Pieva -

Augmenija

Pievų augmenija gali būti labai įvairaus aukščio. Pietų Anglijos kreidinės pievos yra gana trumpos, dažnai su mažomis, švelniomis gėlėmis.

Šiaurės Amerikos "aukštųjų žolių prerijose", Pietų Amerikos pievose ir Afrikos savanose žolė yra gana aukšta. Tai suteikia tam tikrą priedangą smulkesniems gyvūnams, todėl didėja rūšių, galinčių ten gyventi, skaičius.

Kai kuriose pievose gali augti sumedėję augalai, krūmai arba medžiai. Daugiamečių žolių ir žolinių augalų šaknų sistemos sudaro sudėtingus kilimėlius, kurie prilaiko dirvožemį.

Šiaurės Amerikos aukštosios žolės

Aukštosios žolės prerijos yra vietinė Šiaurės Amerikos ekosistema, kol jos nepakeitė šiuolaikiniai augalai. Maždaug prieš 10 000 metų besitraukiantys ledynai nuleido moreninę medžiagą. Vėjo nuneštas priemolis ir organinės medžiagos kaupėsi. Taip susidarė dirvožemis. Šiose prerijose dirvožemio sluoksnis buvo giliausias iš visų užfiksuotų. Gyvūnai, pavyzdžiui, buivolai, briedžiai, elniai ir triušiai

A savo šlapimu ir išmatomis dirvožemį papildė azotu. Pirėjiški šunys kasė tunelius, kurie "vėdino dirvožemį ir nukreipdavo vandenį kelis metrus po paviršiumi". Nuo 5000 iki 8000 metų daugiau kaip 240 milijonų akrų (970 000 km² ) ploto prerijų pievos buvo pagrindinis kraštovaizdžio elementas.

Nuo 1800 iki 1930 m. didžioji jo dalis buvo sunaikinta. Atvykėliai tai, ką jie vadino "Didžiąja Amerikos dykuma" arba "Vidaus jūra", pavertė dirbama žeme. Senąsias žoles jie pakeitė naujomis, daugiausia kviečiais ir kukurūzais. Bizonus jie pakeitė galvijais - kita galvijų rūšimi. Pavyzdžiui, apie 40 % pasaulio kukurūzų užauga Jungtinėse Valstijose, daugiausia žemėje, kurioje anksčiau augo žolė. Žalą padarė europiečių galvijų ganymo būdas, beveik išnaikinti prerijų šunys, žemės arimas ir kultivavimas. Arimas išnaikino aukštųjų žolių šaknų sistemas ir nutraukė dauginimąsi. Sausinimas pakeitė dirvožemio vandens kiekį, o dirvožemio erozija prarado dirvožemį.

Įvairiai vertinama, kiek išliko originalių aukštųjų žolių prerijų. Galbūt mažiau nei 1 %, daugiausia "pavieniai likučiai, randami pionierių kapinėse, atkūrimo projektuose, palei greitkelius ir geležinkelio kelius bei stačiuose skardžiuose aukštai virš upių", iki 4 %.

Aukštųjų žolių prerijos, Midevinas


Kantabrijos pievos, šiaurės Ispanijoje


Javų pasėliai buvusiose pievose

Augalai ir gyvūnai

Dėl mažo kritulių kiekio pievose auga nedaug medžių. Vienas iš nedaugelio čia augančių medžių yra dygliuotieji akacijos. Dažnai kyla miškų gaisrai, kurie sunaikina medžius. Medžiams augti trukdo ir gyvūnai, nes jie suėda gležnus daigus, kol šie dar nespėjo išaugti į suaugusius medžius. Yra žinoma, kad drambliai išrauna suaugusius medžius ir minta jų lapais, todėl medžių dar labiau sumažėja.

Žolė vis dar gali augti, nes ji išgyvena sausrą ir gyvūnų trypimą. Štai kodėl žolynai gali išmaitinti daugybę gyvūnų. Tarp gyvūnų yra pelių, žiurkių, kurios daugiausia minta sėklomis. Gyvatės, vanagai ir ereliai maitinasi daugiausia smulkiais gyvūnais. Dideli gyvūnai, daugiausia ganomieji, yra zebrai, stručiai, žirafos, raganosiai, drambliai, arkliai ir antilopės.