Kiaušinis (kiaušinėlis): apvaisintos kiaušialąstės talpykla, sandara ir tipai

Sužinokite, kas yra kiaušinis — apvaisintos kiaušialąstės talpykla: sandara, funkcijos ir tipai nuo paukščių ir roplių iki žuvų, varliagyvių ir vabzdžių.

Kiaušinėlis – tai apvaisinus kiaušialąstę susiformavęs darinys, kuris yra zigotos talpykla. Jis saugo zigotą, tiekia maisto medžiagas ir apsaugo besivystantį embrioną nuo išorinių poveikių bei drėgmės nuostolių.

Sandara ir pagrindinės dalys

Kiaušinėlio sandara gali skirtis tarp gyvūnų grupių, tačiau bendros sudedamosios dalys ir jų funkcijos yra šios:

• Lukštas (išorinis apvalkalas) – kiaušinio išorinė apsauginė danga. Paukščių ir daugelio roplių kiaušiniai turi kietą kalkinį lukštą; kai kurių vėžlių, varliagyvių ar žuvų kiaušiniai turi plonesnį ar želatinį apvalkalą. Lukšte gali būti angos (poros), per kurias vyksta dujų mainai.
• Apvalkalo membranos – vidinės lukšto plėvės, saugančios nuo bakterijų ir reguliuojančios vandens apykaitą.
• Baltymas (albumenas) – skaidrus, baltymingas sluoksnis, kuris suteikia apsaugą nuo smūgių, drėgmę ir papildomą maistą embrionui.
• Trynys (vitellus) – riebalų ir baltymų sankaupa, kuri teikia pagrindinę energiją ir maistines medžiagas besivystančiam embrionui.
• Vitellininė membrana ir blastodiskas – aplink trynį esanti membrana bei plona ląstelių plokštelė (blastodiskas), kurioje yra kiaušialąstė ir prasideda ląstelių dalijimasis.
• Chalaza – spiralinių siūlų sistema (dažnai matoma vištos kiaušinyje), laikanti trynį viduryje ir stabilizuojanti jį.
• Oro kameros – ertmė tarp apvalkalo membranos ir lukšto, kuri palaipsniui didėja ir padeda pirmiesiems kvėpavimo judesiams prieš išsiritimą.

Extraembrioninės membranos (amniotinė sandara)

Amniotinių gyvūnų (paukščių, roplių, žinduolių embrionai) kiaušiniai arba jų vystymosi fazės susiformuoja papildomos membranos, kurios leidžia embrionui kvėpuoti, šalinti atliekas ir įsisavinti maistines medžiagas:

• Amnionas – apsauginė skysčio pripildyta ertmė aplink embrioną.
• Chorionas – membrana, dalyvaujanti dujų mainuose su aplinka arba su motinos audiniais.
• Allantoisas – kaupia azoto atliekas ir dalyvauja dujų mainuose; kartu su chorionu sudaro vietinį „plaučių“ funkciją kiaušinyje.

Tipai pagal apsaugą, maitinimą ir vietą, kur vystosi

Gyvūnų kiaušiniai skiriasi pagal apsaugos lygį, maisto kiekį ir išsidėstymą:

• Kiaušiniai su standesniu apvalkalu (amniotiniai kiaušiniai) – tokie būdingi ropliams, paukščiams ir kai kuriems žinduoliams (pvz., vienaląsčiai). Jie turi daug maisto ir vandens atsargų trynyje bei išorinį dangalą ar lukštą, kuris praleidžia dujas: anglies dioksidas išeina, o deguonis patenka į vidų. Dėl to embrionas gali vystytis nepriklausomai nuo nuolatinio motinos kontaktavimo.
• Jelatiniai arba ploni, neapsaugoti kiaušiniai – daug žuvų, varliagyvių, vabzdžių ir voragyvių deda tokio tipo kiaušinėlius. Jie dažnai būna vandens aplinkoje arba pritvirtinti prie substrato ir gamtoje dedami dideliais kiekiais; kiekvienas atskiras kiaušinėlis turi mažiau maisto atsargų ir ribotą apsaugą.
• Oviparija (kiaušinių dėjimas) – daugelis stuburinių ir dauguma nariuotakojų deda kiaušinius už motinos kūno ribų, kur embrionas vystosi iki išsiritimo.
• Ovoviviparija – kiaušiniai vystosi motinos viduje iki išsiritimo, bet embrionas maitinamas pagrinde iš trynio, o ne tiesiogiai iš motinos (pvz., kai kurios vėžiagyvių ar gyvačių rūšys).
• Viviparija – tiesioginis gimdymas (be aiškaus kiaušinio apvalkalo), embrionas gauna maistą iš motinos (tai būdinga daugumai žinduolių).

Vystymasis ir dujų mainai

Apvaisinus kiaušialąstę, zigota pradeda ląstelių dalijimąsi ir formuoja blastodermą/blastocistą, kuris vėliau diferenciuojasi į audinius ir organus. Amniotiniame kiaušinyje extraembrioninės membranos (amnionas, chorionas, allantoisas) užtikrina, kad embrionas gautų deguonį ir galėtų šalinti anglies dioksidą bei azoto atliekas, net kai kiaušinis turi kietą lukštą.

Ekologinė ir evoliucinė reikšmė

Kiaušiniai leido daugybei gyvūnų grupių išsivystyti nepriklausomai nuo nuolatinės drėgmės ar nuo motinos vidaus aplinkos, todėl išplitimas sausumoje tapo įmanomas. Pavyzdžiui, amniotiniai kiaušiniai suteikė paukščiams ir ropliams galimybę dėti kiaušinius ant sausumos ir užtikrinti didesnį apsaugos ir maitinimo lygį, o gelatininiai kiaušiniai vis dar yra efektyvūs vandeniniuose arba drėgnoje aplinkoje gyvenančių rūšių strategijoje.

Apibendrinant: kiaušinėlis yra specializuota zigotos talpykla — jo sandara ir tipai atspindi adaptacijas skirtingoms gyvenimo sąlygoms, nuo gerai apsaugoto, maistingumo ir dujų apykaitos užtikrinančio paukščių kiaušinio iki daugelio žuvių ir varliagyvių gausiai dedamų, bet mažiau apsaugotų kiaušinėlių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kiaušinėlis?

K: Ką kiaušinėlis daro zigotai?

K: Kada kiaušinis išsirita?

K: Ar visi gyvūnai deda kiaušinius ne motinos kūne?

K: Kokios yra gyvūnų kiaušinėlių talpyklos arba dangalai?

Klausimas: Kuo ypatingi kleidėjų kiaušiniai ir kokie gyvūnai juos deda?

K.: Kuo paprastesni kiaušiniai skiriasi nuo kleido kiaušinių?

Paieška pagal raidę