Boružės (Coccinellidae): apibrėžimas, rūšys ir ekologija
Boružės (Coccinellidae): sužinokite apibrėžimą, pagrindines rūšis, ekologiją, jų vaidmenį biologinėje kontrolėje ir plitimą nuo vietinių iki arlekininės boružės.
Apie sporto komedijos filmą žr. "Ladybugs
Vabalai yra Coccinellidae šeimos vabalai. Ši šeima apima daugiau kaip 5000 aprašytų rūšių, aptinkamų visame pasaulyje — nuo atogrąžų iki subarkties zonų.
Apibrėžimas ir taksonomija
Kokcinellidai (dar dažnai vadinami boružėlėmis arba boružėmis) priklauso skėtinėms vabalų eilėms ir suartinti su kitomis Coleoptera grupėmis. Nors liaudyje vartojami įvairūs pavadinimai, biologai dažnai naudoja terminą „coccinellid“ arba tiesiog „boružėlė“.
Išvaizda ir gynybinės savybės
Dauguma boružėlių turi kupolinę formą, trumpas kojas ir ryškias spalvas ar raštus — dažniausiai raudoną, oranžinę ar geltoną plokštelę su juodomis dėmėmis, tačiau yra ir juodų, rudių ar pilkų rūšių. Spalvų įvairovė ir kontrastingi raštai dažnai atlieka įspėjamąją (aposematinę) funkciją — įspėja plėšrūnus apie nemalonų skonį ar toksiškumą.
Daugelis rūšių apsisaugo išskirdamos kartų, kartais nuodingus skysčius iš kojų sąnarių („reflex bleeding“). Šiuose skysčiuose gali būti įvairių toksinių arba nemalonių medžiagų; kai kurių boružėlių atveju tai gali apimti ir cianido darinį ar kitus alkaloidus. Tokios gynybinės medžiagos sumažina vabalo suvartojimo riziką plėšrūnams.
Gyvenimo ciklas ir mityba
Kokcinellidų vystymasis vyksta per metamorfozę: kiaušinėliai, keli lervų (nimfų) tarpsniai, lerva pupuoja ir virsta suaugusiu vabalu. Kiaušiniai dažniausiai dedami grupėmis ant augalų lapų netoli maisto šaltinio.
Dauguma rūšių yra vabzdžiaėdžiai ir minta kitais vabzdžiais, ypač tikraisiais vabalais (Hemiptera) — dažniausiai amarais (pvz., žalčialunkiais) ir žvynabudėmis. Vabalų lervos taip pat aktyviai medžioja ir gali sunaikinti didelę dalį amarų per trumpą laiką. Kai kurios rūšys yra daugiau augalėdės arba minta grybais ar miltligėmis, tačiau dauguma vertinamos kaip naudingi biologiniai kontrolieriai.
Platinimas ir invazinės rūšys
Kokcinellidai aptinkami visame pasaulyje: jie gyvena žemės ūkio laukų, pievų, miškų, sodybų aplinkoje ir net miestų parkų žolynuose. Tačiau kai kurių rūšių plėtra gali pakenkti vietinėms ekosistemoms.
Harmonia axyridis (arlekininė boružėlė) į Šiaurės Ameriką iš Azijos buvo įvežta 1988 m. amarams naikinti. Dabar tai viena labiausiai paplitusių rūšių daugelyje regionų; ji išstumia vietines boružėles ir kartais tampaštamnukine problema žmonėms (rinkimasis žiemai ir kraustymasis į pastatus, vaisių apgadavimas, vyno pramonės nuostoliai dėl spalvotų dėmių). Nuo įvedimo arlekininė boružėlė išplito į daug Vakarų Europos šalių ir 2004 m. pasiekė Jungtinę Karalystę.
Ekologinė ir ekonominė reikšmė
- Nauda žemės ūkiui: daug boružėlių rūšių natūraliai kontroliuoja amarus, žvynabudes ir kitus kenkėjus, todėl yra svarbios integruotos kenkėjų kontrolės programose.
- Invazinės rūšys: kai kurios introdukuotos rūšys mažina biologinę įvairovę ir gali sukelti ekonominių nuostolių.
- Žmogaus sveikata: nors dauguma boružėlių yra nekenksmingos, kai kurios gali sukelti alergines reakcijas arba patirti nemalonumų, kai jų pilvas sutraiškomas drabužiuose ar ant maisto.
Predatoriai, parazitai ir grėsmės
Boružėles puola įvairūs plėšrūnai — paukščiai, vorai, kiti vabzdžiai — taip pat parazitinės musės ir kiti parazitai. Žmonijos veikla (pesticidų naudojimas, buveinių nykimas) mažina kai kurių vietinių rūšių populiacijas.
Apsauga ir stebėsena
Dėl jų naudos agroekosistemoms daug dėmesio skiriama boružėlių apsaugai ir stebėsenai. Skatinamos natūralios kovos su kenkėjais priemonės, pvz., buveinių įvairovės palaikymas, mažesnis pesticidų naudojimas ir biologinių kontrolierių įvedimas. Taip pat svarbu stebėti invazines rūšis ir imtis priemonių, kad jos neplistų natūraliose buveinėse.
