Mėšlo vabalas
Mėšlavabaliai - tai vabalai, kurie maitinasi iš dalies arba tik žinduolių mėšlu. Jie yra tarsi skarabėjaus vabalai. Visos šios rūšys priklauso Scarabaeoidea virššeimiui, o dauguma jų - Scarabaeidae šeimai. Vien tik Scarabaeinae pošeimyje yra daugiau kaip 5 000 rūšių. Yra ir kitų giminingų šeimų vabalų, pavyzdžiui, Geotrupidae ("žemę graužiantys mėšlavabaliai").
Daugelis mėšlo vabalų, vadinamų ritinėliais, susuka mėšlą į kamuoliukus, kurie naudojami kaip maisto šaltinis arba kaip veisimosi kameros. Kiti mėšlavabaliai, vadinami tuneliais, užkasa mėšlą ten, kur jį randa. Trečioji grupė, gyvenantieji vabalai, nei ritinėja, nei užkasinėja: jie tiesiog gyvena mėšle. Juos dažnai privilioja mėšlas, kurį renka pelėdos.
mėšlo vabalas
Žiniasklaida Addo dramblių nacionaliniame parke, Pietų Afrikos Respublikoje, mėšlo vabalas, ritinantis mėšlo kamuolį
Du mėšlo vabalai kovoja dėl mėšlo kamuolio
Taksonomija
Mėšlavabaliai nėra viena taksonominė grupė: mėšlu minta kelios vabalų šeimos. Šis elgesys tikriausiai išsivystė ne vieną kartą.
- Coleoptera (būrys), vabalai
- Scarabaeoidea (superšeima), skarabėjai (dauguma grupės šeimų nenaudoja mėšlo)
- Geotrupidae (šeima), "žemę graužiantys mėšlo vabalai".
- Scarabaeidae (šeima): skarabėjų vabalai (ne visos rūšys naudoja mėšlą)
- Scarabaeinae (pošeimis): tikrieji mėšlavabaliai.
- Aphodiinae (pošeimis): maži mėšlavabaliai (ne visos rūšys naudoja mėšlą).
Ekologija ir elgsena
Mėšlo vabalai gyvena įvairiose buveinėse, įskaitant dykumas, dirbamas žemes, miškus ir pievas. Jie nemėgsta itin šalto ar sauso oro. Jie aptinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Vabalai maitinasi žolėdžių ir visaėdžių gyvūnų mėšlu ir teikia jam pirmenybę prieš bet kokį kitą mėšlą. Jie taip pat gali maitintis grybais ir pūvančiais lapais bei vaisiais. Viena Pietų Amerikoje gyvenanti rūšis, Deltochilum valgum, yra mėsėdė, mintanti šimtakojais. Tiems, kurie minta mėšlu, nereikia nieko kito valgyti ar gerti, nes mėšlas suteikia visas reikalingas maistines medžiagas.
Dauguma mėšlo vabalų ieško mėšlo naudodami jautrią uoslę. Kai kurios mažesnės rūšys tiesiog prisitvirtina prie mėšlo tiekėjų ir laukia atlygio. Pagavęs mėšlą, mėšlavabalis, nepaisydamas visų kliūčių, jį ridena tiesia linija. Kartais mėšlavabaliai bando pavogti mėšlo kamuoliuką iš kito vabalo, todėl mėšlavabaliai, išvynioję kamuoliuką, turi greitai nutolti nuo mėšlo krūvos, kad jo nepavogtų. Mėšlo vabalai gali sukti iki 50 kartų didesnį kamuolį nei jų svoris. Onthophagus taurus vabalų patinai gali išversti 1 141 kartą daugiau nei jų pačių kūno svoris: tai prilygsta vidutiniam žmogui, tempiančiam šešis dviaukščius autobusus, pilnus žmonių. 2003 m. mokslininkai nustatė, kad viena mėšlavabalių rūšis (afrikinis Scarabaeus zambesianus) orientuojasi naudodamasis mėnulio šviesos poliarizacijos modeliais. Šis atradimas yra pirmasis įrodymas, kad bet kuris gyvūnas gali naudoti poliarizuotą mėnulio šviesą orientacijai.
"Ritinėliai" suvynioja ir užkasa mėšlo gniūžtę maistui saugoti arba iš jos pasigamina brokuotą gniūžtę. Pastaruoju atveju aplink mėšlo kamuolį, kai jis sukasi, galima pamatyti du vabalus - patiną ir patelę. Paprastai kamuolį suka patinas, o patelė keliauja arba tiesiog seka iš paskos. Kai kuriais atvejais patinas ir patelė ritinasi kartu. Radę minkštos dirvos vietą, jie sustoja ir užkasa mėšlo kamuolį. Tuomet jie poruojasi po žeme. Po poravimosi abu arba vienas iš jų paruošia mėšlidę. Kai kamuolys būna paruoštas, patelė deda į jį kiaušinius. Kai kurios rūšys po šio etapo nepasitraukia, bet lieka saugoti savo palikuonių.
Mėšlo vabalas patiria visišką metamorfozę. Lervos gyvena iš tėvų paruošto mėšlo pagamintuose kamuoliukuose. Lervos stadijos metu lervos maitinasi jas supančiu mėšlu.
Vabalų elgsena buvo nesuprantama iki Žano Anri Fabro (Jean Henri Fabre) tyrimų. Fabras ištaisė mitą, kad mėšlavabalis, susidūręs su kliūtimi, ieško pagalbos pas kitus mėšlavabalius. Atlikdamas kruopščius stebėjimus ir eksperimentus, jis nustatė, kad tariami pagalbininkai iš tikrųjų buvo plėšikai, laukiantys progos pavogti ritinio maisto šaltinį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra mėšlavabaliai?
A: Vabalai mėšlavabaliai - tai vabalai, kurie maitinasi iš dalies arba tik žinduolių mėšlu.
K: Kokiai šeimai priklauso visos mėšlavabalių rūšys?
A: Visos mėšlavabalių rūšys priklauso Scarabaeoidea virššeimai.
K: Kiek rūšių yra Scarabaeinae pošeimyje?
A: Vien tik Scarabaeinae pošeimyje yra daugiau kaip 5 000 rūšių.
K: Kokios vabalų rūšys priklauso Scarabaeidae giminingoms šeimoms?
A: Kitose giminingose šeimose, pavyzdžiui, Geotrupidae ("žemę graužiantys mėšlavabaliai"), yra mėšlavabalių.
K: Kokios yra trys mėšlavabalių grupės?
A: Trys mėšlavabalių grupės yra ritininiai, tuneliniai ir gyvenamieji vabalai.
K: Ką su mėšlu daro ritininiai vabalai?
A: Ritinėliai mėšlą suvynioja į kamuoliukus, kurie naudojami kaip maisto šaltinis arba kaip veisimosi kameros.
K.: Ką su mėšlu daro gyvenamieji vikšrai?
A: Gyventojos paprasčiausiai gyvena mėšle ir jas dažnai vilioja pelėdos, kurios renka mėšlą.
