Vabalas

Vabalų kūnai

Kaip ir kiti vabzdžiai, vabalai turi tris pagrindines kūno dalis: galvą, krūtinę (vidurinę dalį) ir pilvą (užpakalinę dalį). Ant galvos vabalai turi antenas (jutiklius), akis ir burną. Vabalo kojos ir sparnai yra pritvirtinti prie krūtinės ląstos. Vabalo pilvelis paprastai neturi specialių dalių išorėje, tačiau jo viduje yra vabalo žarnynas. Kaip ir kiti vabzdžiai, vabalai neturi vidinių kaulų, o turi kietą egzoskeletą kūno išorėje. Egzoskeletas sudarytas iš kietų chitino plokštelių.

Sparnai

Vabalai skiriasi nuo kitų skraidančių vabzdžių, nes jų priekiniai sparnai virto kietais dangalais, arba elytromis. Užpakaliniai sparnai naudojami skraidymui. Jie yra ploni ir ramybės būsenoje laikomi po elitromis. Vabalai, norėdami skristi, pakelia elitras, kad galėtų skristi. Panašiai išsidėstę ir kelios tikrųjų vabalų rūšys.

Ne visi vabalai gali skraidyti. Kai kurie vabalai neturi užpakalinių sparnų, o kai kurie negali pakelti priekinių sparnų. Keletas vabalų apskritai neturi sparnų. Kai kurie sparnų neturintys vabalai atrodo kaip lervos ir vadinami lervomis. Pavyzdys - Phengodidae šeimos žibuokliniai kirminai, kurių patelės visą gyvenimą yra lervos.

Kojos

Vabalų kojos padeda jiems vaikščioti, bėgioti, plaukti ir kasti. Visi vabalai turi šešias kojas. Kiekviena koja sudaryta iš kelių dalių. Kiekviena koja baigiasi nuo dviejų iki penkių mažų segmentų, vadinamų tarsi. Kiekvieno vabalo "kojos" paskutinis tarsus (tarsi vienaskaita) turi vieną arba du nagus. Dauguma vabalų kojas naudoja vaikščioti arba bėgioti. Kai kurių vabalų kojos yra plokščios, ant jų yra ilgi plaukeliai. Tokių kojų turi vandens vabalai. Vabalai, kurie dažnai kasa dirvą, turi plokščias kojas su spygliukais ar ragais kraštuose. Plokščios kojos su ragais vadinamos skiemeninėmis kojomis. Keletas vabalų turi dideles užpakalines kojas, panašias į žiogų, kurios padeda vabalui šokinėti. Blusų vabalai yra šokinėjančių vabalų pavyzdys.

Regėjimas ir kvapas

Vabalai turi sudėtines akis, t. y. dvi didelės blizgančios akys ant galvos iš tikrųjų yra sudarytos iš daugelio mažesnių dalių. Kartais abi akys būna padalytos per pusę, todėl atrodo, kad jos yra keturios. Vienos šeimos vabalai, virginiai vabalai, turi padalytas akis, todėl plaukdami jie vienu metu mato ir virš vandens, ir po vandeniu. Keletas vabalų turi papildomas paprastas akis (dažniausiai dvi), vadinamas akelėmis. Akelės yra vabalo galvos viršuje.

Vabalai savo antenomis užuodžia kvapus. Vabalai taip pat naudoja savo antenas, kad pajustų juos supančius daiktus. Ne visų vabalų antenos atrodo vienodai. Vienų antenos yra ilgos ir plonos, kitų - trumpos ir plačios. Plonos antenos vadinamos filiforminėmis antenomis, o antenos, kurių galai platūs, vadinamos klavišinėmis antenomis.

Burna

Vabalo burna labai skiriasi nuo žmogaus burnos. Dauguma vabalų burnos priekyje turi du kietus žandikaulius, kurie šiek tiek primena dantis. Žandikauliai padeda vabalui valgyti - jie sutraiško ir supjausto maistą. Kai kurių vabalų žandikauliai panašūs į dideles žnyples. Vabalai aplink burną taip pat turi keturis "pirštus", kurie stumia maistą į vabalo burną. Šie pirštai vadinami palpi.

Kita

Vabalai nekvėpuoja; jų kūno šonuose yra skylutės, vadinamos spiralėmis, kurios veda į trachėjas, veikiančias kaip plaučiai. Vabalai neturi kraujo, bet turi kažką panašaus į kraują, vadinamą hemolimfa. Jis yra žalios spalvos. Taip yra todėl, kad jų hemoglobino molekulės centre yra vario atomas, o mūsų hemoglobino molekulės centre yra geležies atomas.