Išvaizdos įvairovė ir domėjimasis
Kai kurios boružėlės turi stulbinančią spalvų ir raštų įvairovę — dėmių skaičius ir išsidėstymas gali skirtis tiek tarp rūšių, tiek tarp individų. Dėl to boružėlės taip pat yra populiarios gamtos stebėtojų, mokslininkų ir vaikų susidomėjimo objektas.
Apibendrinant: kokcinellidai yra mažos, dažnai ryškiai spalvotos vabalų šeimos atstovai, turintys svarbią ekologinę reikšmę kaip natūralūs kenkėjų naikinimo agentai. Jų įvairovė, gynybinės strategijos ir kartais invazinis elgesys daro jas įdomiomis tiek mokslui, tiek praktiniam ūkininkavimui.

Coccinella transversalis, elitros (sparnų korpusai) atviroje padėtyje

Harmonia axyrdis , arlekino boružėlė, turi daugybę spalvinių atmainų
Gynyba
Kokcinellidės dažnai būna ryškiai nuspalvintos, kad įspėtų potencialius plėšrūnus. Šis reiškinys vadinamas aposematizmu. Jis veikia todėl, kad plėšrūnai iš patirties išmoksta tam tikrus grobio fenotipus (išvaizdą) sieti su blogu skoniu (ar dar blogesniu).
Mechaninis dirginimas (pvz., plėšrūno užpuolimas) sukelia "refleksinį kraujavimą" tiek lervoms, tiek suaugusiems boružėlėms. Per egzoskeleto jungtis patenka toksinas, kuris atbaido nuo maitinimosi. Šis metodas veikia gerai: paukščiai ir katės retai bando du kartus.
Išvaizda
Dauguma žmonių vabalus pažįsta kaip mažus, apvalius, raudonus vabalus su juodomis dėmėmis ant nugaros. Europoje labiausiai paplitęs moteriškasis vabalas yra septyntaškis Coccinella septempunctata.
Ne visi vabalai yra raudoni ir ne visi raudonieji vabalai turi dėmelių. Kai kurie vabalai yra labai maži, juodi ir plaukuoti. Vabalų šeimininkių spalva būna raudona, oranžinė arba geltona su juodomis dėmėmis. Jie taip pat gali būti juodi su raudonomis dėmėmis. Kai kurie iš viso neturi dėmių. Yra net kelios vabalų rūšys su metaliniu mėlynu švytėjimu, o kai kurie turi šachmatines žymes arba juosteles.
(Paprastai) juoda priekinė (pronotum) drugio dalis yra krūtinės ląsta ir galva.
_Anatomy.svg.png)
Kartais galima supainioti berniuko pronotumą su visa berniuko galva.
Gyvybė ir maisto tiekimas
Dauguma kokcinellidų žiemoja suaugę. Harmonia axyridis kiaušiniai išsirita per 3-4 dienas, o jų būna nuo kelių iki keliolikos. Priklausomai nuo amarų kiekio, lervos per 10-14 dienų pereina keturias stadijas, po kurių apsivaisina. Po kelių dienų suaugėliai tampa reprodukciškai aktyvūs ir gali vėl daugintis, tačiau ne sezono pabaigoje. Bendra gyvenimo trukmė vidutiniškai 1-2 metai.
Vabalas iš mažo kiaušinėlio į suaugusį vabalą virsta tik per keturias savaites. Kai kurios patelės per vieną vasarą gali sudėti iki 1 000 kiaušinių. Kiaušinėlius boružėlės gali dėti netoli amarų kolonijos arba ant augalų, kur išsiritusios lervos gaus maisto.
Beveik visi vabalai yra vabzdžiaėdžiai: jie minta kitais vabzdžiais. Daugelio šių vabzdžių, pavyzdžiui, amarų, kūnas yra minkštas. Net lervos minta kitais vabzdžiais. Amarai yra didžiulė problema ūkininkams ir sodininkams, todėl boružėlės ūkininkams labai padeda. Kai kurios skruzdėlių rūšys amarus gano kaip avys ir užpuola boružėlę, kuri bando suvalgyti vieną iš jų amarų.
Vabalų lervos atrodo kaip keistas suaugęs vabzdys
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra mokslinis vabalų ledi pavadinimas?
Atsakymas: Mokslinis vabalų vabalų pavadinimas yra Coccinellidae.
K: Kokius skysčius jie naudoja apsisaugoti?
A: Vabalai apsisaugoti naudoja nuodingus skysčius, kurių pagrindą sudaro cianidas.
K: Kiek pasaulyje yra vabalų rūšių?
A: Pasaulyje yra daugiau kaip 5 000 vabalų rūšių.
K: Kuo paprastai minta vabalai?
A.: Vabalai maitinasi daugiausia tikraisiais Hemiptera šeimos vabalais, pavyzdžiui, amarais ir žvynabudėmis.
K: Kaip Harmonia axyridis (arba arlekininiai boružiukai) pateko į Šiaurės Ameriką?
A: Harmonia axyridis (arba arlekininiai boružiukai) į Šiaurės Ameriką iš Azijos buvo įvežti 1988 m. amarams naikinti.
K: Kada Harmonia axyridis pasiekė Jungtinę Karalystę?
A: Harmonia axyridis į Jungtinę Karalystę pateko 2004 m.
Klausimas: Ar Šiaurės Amerikoje vietinės rūšys išstumia Harmonia axyridis? A: Taip, Šiaurės Amerikoje vietines rūšis išstumia Harmonia axyridis.
Ieškoti