Mėšlavabaliai: kas tai? Apibrėžimas, rūšys ir elgsena
Mėšlavabaliai - tai vabalai, kurie maitinasi iš dalies arba tik žinduolių mėšlu. Jie yra tarsi skarabėjaus vabalai. Visos šios rūšys priklauso Scarabaeoidea virššeimiui, o dauguma jų - Scarabaeidae šeimai. Vien tik Scarabaeinae pošeimyje yra daugiau kaip 5 000 rūšių. Yra ir kitų giminingų šeimų vabalų, pavyzdžiui, Geotrupidae ("žemę graužiantys mėšlavabaliai").
Daugelis mėšlo vabalų, vadinamų ritinėliais, susuka mėšlą į kamuoliukus, kurie naudojami kaip maisto šaltinis arba kaip veisimosi kameros. Kiti mėšlavabaliai, vadinami tuneliais, užkasa mėšlą ten, kur jį randa. Trečioji grupė, gyvenantieji vabalai, nei ritinėja, nei užkasinėja: jie tiesiog gyvena mėšle. Juos dažnai privilioja mėšlas, kurį renka pelėdos.
Išvaizda ir biologija
Mėšlavabaliai yra įvairaus dydžio: nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Jie paprastai turi storą, ovalią arba pailgą kūno formą, kietą uodegos skydelį (elytras) ir lamelinius (skiautėtus) antenų galus, kuriuos naudoja kvapams aptikti. Priekinės kojos dažnai platėjančios ar aštriais ataugomis pritaikytos kasimui. Kiaušinėlis, lerva (stadija vadinama kalėdė arba grubu), kukutis (pupa) ir suaugėlis – tai įprastas vystymosi ciklas.
Elgsena ir gyvenimo būdai
- Ritinėjantys vabalai: formuoja mėšlo kamuoliukus, kuriuos rodo ir nutempia į saugią vietą. Ten jie arba valgo, arba įdeda į juos kiaušinius — iš kamuoliuko išsirita lervos.
- Tuneliavę vabalai: kasa tunelius po mėšlu ir į juos nusileidę deda atsargas ar kiaušinius. Toks elgesys užtikrina saugesnį vystymąsi nuo plėšrūnų ir saulės.
- Gyvenantieji vabalai: gyvena tiesiogiai mėšle, ten deda kiaušinius ir maitinasi. Šie vabalai dažnai būna mažesni ir mažiau pastebimi.
Kai kurios rūšys demonstruoja sudėtingą elgseną: poros gali bendradarbiauti ieškodamos mėšlo, vyrai ir patelės gali kovoti dėl kamuoliukų ar teritorijų, o kai kurios rūšys pasižymi tėvų priežiūra — paruošia maisto kamuoliukus jaunikliams.
Ekologinė reikšmė
Mėšlavabaliai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose:
- Pagerina dirvožemio derlingumą ir aeraciją kasdami mėšlą į gruntą.
- Sumažina parazitų ir uodų, dauginančiųsi mėšle, skaičių, nes pašalina paviršiuje likusį mėšlą.
- Skatina sėklų paskirstymą (sinzoohorija) — sėklos, esančios mėšle, gali būti užkastos su mėšlu ir tokiu būdu sudygti palankioje vietoje.
Paplitimas ir buveinės
Mėšlavabaliai paplitę beveik visame pasaulyje (išskyrus Antarktidą), bet didžiausia rūšių įvairovė yra tropikuose ir subtropikuose. Jie gyvena pievose, ganyklose, miško pakraščiuose, savanose ir žemdirbystės kraštovaizdžiuose — visur ten, kur yra žinduolių mėšlo. Kai kurios rūšys specializuojasi tam tikro tipo mėšle (pvz., karvių, arklio, laukinių žinduolių), kitos yra oportunistinės.
Grėsmės ir apsauga
Mėšlavabalius grasina keli veiksniai:
- Buveinių praradimas dėl intensyvios žemdirbystės ir urbanizacijos.