Vabalo dalys


Vabalų užpakaliniai sparnai yra permatomi. Šis vabalas skraidydamas naudoja užpakalinius sparnus. Kietieji priekiniai sparnai pakeliami į viršų.


Kieti priekiniai vabalo sparnai paslepia užpakalinius sparnus.


Vabalas maitindamasis įsirausia į gėlės diską. Pietų Afrika

Kaip auga vabalai

Vabalai prasideda nuo kiaušinėlių, kuriuos deda vabalo patelė. Kai kurie vabalai per savo gyvenimą gali sudėti tūkstančius kiaušinėlių. Kai išsirita kiaušinis, išsirita lerva. Dauguma vabalų lervų nėra panašios į suaugusius vabalus. Vabalo lerva maitinasi ir auga vis didesnė, kol pasikeičia ir tampa lėliukėmis. Kai lėliukė atsiveria, iš jos išsirita suaugęs vabalas, kartais vadinamas imago. Toks užaugimo būdas vadinamas visiška metamorfoze.

Vabalai daugiausiai ėda būdami lervomis. Kai kurios vabalų lervos minta augalų išorėmis, kitos - augalų vidumi. Kai kurios vabalų lervos yra plėšrūnės, t. y. jos medžioja kitus vabzdžius, kuriais minta. Kitų vabalų lervos minta negyvais daiktais, pavyzdžiui, negyvais augalais ir negyvais gyvūnais.

Ne visų vabalų lervos atrodo vienodai. Kai kurių vabalų lervos yra plokščios ir juda labai greitai. Šioms lervoms apibūdinti mokslininkai vartoja apibūdinamąjį žodį campodeiform. Kai kurių vabalų lervos atrodo panašios į kietas kirmėles su mažomis kojytėmis. Šios lervos yra elateriforminės formos. Spragšių vabalų lervos turi specialų pavadinimą - vieliniai kirminai. Kitų vabalų lervos yra trumpos ir labai storos, jos vadinamos lervomis. Kai kurių vabalų lervos po kurio laiko pakeičia savo formą. Pūslinių vabalų lervos iš pradžių juda greitai, pavyzdžiui, kampuotųjų vabalų lervos, bet galiausiai tampa lėtos ir storos.

Skarabėjų lervos pavyzdys

Ką daro vabalai

Maistas

Vabalai minta įvairiais dalykais: gyvais augalais, pūvančiais augalais, negyvais ar gyvais gyvūnais ir gyvūnų išmatomis. Kai kurie vabalai gali maitintis ir augalais, ir gyvūnais, o kiti - tik vienos rūšies maistu. Sakoma, kad vabalai, kurie gali ėsti tik vienos rūšies dalykus, yra specifiniai šeimininkai. Daugelis lapgraužių ir ilgakojų vabalų yra specifiniai šeimininkai.

Apsauga

Vabalai yra tvirti savo dydžiu gyvūnai. Jie yra mechaniškai atsparūs (elytros) ir turi įvairių strategijų, kaip išvengti plėšrūnų ar parazitoidų atakos. Tai maskuotė, mimikrija, toksiškumas ir aktyvi gynyba.

Kai kurie vabalai gyvena tokiose vietose, kurias plėšrūnams sunku rasti. Kai kurie vabalai, pavyzdžiui, ilgakojis, gyvena medžių šakose esančiuose tuneliuose. Ilgakojų vabalų tuneliais gali maitintis tik specialūs plėšrūnai, kurie yra pakankamai maži, kad galėtų jais pasinaudoti.

Kiti vabalai negyvena ypatingose vietose, tačiau jų spalvos ar formos yra tokios, kad juos sunku surasti. Kai vabalai nusidažo taip, kad plėšrūnai jų nepastebi, tai vadinama maskuote. Kai kurie lapų vabalai yra žali, kad jų nebūtų galima pastebėti, kai jie yra ant žalių lapų. Kai kurių vabalų spalvos labai sudėtingos, todėl jie atrodo kaip paukščių išmatos.

Kartais vabalai naudoja spalvą, kad įspėtų plėšrūnus (įspėjamasis nuspalvinimas). Kai kurie vabalai turi juodas ir geltonas juosteles, todėl atrodo panašūs į bites ir vapsvas. Kai kurie vabalai net elgiasi panašiai kaip bitės, kad suklaidintų plėšrūnus.

