Kvietys
Kviečiai (Triticum rūšis) yra javų grūdai. Žmonės juos dažniausiai valgo duonos pavidalu. Tai žolės rūšis, kurios vaisius yra "kviečių galva" su valgomomis sėklomis. Pirmą kartą jie buvo pradėti auginti Levante, Artimųjų Rytų regione. Dabar ji auginama visame pasaulyje.
Pasaulinė prekyba kviečiais yra didesnė nei visų kitų kultūrų prekyba kartu sudėjus. Pasaulyje kviečiai yra pagrindinis augalinių baltymų šaltinis žmonių maiste. Kviečiuose yra daugiau baltymų nei kituose pagrindiniuose grūduose, pavyzdžiui, kukurūzuose ar ryžiuose. Pagal bendrą produkcijos kiekį kviečiai užima antrą vietą po ryžių kaip pagrindinės žmonių maistui skirtos kultūros ir lenkia kukurūzus (kukurūzai daugiau naudojami gyvulių pašarams).
Kviečiai buvo pagrindinis veiksnys, padėjęs atsirasti miestų visuomenėms civilizacijos pradžioje. Tai buvo viena pirmųjų kultūrų, kurią buvo lengva auginti plačiu mastu, o jos sėklas buvo galima ilgai laikyti sausame klimate. Kviečiai padėjo augti miestams-valstybėms derlingajame pusmėnulyje, įskaitant Babilonijos, Asirijos ir Persijos imperijas.
Kviečių grūdai yra pagrindinis maisto produktas, iš kurio gaminami miltai raugintai, plokščiai ir garuose keptai duonai, sausainiams, sausainiams, pyragams, pusryčių dribsniams, makaronams, makaronams, kuskusui. Jie taip pat gali būti fermentuojami ir iš jų gaminamas etanolis alkoholiniams gėrimams arba biokuras.
Alergija kviečiams gali sukelti celiakiją, dėl kurios sergantysis viduriuoja, jei valgo bet kokį maistą, kurio sudėtyje yra kviečių.
Aprašymas
Kviečių augalas turi ilgus, plonus lapus, daugumos rūšių kviečių augalų stiebai yra tuščiaviduriai, o galvutės turi daugybę žiedų - nuo 20 iki 100 rūšių. Žiedai sugrupuoti į kuokelius. Kiekviename spyglyje yra nuo dviejų iki šešių žiedų. Daugumoje spyglių du arba trys žiedai būna apvaisinti, todėl iš jų išauga maistui naudojami grūdai.
Kultūrinės kviečių rūšys
Visi kultūriniai kviečiai turi daugiau nei vieną įprastą diploidinį chromosomų rinkinį. Natūraliai chromosomų rinkinių daugėja nedaug. Kadangi jie turi daugiau chromosomų, jų kviečių varpos yra didesnės. Viskas, ką padarė žmogus, tai atrinko augalus, turinčius itin storas kviečių varpas, kai jų atsirado. Dabar yra visa eilė kultūrinių kviečių. Tai tik keletas iš jų:
Šešios heksaploidinės rūšys (šeši chromosomų rinkiniai)
- Paprastieji kviečiai (T. aestivum) - heksaploidinė rūšis, labiausiai paplitusi pasaulyje.
- Spelta (T. spelta) - dar viena ribotai auginama heksaploidinė rūšis. Kartais spelta kviečiai laikomi artimos giminingos rūšies paprastųjų kviečių (T. aestivum) porūšiu; tokiu atveju jų botaninis pavadinimas yra Triticum aestivum subsp. spelta.
Tetraploidinės rūšys (keturi rinkiniai)
- Kietieji kviečiai (T. durum) - vienintelė šiandien plačiai naudojama tetraploidinė kviečių forma ir antroji pagal paplitimą.
- Emmer (T. dicoccon) - tetraploidinė rūšis, auginta senovėje, bet nebevartojama.
Diploidinės rūšys (įprasti du chromosomų rinkiniai)
- Einkorn (T. monococcum) - diploidinė rūšis, turinti laukinių ir kultūrinių variantų. Domestikuota tuo pačiu metu kaip ir emeriniai kviečiai, tačiau niekada nepasiekė tokios pat svarbos.
