Duona
Duona yra kepto maisto rūšis. Ji daugiausia gaminama iš tešlos, kuri daugiausia gaminama iš miltų ir vandens. Paprastai dedama druskos ir mielių. Duona dažnai kepama orkaitėje. Jos galima nusipirkti visame pasaulyje.
Duoną galima skrudinti arba naudoti sumuštiniams gaminti. Pica - tai maistas, kurio pagrindą sudaro duona. Yra daug skirtingų duonos rūšių.
Dvi pagrindinės duonos rūšys:
- Rauginta duona kepama į tešlą pridėjus mielių arba kitokio raugo. Mielės išskiria dujas, dėl kurių tešla tampa lengvesnė. Iš raugintos duonos galima iškepti didesnius kepalus, kurie kepami orkaitėje. Tai pagrindinė duonos rūšis, valgoma Europoje, Amerikoje ir daugelyje Azijos šalių.
- Nerauginta duona kepama iš vandens ir miltų tešlos be mielių. Jis kepamas plokščiais apvalumais kaip tortilija ar čapati. Šios rūšies duonos negalima kepti storai, nes ji būtų per tanki valgyti. Nerauginta duona valgoma Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, kai kuriose Azijos dalyse ir kaip Centrinės Amerikos tortilija. Kepti galima ant metalinės plokštės ar karšto akmens arba orkaitėje.
Duonos spalva ir skonis priklauso nuo naudojamų miltų rūšies ir kepimo būdo. Iš viso grūdo miltų kepama tamsesnė duona. Miltai, pagaminti tik iš poliruotų kviečių grūdų, duoda labai baltą duoną. Iš ruginių ir miežinių miltų kepama tamsesnė duona. Nuo miltų rūšies taip pat priklauso, kiek laiko duona gali būti laikoma, kol sugenda. Kai kurios kviečių rūšys yra atsparios grybeliui, tačiau iš jų duona gali būti ne tokia skani kaip iš silpnesnės rūšies kviečių.
Duona kepykloje
Įvairių rūšių duona
Pilno grūdo duona su sviestu ir kiaušiniais
Religinė duona
Krikščionybė ir judaizmas savo religijose turi duonos naudojimo taisykles. Per Paschą žydai valgo neraugintą duoną (macus). Katalikų švenčiamoje Eucharistijoje naudojami nerauginti vafliai.
Ortodoksų bažnyčios draudžia naudoti neraugintą duoną Eucharistijai (Senasis Testamentas) ir leidžia raugintą duoną tik kaip Naujojo Testamento simbolį. Tai buvo vienas iš trijų nesutarimų, dėl kurių 1054 m. įvyko Rytų ir Vakarų bažnyčių skilimas.
Duonos rūšys
- Krepšeliai
- Bagetės
- Kruasanai
- Lavash
- Markouk Egipte ir Levante
- Matzo visose košer bendruomenėse
- Naan duona
- Šiaurės Amerikos sausainiai
- Pitas
- Picų tešla
- Pretzels
- Scones
- Tortilijos
- Balta duona
- Pilno grūdo duona
Daugelyje šalių duona yra svarbi gyvenimo dalis, nes ją valgo labai daug žmonių. Daugelyje kultūrų duona tokia svarbi, kad ji yra religinių ritualų dalis.
Pyragas gaminamas panašiai kaip duona, tačiau į tešlą dedama cukraus, riebalų ir pieno, o dažnai ir daugiau ingredientų.
Klausimai ir atsakymai
K: Iš ko gaminama duona?
A: Duona daugiausia gaminama iš tešlos, kuri daugiausia gaminama iš miltų ir vandens. Paprastai dedama druskos ir mielių.
K: Kaip paprastai kepama duona?
A: Duona paprastai kepama orkaitėje.
K: Kokio maisto produkto pagrindu yra pagaminta pica?
A: Pica yra duonos pagrindu pagamintas maistas.
K: Kokios yra dvi pagrindinės duonos rūšys?
A: Dvi pagrindinės duonos rūšys yra rauginta ir nerauginta duona. Raugintai duonai naudojamos mielės arba kitos rauginimo medžiagos, kad tešla būtų lengvesnė, o neraugintai duonai nenaudojamos mielės ir ji gali būti kepama plokščiais apvalumais, pavyzdžiui, tortilija arba čapati.
K: Kaip keičiasi duonos spalva ir skonis, priklausomai nuo to, iš ko ji pagaminta?
A: Duonos spalva ir skonis priklauso nuo naudojamų miltų rūšies ir kepimo būdo. Iš viso grūdo miltų kepama tamsesnė duona, o iš miltų, pagamintų tik iš poliruotų kviečių grūdų, kepama labai balta duona. Iš ruginių ir miežinių miltų kepama tamsesnė duona.
Klausimas: Ar skirtingų rūšių kviečių naudojimas turi įtakos tam, kiek laiko galima laikyti duoną, kol ji sugenda?
A: Taip, skirtingų veislių kviečių naudojimas turi įtakos tam, kiek laiko duona gali būti laikoma, kol sugenda, nes kai kurių veislių kviečiai gali būti atsparesni grybeliui, tačiau jų duona gali būti ne tokia skani kaip silpnesnių veislių.
