Medunešis – vabzdžių išskiriamas saldus skystis: kas tai ir kaip veikia

Sužinokite, kas yra medunešis, kaip vabzdžiai jį gamina, kodėl jis lipnus, kaip veikia augalus ir bitės, bei kaip iš jo gaunamas vertingas medus.

Medunešis - tai skystas cukrus, kurį amarai ir kai kurie žvynuotieji vabzdžiai gamina maitindamiesi augalų sultimis. Medingoji rasa yra labai lipni.

Kad galėtų maitintis augalų sultimis, amaras arba žvynuotasis vabzdys į augalą įstumia savo burnos dalis. Augalų sultys augalo viduje yra veikiamos slėgio. Augalo viduje esantis slėgis stumia sultis į vabzdį. Kartais spaudimas būna toks didelis, kad sultys išstumiamos iš vabzdžio užpakalinės dalies. Taip susidaro medaus rasa. Medunešis iškrenta iš vabzdžio ir sudaro lipnų sluoksnį ant augalo.

Ką reiškia medunešis augalams ir kodėl jis sudaro problemą. Ant augalų susikaupęs medunešis yra maistinga terpė įvairioms pelėsių rūšims. Dažniausiai ant medunešio auga vadinamasis suodinasis arba „juodasis“ pelėsis (sooty mold), kuris sudaro tamsų, dažniausiai juodą ar rudos spalvos sluoksnį ant lapų, stiebų ir vaisių. Šis pelėsis pats augalo audinių nepuola, tačiau padengęs lapų paviršių sumažina fotosintezę ir gali pabloginti augalo išvaizdą bei derlių. Kai kuriems augalams ant medunešio taip pat gali kauptis baltos, vaškinės dervos pavidalo išskyros — tai būdinga, pavyzdžiui, pūkuotųjų amarų ar skruzdėsčių atvejais ir gali būti painiojama su kitomis ligomis kaip miltligė.

Medaus rasą renka kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui, kai kurios vapsvos ir bitės. Kai kurios medunešės bitės iš medaus rasos gamina tamsų, stiprų medų, vadinamą medunešiu. Kai kuriose Europos ir Azijos šalyse medunešis yra vertingas, nes žmonės mano, kad jį galima naudoti kaip vaistą.

Skruzdės renka medaus rasą iš amarų. Daugelis skruzdėlių medaus rasą renka tiesiai iš amarų. Tai padeda amarams, nes skruzdės nuo jų atbaido plėšrūnus, pavyzdžiui, vabalus.

Sudėtis ir biologinis vaidmuo

Medunešis daugiausia sudarytas iš cukrų (gliukozės, fruktozės ir sacharozės bei tam tikrų oligosočių), taip pat jame būna amino rūgščių, mineralinių medžiagų ir kitų organinių junginių. Kadangi sultys, iš kurių maitinasi vabzdžiai, yra labai praskiestos baltymų, vabzdžiai perteklinį cukrų išskiria kaip medunešį. Ekologiškai medunešis atlieka svarbų vaidmenį — jis yra maisto šaltinis vabzdžiams, paukščiams ir mikroorganizmams, o medunešio kaupimasis suformuoja tam tikras tarpusavio sąveikas (pvz., amarų ir skruzdžių mutualizmą).

Medunešio medus (medunešinis medus)

Bičių surinktas medunešis naudojamas medui gaminti. Toks medus dažniausiai būna tamsesnis, intensyvesnio skonio ir didesnės mineralinių medžiagų koncentracijos nei žiedų nektaro medus. Jis turi savitą aromatą, ilgiau tamsėja ir kartais vertinamas dėl galimų antioksidacinių savybių. Tačiau apie gydomąsias savybes dažniausiai kalbama tradiciškai — moksliniai duomenys apie konkrečias terapines efektyvumo ribas skiriasi, todėl bet kokius sveikatos teiginius vertėtų vertinti atsargiai.

Kaip atpažinti ir kontroliuoti medunešį sode ar darže

• Atpažinimas: lipnus paviršius ant lapų ar vaisių, blizgūs lašai po lapais, juodas „suodinasis“ apnašas arba balti vaškiniai išskyrų likučiai.
• Prevencija: stiprinti augalų atsparumą — tinkama tręša, laistymas ir genėjimas mažina kenksmingų vabzdžių dauginimąsi. Skatinti natūralius plėšrūnus (boružės, vorai, plėšriosios muselės) pasodinus įvairesnes augalų rūšis.
• Kontrolė: lengvi šaltai vandens purškalai gali nuleisti dalį amarų ir medunešio; insekticidinės muilo arba hortikultūrinės alyvos purškalai padeda sumažinti populiaciją; esant dideliam užsikrėtimui, gali prireikti sisteminių insekticidų — juos naudokite atsargiai ir laikykitės instrukcijų.
• Mechaninis valymas: ant suodžinio apnašo nusėdusį medunešį galima nuplauti vandeniu arba minkštu tirpalu (vanduo su nedideliu indų muilo kiekiu), prieš tai išbandžius mažesnėje augalo vietoje.

Mutualizmas tarp amarų ir skruzdžių

Skruzdės dažnai prižiūri amarus ir kitas sultis siurbiančias rūšis tam, kad gautų medunešį. Jos juos „melžia“ — glosto amarus, taip paskatindamos juos išskirti daugiau saldaus skysčio. Mainais skruzdės saugo amarus nuo natūralių priešų ir net perkelia juos į naujas maitinimosi vietas. Ši tarpusavio priklausomybė gali apsunkinti amarų kontrolę sode, nes ant skruzdžių pašalinimo gali sumažėti amarų „priegloba“.

Santrauka

Medunešis yra natūrali sapę siurbiančių vabzdžių išskyra — cukringas, lipnus skystis, turintis didelę reikšmę tiek ekosistemoms, tiek bičių gamybai. Nors pats medunešis nėra tiesiogiai augalą pažeidžiantis, jo kaupimasis gali skatinti pelėsių augimą ir sumažinti augalų sveikatą. Valdymas dažniausiai remiasi kenksmingų vabzdžių mažinimu, natūralių plėšrūnų skatinimu ir mechaniniu ar cheminių priemonių naudojimu, kai to reikia.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra medunešis?

K: Kaip gaminama medaus rasa?

K: Kokių problemų augalams gali sukelti medunešis?

K: Kokie vabzdžiai renka medaus rasą?

K: Kas yra medaus rasa?

K: Kur vertingas medunešis?

K.: Kaip skruzdės ir amarai sąveikauja su medunešiu?

Paieška pagal raidę