Drugelis – paprastai dieną skraidantis Lepidoptera būrio vabzdys. Jie grupuojami į Rhopalocera pošeimį. Drugeliai yra glaudžiai susiję su kandimis, iš kurių jie išsivystė. Seniausia aptikta iškastinė kandis datuojama prieš 200 mln. metų.

Evoliucija ir fosilijos

Žiediniai augalai (Angiospermai) išsivystė apatinėje kreidoje, bet paplito tik viršutinėje kreidoje. Drugeliai, kaip atskira grupė, atsirado vėliau: jie, tikėtina, išsivystė iš kandžių vėlyvojoje kreidoje arba ankstyvajame kainozojuje. Ankstyviausios žinomos drugelių fosilijos datuojamos eoceno epochos viduriu, prieš 40–50 mln. metų, tačiau molekuliniai tyrimai rodo, kad pagrindinės linijos galėjo atsirasti jau vėlyvojoje kreidoje. Ilga evoliucija su žydinčiais augalais suteikė pagrindą sudėtingiems santykiams tarp rūšių.

Morfologija ir išvaizda

Kaip ir kandys, drugeliai turi keturis sparnus, padengtus mažyčiais žvyneliais. Šie žvyneliai lemia sparnų spalvą ir raštus: spalvos gali kilti iš pigmentų arba iš šviesos interferencijos – vadinamosios struktūrinės spalvos. Kai drugelis neskraido, jo sparnai paprastai būna užlenkti ant nugaros. Sparnai būna raštuoti ir dažnai ryškiaspalviai; kai kurios rūšys naudoja ryškias spalvas įspėti apie toksiškumą arba apsisaugoti imituodamos kitas pavojingas rūšis (Bateso ir Müllerio mimikrija).

Drugelių antenos dažniausiai yra sugaubtos kampuotu (klubo formos) galu – tai viena aiškių skirtumo nuo daugumos kandžių. Suaugę drugiai turi susukamą, vamzdelį primenantį ryjimo organą (proboscis), kuriuo jie siurbia nektarą ir kitus skysčius. Rūšys gali skirtis dydžiu, forma ir spalvų intensyvumu; patinai ir patelės dažnai parodo seksualinį dimorfizmą, t. y. vizualius skirtumus lytims.

Gyvenimo ciklas

Kaip ir visi vabzdžiai, kuriems metamorfozė yra baigta (holometabolija), drugelis pereina keturis skirtingus gyvenimo etapus. Ciklas prasideda nuo kiaušinio, iš kurio išsirita lerva (vikšras). Lerva aktyviai maitinasi, dažniausiai specifiniais augalais (vadinamais šeimininkais), ir kelių kartų metu (instarų metu) auga bei šeriasi. Po tam tikro laiko lerva virsta chrizale (pupa). Būdamas chrizalizės stadijoje, jis intensyviai pertvarko savo audinius ir galiausiai virsta suaugusiu drugeliu. Kad ciklas būtų užbaigtas, suaugėliai poruojasi ir patelės deda kiaušinius ant tinkamų šeimininkinių augalų.

Detaliau:

  • Kiaušinis: dažnai dedamas ant lapo arba stiebo, formos ir spalvos priklauso nuo rūšies.
  • Lerva (vikšras): pagrindinė maitinimosi stadija; daugelis vikšrų turi specifinį mitybos diapazoną – kai kurios rūšys yra griežtai monofaaginės (maitinasi vienos rūšies augalu), kitos – policetinės.
  • Pupa (chrizalis): drugeliai paprastai turi atvirą, kietą kriazuolę be šilkinio kokonėlio (skirtingai nuo kai kurių kandžių).
  • Suaugėlis: orientuotas į sklaidą, poravimąsi ir nektaro/kitų skysčių siurbimą; gyvenimo trukmė svyruoja nuo kelių dienų iki kelių mėnesių (kai kurios rūšys žiemoja suaugėlių stadijoje arba migruoja).

Ekologija, mityba ir santykiai su augalais

Drugelių gyvenimas glaudžiai susijęs su žydinčiais augalais, kuriais maitinasi jų lervos (vikšrai), o suaugę drugiai maitinasi ir deda kiaušinius. Jų bendra evoliucija su žydinčiais augalais yra ilgaamžė. Daugelis augalų anatomijos detalių yra susijusios su jų apdulkintojais, ir atvirkščiai: formos, spalvos, žiedo struktūra ir nektaro prieinamumas dažnai koreliuoja su drugelių elgsena ir morfologija.

Suaugę drugiai prisideda prie apdulkinimo, kai lankosi žieduose rinkdami nektar. Kai kurios rūšys taip pat minta žievės sultimis, vaisių sultimis arba mineralais iš drėgnų grunto plotų (vadinamasis "puddling"). Larvos dažnai naudoja chemines medžiagas iš savo šeimininkinių augalų kaip apsaugą nuo plėšrūnų – toksinės medžiagos gali kauptis jų audiniuose ir būti perduodamos suaugusiems asmenims.

Elgsena ir judėjimas

Daugelis drugelių yra dieniniai, todėl juos lengva pastebėti ir stebėti. Kai kurios rūšys atlieka ilgas migracijas (pavyzdžiui, monarkas – Danaus plexippus), o kitos yra teritorinės arba vykdo sudėtingus poravimosi ritualus, remdamiesi vizualiniais signalais ir feromonais. Sparnų raštai dažnai naudojami rūšims atpažinti ir poravimuisi valdyti.

Žmogaus santykis ir apsauga

Drugelių stebėjimas yra populiarus pomėgis. Kai kurie žmonės taip pat laiko sugautų negyvų drugelių kolekcijas arba stebi juos gamtoje. Tačiau daugelis rūšių šiandien susiduria su grėsmėmis: buveinių nykimu, pesticidų naudojimu, klimato kaitos poveikiu ir invazinėmis rūšimis. Dėl to svarbios apsaugos priemonės – buveinių atkūrimas, šeiminikinių augalų auginimas ir atsakingas žemės naudojimas.

Drugelis (Papilionoidea) – bet kuri iš daugelio vabzdžių rūšių, priklausančių daugeliui šeimų. Drugiai kartu su drugiais ir kandimis sudaro vabzdžių būrį Lepidoptera. Drugeliai paplitę beveik visame pasaulyje: jie gyvena nuo atogrąžų iki aukštų kalnų zonų ir nuo pievų iki miškų ar net miestų sodų, rodydami didelę ekologinę ir morfologinę įvairovę.