Vabalai turi daugybę cheminių apsaugos priemonių, dažniausiai gaunamų iš augalų, kuriais minta jų lervos. Dėl šių cheminių medžiagų plėšrūnams juos ėdant, jie įgauna blogą skonį. Pūsliniai vabalai yra tokie nuodingi, kad jei arklys suėda vos kelis iš jų, jis gali nugaišti. Bombardiniai vabalai į užpuolikus purškia karštą nuodingą skystį. Vabalai išleidžia cianido junginį, kai juos užpuola. Vabalai taip pat turi spalvas, kurios įspėja plėšrūnus, kad jų skonis yra blogas. Nemalonaus skonio vabzdžiai naudoja įspėjamąsias spalvas, kurių paukščiai išmoksta vengti. Be to, kitos skanios rūšys kopijuoja tas įspėjamąsias spalvas. Tai yra mimikrijos rūšis, gana paplitusi tarp vabzdžių.

Labai dideli vabalai kartais kovoja su plėšrūnais. Kovojantys vabalai dažnai naudoja savo žandikaulius, kad sužeistų plėšrūnus.

Reprodukcija

Vabalai dauginasi lytiniu būdu ir beveik visi išgyvena visišką metamorfozę. Kai kurie vabalai turi sudėtingą elgesį, kad susirastų partnerį. Naudojami feromonai, o skirtingos rūšys naudoja skirtingus feromonus. Prieš dauginimąsi kai kurie vabalų patinai kartais kovoja, kad galėtų pretenduoti į patelę. Tai ypač būdinga elniniams vabalams: patinai kovoja naudodami ilgus žandikaulius. Dažniau prieš poravimąsi vabalų patinėlis ir patelė praeina ilgą procedūrą. Detalės kiekvienoje rūšyje skiriasi - ir tai yra esmė. Labai svarbu, kad poruotųsi tos pačios rūšies vabalai.

Kai kurie vabalai ypatingai rūpinasi savo kiaušinėliais ar lervomis. Kai kurie skarabėjų vabalai, vadinami mėšlavabaliais, susuka mėšlo (išmatų) kamuoliukus ir deda juos į duobutę žemėje. Į mėšlą patelė deda kiaušinėlius. Kai kiaušiniai išsirita, lervos minta mėšlu, kurį joms tiekė motina.

Vabalų evoliucija

2009 m. Mazono upelio (Ilinojaus valstija, Ilinojaus valstija) pensilvanio sluoksnyje buvo rastas iškastinis vabalas. Dėl to vabalų kilmė nukelta į 318-299 mln. m. laikotarpį. Šio laikotarpio fosilijų rasta Azijoje ir Europoje, pavyzdžiui, raudonojo skalūno fosilijų kloduose Niedermoschelio vietovėje netoli Mainco (Vokietija). Kitų fosilijų rasta Oboroje, Čekijoje, ir Cekardoje Uralo kalnuose, Rusijoje. Pirmieji atradimai iš Šiaurės Amerikos, Oklahomos valstijoje, buvo paskelbti 2005 ir 2008 m.

Po permo ir triaso periodo išnykimo vabzdžių iškasenos yra skurdžios, tačiau yra keletas apatinio triaso laikotarpio vabalų. Kuznecko baseine esančioje Babij Kameno vietovėje rasta daug vabalų fosilijų, įskaitant ištisus Archostemata (pvz., Ademosynidae, Schizocoleidae), Adephaga (pvz., Triaplidae, Trachypachidae) ir Polyphaga (pvz., Hydrophilidae, Byrrhidae, Elateroidea) rūšių egzempliorius.

Juros periode (210-145 mln. m.) smarkiai padaugėjo vabalų šeimų, įskaitant plėšriųjų ir žolėdžių rūšių vystymąsi ir augimą. Juros periode buvo paplitę mėšlavabaliai ir žolėdžiai vabalai, gyvenantys ant spygliuočių. Žydinčių augalų evoliucija kreidos periode lėmė didžiulį šiandien esančių vabalų rūšių skaičių.

