Apie sporto komedijos filmą žr. "Ladybugs

Vabalai yra Coccinellidae šeimos vabalai. Ši šeima apima daugiau kaip 5000 aprašytų rūšių, aptinkamų visame pasaulyje — nuo atogrąžų iki subarkties zonų.

Apibrėžimas ir taksonomija

Kokcinellidai (dar dažnai vadinami boružėlėmis arba boružėmis) priklauso skėtinėms vabalų eilėms ir suartinti su kitomis Coleoptera grupėmis. Nors liaudyje vartojami įvairūs pavadinimai, biologai dažnai naudoja terminą „coccinellid“ arba tiesiog „boružėlė“.

Išvaizda ir gynybinės savybės

Dauguma boružėlių turi kupolinę formą, trumpas kojas ir ryškias spalvas ar raštus — dažniausiai raudoną, oranžinę ar geltoną plokštelę su juodomis dėmėmis, tačiau yra ir juodų, rudių ar pilkų rūšių. Spalvų įvairovė ir kontrastingi raštai dažnai atlieka įspėjamąją (aposematinę) funkciją — įspėja plėšrūnus apie nemalonų skonį ar toksiškumą.

Daugelis rūšių apsisaugo išskirdamos kartų, kartais nuodingus skysčius iš kojų sąnarių („reflex bleeding“). Šiuose skysčiuose gali būti įvairių toksinių arba nemalonių medžiagų; kai kurių boružėlių atveju tai gali apimti ir cianido darinį ar kitus alkaloidus. Tokios gynybinės medžiagos sumažina vabalo suvartojimo riziką plėšrūnams.

Gyvenimo ciklas ir mityba

Kokcinellidų vystymasis vyksta per metamorfozę: kiaušinėliai, keli lervų (nimfų) tarpsniai, lerva pupuoja ir virsta suaugusiu vabalu. Kiaušiniai dažniausiai dedami grupėmis ant augalų lapų netoli maisto šaltinio.

Dauguma rūšių yra vabzdžiaėdžiai ir minta kitais vabzdžiais, ypač tikraisiais vabalais (Hemiptera) — dažniausiai amarais (pvz., žalčialunkiais) ir žvynabudėmis. Vabalų lervos taip pat aktyviai medžioja ir gali sunaikinti didelę dalį amarų per trumpą laiką. Kai kurios rūšys yra daugiau augalėdės arba minta grybais ar miltligėmis, tačiau dauguma vertinamos kaip naudingi biologiniai kontrolieriai.

Platinimas ir invazinės rūšys

Kokcinellidai aptinkami visame pasaulyje: jie gyvena žemės ūkio laukų, pievų, miškų, sodybų aplinkoje ir net miestų parkų žolynuose. Tačiau kai kurių rūšių plėtra gali pakenkti vietinėms ekosistemoms.

Harmonia axyridis (arlekininė boružėlė) į Šiaurės Ameriką iš Azijos buvo įvežta 1988 m. amarams naikinti. Dabar tai viena labiausiai paplitusių rūšių daugelyje regionų; ji išstumia vietines boružėles ir kartais tampaštamnukine problema žmonėms (rinkimasis žiemai ir kraustymasis į pastatus, vaisių apgadavimas, vyno pramonės nuostoliai dėl spalvotų dėmių). Nuo įvedimo arlekininė boružėlė išplito į daug Vakarų Europos šalių ir 2004 m. pasiekė Jungtinę Karalystę.

Ekologinė ir ekonominė reikšmė

  • Nauda žemės ūkiui: daug boružėlių rūšių natūraliai kontroliuoja amarus, žvynabudes ir kitus kenkėjus, todėl yra svarbios integruotos kenkėjų kontrolės programose.
  • Invazinės rūšys: kai kurios introdukuotos rūšys mažina biologinę įvairovę ir gali sukelti ekonominių nuostolių.
  • Žmogaus sveikata: nors dauguma boružėlių yra nekenksmingos, kai kurios gali sukelti alergines reakcijas arba patirti nemalonumų, kai jų pilvas sutraiškomas drabužiuose ar ant maisto.

Predatoriai, parazitai ir grėsmės

Boružėles puola įvairūs plėšrūnai — paukščiai, vorai, kiti vabzdžiai — taip pat parazitinės musės ir kiti parazitai. Žmonijos veikla (pesticidų naudojimas, buveinių nykimas) mažina kai kurių vietinių rūšių populiacijas.

Apsauga ir stebėsena

Dėl jų naudos agroekosistemoms daug dėmesio skiriama boružėlių apsaugai ir stebėsenai. Skatinamos natūralios kovos su kenkėjais priemonės, pvz., buveinių įvairovės palaikymas, mažesnis pesticidų naudojimas ir biologinių kontrolierių įvedimas. Taip pat svarbu stebėti invazines rūšis ir imtis priemonių, kad jos neplistų natūraliose buveinėse.

Išvaizdos įvairovė ir domėjimasis

Kai kurios boružėlės turi stulbinančią spalvų ir raštų įvairovę — dėmių skaičius ir išsidėstymas gali skirtis tiek tarp rūšių, tiek tarp individų. Dėl to boružėlės taip pat yra populiarios gamtos stebėtojų, mokslininkų ir vaikų susidomėjimo objektas.

Apibendrinant: kokcinellidai yra mažos, dažnai ryškiai spalvotos vabalų šeimos atstovai, turintys svarbią ekologinę reikšmę kaip natūralūs kenkėjų naikinimo agentai. Jų įvairovė, gynybinės strategijos ir kartais invazinis elgesys daro jas įdomiomis tiek mokslui, tiek praktiniam ūkininkavimui.