLR), jo geografiją, gyventojus, ekonominę reikšmę ir sudėtingą tarptautinę padėtį. Dėl politinės situacijos detalės gali keistis, todėl aktualiausi naujienų ir oficialių šaltinių duomenys yra svarbūs tolimesniam informacijos tikslinimui.

Istorija

1517 m. šią salą pamatė portugalų laivas ir pavadino ją Ilha Formosa, arba portugališkai "Gražioji sala".

XVII a: Nuo 1624 m. iki 1661 m. olandai kolonizavo pietinę Formosos dalį ir įkūrė kolonijinę administraciją Zelandijos forte, o ispanai kolonizavo šiaurinę dalį ir įkūrė kolonijinę administraciją Fuerte Santo Domingo arba Santo Domingo forte. Galiausiai olandai nugalėjo ispanus ir visiškai perėmė Formosos kontrolę. Kinų generolas, vardu Koksinga, nugalėjo olandus Zelandijos forto apgulties metu.
1860: Taivanas tampa sutartiniu uostu pagal Tientsino sutartį, atveriančią salai ryšius su pasauliu.
1874: 1874 m.: Japonija įsiveržė į pietų Taivaną, tariamai norėdama "nubausti" ten gyvenančius aborigenus už 1871 m. nužudytus Okinavos žvejus, tačiau iš tikrųjų siekdama įkurti koloniją. Japonijos pajėgos pasitraukė vėliau tais pačiais metais, kai Meidži ir Čing imperijos vos nepradėjo karo.
1884-1885: Kinijos ir Prancūzijos karo metu Taivaną blokuoja Prancūzijos karinis laivynas.
1895: Kinija pralaimėjo Pirmąjį Kinijos-Japonijos karą ir visam laikui atidavė Taivaną Japonijai.
1945: Japonija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą JAV ir visam laikui atsisakė Taivano.
1946: JAV priima milijonus pabėgėlių ir karių iš Kinijos į Taivaną, o JAV prezidentas įkuria Kinijos Respubliką, kuri valdo Taivaną ir kovoja su Kinija bei komunizmu.
1947: Taivano gyventojai plačiai protestuoja prieš nacionalistų valdžios korupciją. Čiang Kai-šekas siunčia kariuomenę, kad ši atkurtų tvarką ir nužudytų dešimtis tūkstančių žmonių. Kai kurie taivaniečiai pradėjo Taivano nepriklausomybės judėjimą.
1949:

Kinijos pilietinis karas tarp Kuomintango (KMT) partijos ir Kinijos komunistų partijos (KKP).
Nacionalistai (KMT) pralaimi karą ir pasitraukia į Taivano salą. Jie įkuria Taipėjų kaip laikinąją Kinijos Respublikos (KLR) sostinę.
Kinijos komunistų partija (KKP) Pekiną paskelbia Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) sostine.

1951: 1951 m. Japonija pasirašo San Francisko sutartį su JAV.
1979: 1979 m.: KMT vyriausybė įkalina daugelį jai oponavusių demokratijos aktyvistų (Kaohsiungo incidentas).
1986: Įkuriama Demokratinė pažangos partija (DPP), kuri yra pirmoji partija, susikūrusi Korėjos Liaudies Respublikoje, išskyrus KMT. Pirmaisiais metais ji lieka nelegali, bet KMT vyriausybė nebando jos uždrausti.
1987 m.: KMT vyriausybė po beveik 40 metų atšaukia karo padėtį.
1988: Lee Teng-hui (KMT) tapo prezidentu po Chiang Ching-kuo mirties.
1995: Lee Teng-hui (KMT) tapo pirmuoju žmonių išrinktu prezidentu.
2000: Li Shui-bian (DPP) tapo prezidentu.
2000: Chen Shui-bian (DPP) tapo prezidentu.
2004: Po prieštaringai vertinamo pasikėsinimo, kurį, daugelio KMT rėmėjų nuomone, surengė Čenas. Tačiau po nenoro bendradarbiauti dėl jo medicininių įrašų tyrimas buvo nerezultatyvus.
2008: Buvęs prezidentas Chen Sui-bian ir jo žmona suimami dėl korupcijos ir pinigų plovimo.
2008: Ma Ying-jeou (KMT) buvo išrinktas Kinijos Respublikos prezidentu, todėl antrą kartą pasikeitė politinės partijos.
2009: 2009 m. Kaohsiunge vyksta Pasaulio žaidynės.
2016: Tsai Ing-wen (DPP) išrinkta pirmąja Taivano prezidente moterimi.
2019 m.: įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos

Taivano statusas

Pasaulyje yra dvi Kinijos vyriausybės: Kinijos Liaudies Respublika (KLR) ir Kinijos Respublika (KLR). Šiandien iš tikrųjų KLR vyriausybė valdo žemyninę Kiniją, o KLR vyriausybė valdo Taivaną. Nuo 1911 m. iki 1949 m. KLR vyriausybė valdė didžiąją žemyninės Kinijos dalį, o paskui Kinijos žemyninės dalies kontrolę prarado KLR.

Šiandien Taivane gyvenantys žmonės turi kitokių idėjų. Nors daugelis taivaniečių mano, kad Kinijoje nėra laisvės, vis dar yra taivaniečių, kurie nori vėl susijungti su Kinija. Dauguma Taivano gyventojų nori, kad viskas liktų taip, kaip yra dabar.