Vabalų rūšys

Porūšiai

Yra keturi gyvi vabalų porūšiai:

• Adephaga: 10 šeimų - 40 000 užregistruotų rūšių. Tai specializuotų vabalų porūšis, antras pagal dydį. Jai priklauso žemės vabalai, tigriniai vabalai, plėšrieji nardantys vabalai ir virginiai vabalai. Dauguma rūšių priklauso karabėjų, arba žemės vabalų, šeimai (Carabidae).
• Archostemata: Archostemata yra mažiausias vabalų porūšis, kurį sudaro mažiau nei penkiasdešimt žinomų rūšių, priklausančių penkioms šeimoms. Archostemata yra senovinė linija, pasižyminti daugeliu primityvių bruožų. Savo morfologija jie panašūs į pirmuosius vabalus, kurie fosilijose pasirodė maždaug prieš 250 mln. metų.
• Myxophaga: Myxophaga yra antras pagal dydį Coleoptera pošeimis, kuriame yra 65 rūšys mažų ir smulkių vabalų, priklausančių keturioms šeimoms. Šio porūšio atstovai yra vandens ir pusiau vandens gyvūnai, mintantys dumbliais.
• Polyphaga: Polyphaga yra didžiausias ir įvairiausias vabalų porūšis. Pavadinimas reiškia "daugelio daiktų valgytojai". Polyphaga turi 144 šeimas, suskirstytas į 16 virššeimų. Jie pasižymi milžiniška specializacijos ir prisitaikymo įvairove - aprašyta daugiau kaip 300 000 rūšių, arba apie 90 % iki šiol atrastų ir įvardytų vabalų rūšių. Yra penkios viršūnės:

• Bostrichiformia - įskaitant baldinius vabalus ir odos vabalus.
• Cucujiformia - apima vabalus, ilgakočius vabalus, vikšrus, languotuosius vabalus ir lapuotuosius vabalus.
• Elateriformia - apima vabalus ir ugniaplaukius
• Scarabaeiformia - apima skarabėjų ir elnių vabalus.
• Staphyliniformia - apima plėviasparnius vabalus ir vandens valytojus.

Bendros šeimos

Įvairių rūšių vabalus galima suskirstyti į grupes, vadinamas šeimomis. Yra daugybė vabalų šeimų. Didžiausios šeimos išvardytos čia.

• Žemės vabalai (Carabidae šeima) dažnai būna juodi ir juos galima rasti po akmenimis. Jie minta kitais vabzdžiais.
• Lapų vabalai (Chrysomelidae šeima) paprastai minta augalų išorėje.
• Ilgakojų vabalų (Cerambycidae šeima) antenos labai ilgos. Dauguma ilgakojų vabalų lervų minta augalų viduje.
• Vikšrai (Curculionidae šeima) turi ilgus veidus, panašius į dramblio liemenį. Vikšrai minta augalais.
• Skarabėjų (Scarabaeidae šeima) turi antenas, kurių galai platūs. Šiai šeimai priklauso mėšlavabalių grupė. Kiti skarabėjai yra labai spalvingi ir minta augalais.
• Vabalų (Staphylinidae šeima) priekiniai sparnai trumpi ir neuždengia pilvo. Vabalai maitinasi kitais vabzdžiais.

Populiarūs pavadinimai

Populiarūs pavadinimai dažnai yra klaidinantys, todėl biologai naudoja mokslinius pavadinimus lotynų kalba. Kai kuriuos vabalus žmonės vadina kitais vardais. Žibuoklės (dar vadinamos žibuoklėmis) iš tikrųjų yra vabalai; taip pat ir boružėlės, kurias biologai vadina moteriškaisiais vabalais.

Coleoptera Staatliches Museum für Naturkunde Karlsruhe, Vokietija


Vabalai turi trumpus priekinius sparnus (raudonos šio vabalo nugaros dalys), kurie nedengia pilvo.

Didžiausias ir mažiausias

• Nanosella grybai: mažiausias 0,35 mm.
• Titanus giganteus: didžiausias - 12-20 cm ilgio.

Vabalai ir žmonės

Kai kurie vabalai kelia rūpesčių ūkininkams ir miškuose gyvenantiems žmonėms, nes minta pasėliais ar medžiais. Šie vabalai vadinami kenkėjais. Vienas iš vabalų, kenkiančių pasėliams, yra kolorado vabalas, kitas - kukurūzų pelėda. Vienas iš medžius naikinančių vabalų yra smaragdinis uosio vabalas.

Kiti vabalai padeda žmonėms: boružėlės (dar vadinamos boružėlėmis ir boružėlėmis) minta vabzdžiais, kurie kenkia pasėliams ir medžiams.

Žmonės, tyrinėjantys vabalus, vadinami koleopterologais.