Emmer kviečiai
Kviečiai Emmer (Triticum dicoccum), arba lukštenti kviečiai, yra lukštentų kviečių rūšis. Tai buvo vienas iš pirmųjų Artimuosiuose Rytuose prijaukintų augalų. Senovės pasaulyje jie buvo plačiai auginami, tačiau dabar yra reliktinė kultūra kalnuotuose Europos ir Azijos regionuose.
Laukinėje gamtoje emerų kviečių spyglių dygliukai padeda jiems įsiskverbti į dirvą. Naktį, esant drėgmei, spyglių akuotės tampa stačios ir susiglaudžia, o grūdai į dirvą įsminga. Dienos metu drėgmė sumažėja, ir dygliukai vėl atsipalaiduoja. Dienomis ir naktimis akuotės pumpavimo judesiai į dirvą įsminga iki centimetro.
Auginamų paprastųjų kviečių spygliai (varpos)
Einkorn kviečiai
Einkorno kviečiai yra viena iš seniausiai sukultūrintų kviečių (Triticum monococcum) formų. Paleolito radimvietėse Derlingojo pusmėnulio regione rasta laukinių grikinių kviečių grūdų. Pirmą kartą jie buvo prijaukinti apie 7500 m. pr. m. e. (prieš ~9000 metų), ankstyvojo neolito laikotarpiu. DNR duomenys rodo, kad gysločiai buvo prijaukinti pietryčių Turkijoje, kur rasta nemažai ankstyvųjų žemdirbystės kaimų. Bronzos amžiuje jos auginimas sumažėjo, o šiandien tai retai sėjama reliktinė kultūra. Ji rado naują rinką kaip sveikas maistas. Kalnuotose Prancūzijos, Libijos, buvusios Jugoslavijos, Turkijos ir kitų šalių vietovėse jis vis dar naudojamas bulguro (traiškytų kviečių) gamybai arba gyvulių pašarui. Jis dažnai išsilaiko skurdžiose dirvose, kur kitos kviečių rūšys neišsilaiko.
Einkornai buvo sukultūrinti tuo pačiu metu kaip ir emerų kviečiai, tačiau jie nebuvo tokie svarbūs.
Susiję puslapiai
- Quinoa
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kviečiai?
A: Kviečiai (gentis: Triticum) - tai javų grūdai, žolės rūšis, kurios vaisius yra "kviečių galva" su valgomomis sėklomis.
K: Kur jie buvo pradėti auginti?
A: Kviečiai pirmą kartą buvo pradėti auginti Levante, Artimųjų Rytų regione.
K: Kiek kviečių užauginama pasaulyje?
A: Kasmet pasaulyje surenkama beveik 800 000 000 tonų kviečių.
K: Kokį vaidmenį kviečiai atliko kuriant miestų visuomenę?
A.: Kviečiai buvo pagrindinis veiksnys, padėjęs atsirasti miestų visuomenėms civilizacijos pradžioje, nes juos buvo lengva auginti dideliais kiekiais, o jų sėklas buvo galima ilgai laikyti sauso klimato sąlygomis. Kviečiai padėjo augti miestams-valstybėms derlingajame pusmėnulyje, įskaitant Babilonijos, Asirijos ir Persijos imperijas.
Klausimas: Kokie yra kai kurie įprasti kviečių panaudojimo būdai?
A.: Kviečiai dažniausiai naudojami miltams, iš kurių gaminami rauginti, plokšti ir garuose virti duonos gaminiai, sausainiai, sausainiai, pyragai, pusryčių dribsniai, makaronai, kuskusas, fermentuojami etanoliui arba biokurui gaminti ir kitiems maisto produktams gaminti.
Klausimas: Ar valgant kviečius kyla koks nors pavojus sveikatai?
Atsakymas: Taip - alergija kviečiams (dažniausiai jų glitimui) gali sukelti celiakiją, dėl kurios sergantieji viduriuoja, jei valgo bet kokį maistą, kurio sudėtyje yra kviečių.
