Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika (KLR; kiniškai 中華民國; pinyin: Zhōnghuá Mínguó), yra sala ir administracinis regionas Rytų Azijoje. Po Kinijos pilietinio karo 1949 m. į Taivaną persikėlė nacionalistinė Kuomintango (KMT) vyriausybė, kuri nuo to laiko čia įsteigė savo administraciją. Ji dažnai vadinama Kinijos Respublika (KLR) (dar vadinama Taivanu), ir apima pagrindinę Taivano salą bei aplinkines salas — tarp jų Peskadarų salas ir dalį Fudziano) pakrantės salų, kurias KLR administruoja. ROC vyriausybė, vadovaujama Kuomintango (Kuomintango, sutrumpintai KMT), persikėlusi iš žemyninės Kinijos, įkūrė čia savo sostinę Taipėjų. Taivanas geografiškai yra į pietryčius nuo žemyninės Kinijos, į pietus nuo Japonijos ir į šiaurę nuo Filipinų.
Geografija. Taivano salos ilgis ir reljefas įvairūs: šiaurėje ir vakaruose yra lygumos, pietryčiuose ir centre — kalnai (aukščiausias kalnas Jushan / Jü Šan siekia apie 3952 m). Klimatas — subtropinis ir tropinis. Be pagrindinės salos, Taivanas administruoja kelias mažesnes salas ir salynus, įskaitant Peskadarų (Penghu), Kinmeną, Matsu ir kai kurias kitas saleles prie Fudziano krantų.
Istorijos santrauka. Taivanas turi sudėtingą istoriją: iki 17 a. jame gyveno vietinės aborigenų tautos; vėliau salą kolonizavo olandai ir ispanai; kinų migrantai pradėjo plūsti iš Fudziano ir kitų regionų. 1895–1945 m. Taivanas buvo Japonijos kolonija. Po Antrojo pasaulinio karo salą valdė Kuomintangą (KLR), o 1949 m., prieš pabaigą pilietinio karo žemyninėje Kinijoje, Kuomintangas persikėlė į Taivaną.
Gyventojai ir kalbos
Dauguma Taivane gyvenančių žmonių (kartais vadinamų taivaniečiais) yra hanai. Tarp hanų išskiriamos trys pagrindinės grupės, kalbančios skirtingais kinų kalbos dialektais, ir turinčios skirtingas kilmės vietas: pietų fudzijiečiai (kilę iš Kinijos Fudziano provincijos), hakka bendruomenės (hakka) ir vėlesni gyventojai, atvykę iš žemyninės Kinijos po 1948 m. Taip pat Taivane gyvena automatinės aborigenų tautos, kurios yra austronėziškos kilmės ir gyveno saloje prieš kinų migracijas.
Kalbos. Oficialiai naudojama standartinė mandarininė kinų kalba (Putonghua), tačiau kasdienėje komunikacijoje plačiai vartojamos ir vietinės kalbos: taivaniečių minnan (taivaniška hokkien), hakkų kalba bei įvairios aborigenų kalbos. Anglų kalba dažnai vartojama versle ir moksluose.
Politika ir tarptautinė padėtis
Taivano politinė padėtis yra sudėtinga ir tarptautiniu mastu ginčijama. Taivanas (KLR) save laiko suverenia valstybe, turinčia demokratinę valdžią, savo konstituciją, kariuomenę ir pilietines institucijas. Tačiau Kinijos Liaudies Respublika (PRC) laiko Taivaną savo dalimi ir reikalauja suvienijimo, dažnai pabrėždama „vienos Kinijos“ principą. Dėl šių priežasčių daugelis valstybių palaiko oficialius diplomatinius ryšius su PRC, o ne su KLR; 1971 m. Jungtinėse Tautose Taivanui (KLR) buvo atimta vieta ir ji perduota PRC.
Vis dėlto Taivanas palaiko neoficialius ekonominius ir politinius ryšius su daugeliu šalių. Jungtinės Valstijos neturi oficialių diplomatinių santykių su Taivanu, tačiau palaiko gynybinius ir prekybinius ryšius pagal JAV priemones, tokias kaip Taiwan Relations Act. Kitose šalyse egzistuoja konsuliniai, kultūriniai ir prekybiniai atstovai, dažnai naudojantys neoficialius pavadinimus arba atstovybes.
Vienašumas ir vidaus politika
Per pastaruosius dešimtmečius Taivanas tapo stipria parlamentarine demokratija su konkurencinėmis partijomis (pvz., KMT ir Demokratine pažangos partija — DPP). Vidaus politikoje dažnai diskutuojama apie santykius su žemynine Kinija: kai kurie politikai ir rinkėjai palaiko artimesnį suvienijimą ar status quo, kiti — aiškesnį nepriklausomybės siekį. Šie klausimai turi įtakos vidaus politikai ir tarptautiniams santykiams.
Ekonomika ir technologijos
Taivanas yra viena iš pasaulio technologinių ir pramoninių galių: stipri puslaidininkių, elektronikos gamybos ir aukštųjų technologijų pramonė (pvz., TSMC — pasaulinis puslaidininkių gamintojas) daro Taivaną svarbiu globalaus tiekimo grandinės žaidėju. Taivano ekonomika remiasi eksportu, aukštos kokybės pramonės produkcija ir aktyviu tarptautiniu prekybos tinklu.
Kultūra ir visuomenė
Taivano visuomenė yra daugiakultūrė: tradiciniai kinų papročiai susipina su vietos aborigenų tradicijomis, japonų okupacijos palikimu ir šiuolaikine vakarietiška įtaka. Menas, kinas, muzika ir gastronomija (ypač vietinė hokkien virtuvė) yra svarbi kultūrinės tapatybės dalis.
Svarbios miestų vietovės. Didžiausi Taivano miestai yra sostinė Taipėjus ir uostamiestis Kaohsiungas. Kiti reikšmingi miestai — Taidžongas, Taidžanas ir Hsinchu (technologijų centras).
Gyventojai. Taivano gyventojų sudėtis: daugumą sudaro hanai, taip pat yra aborigenų bendruomenės. Migracijos bangos ir istorijos įvykiai lėmė įvairias etnines grupes bei kalbines įvairovę.
Ši santrauka pateikia pagrindinę informaciją apie Taivaną (KLR), jo geografiją, gyventojus, ekonominę reikšmę ir sudėtingą tarptautinę padėtį. Dėl politinės situacijos detalės gali keistis, todėl aktualiausi naujienų ir oficialių šaltinių duomenys yra svarbūs tolimesniam informacijos tikslinimui.