Šiandien dauguma pasaulio šalių pripažįsta Kinijos Liaudies Respubliką kaip Kiniją. Nors JT nepripažįsta Taivano kaip suverenios valstybės, dauguma šalių vis dar palaiko glaudžius ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu. Taigi, abi šalys nedaro jokių didelių politinės padėties pokyčių. Ši politika buvo išreikšta 1992 m. kai kurių abiejų šalių vadovų konsensuse.

2004 m. kovo mėn. Kinijos vyriausybė priėmė įstatymą, pavadintą Kovos su atsiskyrimu įstatymu. Įstatyme reikalaujama, kad Kinijos kariuomenė nedelsdama įsiveržtų į Taivaną, jei šis paskelbtų nepriklausomybę. Įstatymas rodo Kinijos susirūpinimą dėl vis didėjančio Taivano vyriausybės siekio siekti nepriklausomybės.

Geografija

Taivano sala yra maždaug už 180 km nuo pietrytinės Kinijos pakrantės. Ji yra kitoje Taivano sąsiaurio pusėje. Jos plotas - 35 883 km (²13 855 kv. mylių). Šiaurėje yra Rytų Kinijos jūra, rytuose - Filipinų jūra, tiesiai į pietus - Luzono sąsiauris, o pietvakariuose - Pietų Kinijos jūra.

Aukščiausia Taivano vieta yra Ju Šanis (Nefrito kalnas). Jo aukštis - 3 952 m (12 966 pėdų). Yra dar penkios viršūnės, kurių aukštis viršija 3500 metrų.

Penghu salos yra už 50 km į vakarus nuo pagrindinės salos. Jų plotas 126,9 km² (49,0 km²). Tolimesnės Kinijos Respublikos kontroliuojamos salos yra Kinmeno, Vučiu ir Matsu salos prie Fudziano krantų. Jų bendras plotas - 180,5 km² (69,7 kv. mylios). Pietų Kinijos jūroje esančių Prato salų ir Taipingo salos bendras plotas yra 2,9 km²1,1 kv. mylios). Jose nėra nuolatinių gyventojų.

Miestai

Didžiausi Taivano miestai yra šie:

Rangas	Skyriaus pavadinimas	Kiniškas pavadinimas	Tipas	Gyventojai
1	Naujasis Taipėjaus miestas	新北市	Speciali savivaldybė	3,903,745
2	Kaohsiungo miestas	高雄市	Speciali savivaldybė	2,772,461
3	Taičungo miestas	臺中市 (台中市)	Speciali savivaldybė	2,655,456
4	Taipėjaus miestas	臺北市 (台北市)	Speciali savivaldybė	2,635,766
5	Taoyuan miestas	桃園市	Speciali savivaldybė	2,163,728
6	Tainano miestas	臺南市 (台南市)	Speciali savivaldybė	1,874,724
7	Hsinchu miestas	新竹市	Provincijos miestas	417,335
8	Keelungo miestas	基隆市	Provincijos miestas	381,770
9	Čiajaus miestas	嘉義市	Provincijos miestas	272,128
10	Changhua miestas	彰化市	Apskrities kontroliuojamas miestas	236,447
11	Pingtungo miestas	屏東市	Apskrities kontroliuojamas miestas	210,275
12	Zhubei miestas	竹北市	Apskrities kontroliuojamas miestas	144,234
13	Hualieno miestas	花蓮市	Apskrities kontroliuojamas miestas	108,938
14	Taitungo miestas	臺東市	Apskrities kontroliuojamas miestas	108,648
15	Douliu miestas	斗六市	Apskrities kontroliuojamas miestas	107,012
16	Nantou miestas	南投市	Apskrities kontroliuojamas miestas	104,069
17	Magong	馬公市	Apskrities kontroliuojamas miestas	104,069

Taivanas rytuose daugiausia yra kalnuotas, o vakaruose - švelniai nuolaidžios lygumos. Penghu salos yra į vakarus nuo pagrindinės salos.

Taipėjaus miestas, Taivano sostinė.

Susiję puslapiai

Taivano politinis statusas

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra oficialus Taivano pavadinimas?

A: Oficialus Taivano pavadinimas yra Kinijos Respublika (KLR).

K: Kaip Taivaną oficialiai pripažįsta kai kurios šalys?

A: Kai kurios šalys pripažįsta Taivaną kaip Rytų Azijos šalį.

K: Kada Kinijos Respublika persikėlė į Taivano salą?

A: Kinijos Respublika persikėlė į Taivano salą po 1949 m. Kinijos pilietinio karo.

K: Kas 1971 m. pakeitė KLR Jungtinėse Tautose?

A: 1971 m. Kinijos Liaudies Respublika (KLR) Jungtinėse Tautose pakeitė KLR.

K: Ką portugalų kalba reiškia "Formosa"?

A: Formosa portugališkai reiškia "gražus".

K: Kas yra dauguma Taivane gyvenančių žmonių?

A: Dauguma Taivane gyvenančių žmonių yra hanai.

K: Kokie du didžiausi miestai yra Taivane?

A: Du pagrindiniai Taivano miestai yra Taipėjus ir Kaohsiungas.