- Cheminiai preparatai: antiparazitiniai vaistai skirti galvijams (pvz., ivermektinas) gali patekti į mėšlą ir nuodyti vabalus.
- Mėšlo sanitarinis tvarkymas: intensyvus mėšlo šalinimas iš ganyklų sumažina maisto šaltinį.
Apsaugos priemonės apima natūralesnį ganyklų valdymą, vaistų vartojimo priežiūrą ir buveinių išsaugojimą. Tam tikrose šalyse mėšlavabaliai yra pripažįstami kaip svarbūs agroekosistemų pagalbininkai ir skatinamas jų apsaugos integravimas į ūkininkavimo praktiką.
Kaip atpažinti ir stebėti mėšlavabalius
- Ieškokite jų ant mėšlo ar aplink jį — ritinėliai dažnai ridenami netoliese esančiomis pievomis.
- Daugelis rūšių yra aktyvios dieną, tačiau nemažai — naktį; kai kurios prisiartina prie šviesos šaltinių.
- Stebėjimui galima naudoti paprastą spąstą su mėšlu (pitfall trap) arba tiesiog apžiūrėti ganyklas po pasėlių pašalinimo.
Kultūrinė reikšmė
Istoriškai keli mėšlavabalių atstovai, pvz., Senovės Egipte žinomas Scarabaeus sacer, turėjo didelę simbolinę reikšmę ir buvo siejami su atgimimu bei saugumu. Šių vabalių darbštumas ir nauda ekosistemai iki šiol žavi biologus, gamtos mylėtojus ir ūkininkus.
Santrauka: mėšlavabaliai yra įvairi ir tai labai svarbi vabzdžių grupė, prisidedanti prie dirvožemio atsinaujinimo, parazitų kontrolės ir sėklų paskirstymo. Jiems kyla grėsmė dėl žemės ūkio pokyčių ir cheminių medžiagų, todėl jų išsaugojimas padeda palaikyti sveikas ir produktyvias gamtines sistemas.
mėšlo vabalas
Žiniasklaida Addo dramblių nacionaliniame parke, Pietų Afrikos Respublikoje, mėšlo vabalas, ritinantis mėšlo kamuolį
Du mėšlo vabalai kovoja dėl mėšlo kamuolio
Taksonomija
Mėšlavabaliai nėra viena taksonominė grupė: mėšlu minta kelios vabalų šeimos. Šis elgesys tikriausiai išsivystė ne vieną kartą.
- Coleoptera (būrys), vabalai
- Scarabaeoidea (superšeima), skarabėjai (dauguma grupės šeimų nenaudoja mėšlo)
- Geotrupidae (šeima), "žemę graužiantys mėšlo vabalai".
- Scarabaeidae (šeima): skarabėjų vabalai (ne visos rūšys naudoja mėšlą)
- Scarabaeinae (pošeimis): tikrieji mėšlavabaliai.
- Aphodiinae (pošeimis): maži mėšlavabaliai (ne visos rūšys naudoja mėšlą).
Ekologija ir elgsena
Mėšlo vabalai gyvena įvairiose buveinėse, įskaitant dykumas, dirbamas žemes, miškus ir pievas. Jie nemėgsta itin šalto ar sauso oro. Jie aptinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Vabalai maitinasi žolėdžių ir visaėdžių gyvūnų mėšlu ir teikia jam pirmenybę prieš bet kokį kitą mėšlą. Jie taip pat gali maitintis grybais ir pūvančiais lapais bei vaisiais. Viena Pietų Amerikoje gyvenanti rūšis, Deltochilum valgum, yra mėsėdė, mintanti šimtakojais. Tiems, kurie minta mėšlu, nereikia nieko kito valgyti ar gerti, nes mėšlas suteikia visas reikalingas maistines medžiagas.
Dauguma mėšlo vabalų ieško mėšlo naudodami jautrią uoslę. Kai kurios mažesnės rūšys tiesiog prisitvirtina prie mėšlo tiekėjų ir laukia atlygio. Pagavęs mėšlą, mėšlavabalis, nepaisydamas visų kliūčių, jį ridena tiesia linija. Kartais mėšlavabaliai bando pavogti mėšlo kamuoliuką iš kito vabalo, todėl mėšlavabaliai, išvynioję kamuoliuką, turi greitai nutolti nuo mėšlo krūvos, kad jo nepavogtų. Mėšlo vabalai gali sukti iki 50 kartų didesnį kamuolį nei jų svoris. Onthophagus taurus vabalų patinai gali išversti 1 141 kartą daugiau nei jų pačių kūno svoris: tai prilygsta vidutiniam žmogui, tempiančiam šešis dviaukščius autobusus, pilnus žmonių. 2003 m. mokslininkai nustatė, kad viena mėšlavabalių rūšis (afrikinis Scarabaeus zambesianus) orientuojasi naudodamasis mėnulio šviesos poliarizacijos modeliais. Šis atradimas yra pirmasis įrodymas, kad bet kuris gyvūnas gali naudoti poliarizuotą mėnulio šviesą orientacijai.
"Ritinėliai" suvynioja ir užkasa mėšlo gniūžtę maistui saugoti arba iš jos pasigamina brokuotą gniūžtę. Pastaruoju atveju aplink mėšlo kamuolį, kai jis sukasi, galima pamatyti du vabalus - patiną ir patelę. Paprastai kamuolį suka patinas, o patelė keliauja arba tiesiog seka iš paskos. Kai kuriais atvejais patinas ir patelė ritinasi kartu. Radę minkštos dirvos vietą, jie sustoja ir užkasa mėšlo kamuolį. Tuomet jie poruojasi po žeme. Po poravimosi abu arba vienas iš jų paruošia mėšlidę. Kai kamuolys būna paruoštas, patelė deda į jį kiaušinius. Kai kurios rūšys po šio etapo nepasitraukia, bet lieka saugoti savo palikuonių.
Mėšlo vabalas patiria visišką metamorfozę. Lervos gyvena iš tėvų paruošto mėšlo pagamintuose kamuoliukuose. Lervos stadijos metu lervos maitinasi jas supančiu mėšlu.
Vabalų elgsena buvo nesuprantama iki Žano Anri Fabro (Jean Henri Fabre) tyrimų. Fabras ištaisė mitą, kad mėšlavabalis, susidūręs su kliūtimi, ieško pagalbos pas kitus mėšlavabalius. Atlikdamas kruopščius stebėjimus ir eksperimentus, jis nustatė, kad tariami pagalbininkai iš tikrųjų buvo plėšikai, laukiantys progos pavogti ritinio maisto šaltinį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra mėšlavabaliai?
A: Vabalai mėšlavabaliai - tai vabalai, kurie maitinasi iš dalies arba tik žinduolių mėšlu.
K: Kokiai šeimai priklauso visos mėšlavabalių rūšys?
A: Visos mėšlavabalių rūšys priklauso Scarabaeoidea virššeimai.
K: Kiek rūšių yra Scarabaeinae pošeimyje?
A: Vien tik Scarabaeinae pošeimyje yra daugiau kaip 5 000 rūšių.
K: Kokios vabalų rūšys priklauso Scarabaeidae giminingoms šeimoms?
A: Kitose giminingose šeimose, pavyzdžiui, Geotrupidae ("žemę graužiantys mėšlavabaliai"), yra mėšlavabalių.
K: Kokios yra trys mėšlavabalių grupės?
A: Trys mėšlavabalių grupės yra ritininiai, tuneliniai ir gyvenamieji vabalai.
K: Ką su mėšlu daro ritininiai vabalai?
A: Ritinėliai mėšlą suvynioja į kamuoliukus, kurie naudojami kaip maisto šaltinis arba kaip veisimosi kameros.
K.: Ką su mėšlu daro gyvenamieji vikšrai?
A: Gyventojos paprasčiausiai gyvena mėšle ir jas dažnai vilioja pelėdos, kurios renka mėšlą.
