Duona: apibrėžimas, rūšys, kepimo būdai ir maistinė vertė

Sužinokite viską apie duoną: apibrėžimas, rauginė ir nerauginta rūšys, kepimo būdai, miltų įtaka spalvai ir maistinei vertei. Receptai ir naudingi patarimai.

Duona yra kepto maisto rūšis. Ji daugiausia gaminama iš tešlos, kuri daugiausia gaminama iš miltų ir vandens. Paprastai dedama druskos ir mielių. Duona dažnai kepama orkaitėje. Jos galima nusipirkti visame pasaulyje.

Duoną galima skrudinti arba naudoti sumuštiniams gaminti. Pica - tai maistas, kurio pagrindą sudaro duona. Yra daug skirtingų duonos rūšių.

Dvi pagrindinės duonos rūšys:

1. Rauginta duona kepama į tešlą pridėjus mielių arba kitokio raugo. Mielės išskiria dujas, dėl kurių tešla tampa lengvesnė. Iš raugintos duonos galima iškepti didesnius kepalus, kurie kepami orkaitėje. Tai pagrindinė duonos rūšis, valgoma Europoje, Amerikoje ir daugelyje Azijos šalių.
2. Nerauginta duona kepama iš vandens ir miltų tešlos be mielių. Jis kepamas plokščiais apvalumais kaip tortilija ar čapati. Šios rūšies duonos negalima kepti storai, nes ji būtų per tanki valgyti. Nerauginta duona valgoma Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, kai kuriose Azijos dalyse ir kaip Centrinės Amerikos tortilija. Kepti galima ant metalinės plokštės ar karšto akmens arba orkaitėje.

Duonos spalva ir skonis priklauso nuo naudojamų miltų rūšies ir kepimo būdo. Iš viso grūdo miltų kepama tamsesnė duona. Miltai, pagaminti tik iš poliruotų kviečių grūdų, duoda labai baltą duoną. Iš ruginių ir miežinių miltų kepama tamsesnė duona. Nuo miltų rūšies taip pat priklauso, kiek laiko duona gali būti laikoma, kol sugenda. Kai kurios kviečių rūšys yra atsparios grybeliui, tačiau iš jų duona gali būti ne tokia skani kaip iš silpnesnės rūšies kviečių.

Rūšys ir variantai

Be jau paminėtų raugintos ir neraugintos duonos pagrindinių grupių, duona skirstoma ir pagal naudojamus grūdus, formą bei pagaminimo techniką. Dažniausios rūšys:

• Kviečių duona – dažniausiai balta arba pusiau balta, minkšta, tinkama sumuštiniams.
• Viso grūdo (rupi) duona – gaminama iš viso grūdo miltų, turi daugiau skaidulų, tamsesnę spalvą ir sodresnį skonį.
• Ruginė duona – stipresnis skonis, tankesnė struktūra; populiari Šiaurės ir Rytų Europoje.
• Praturtinta duona – su pienu, kiaušiniais, riebalais (pavyzdžiui, brioche), saldesnė ir minkštesnė.
• Be gliuteno – gaminama iš kukurūzų, ryžių, migdolų ar kitų miltų, skirta žmonėms, sergantiems celiakija arba netoleruojantiems glautinės.

Kepimo būdai ir technologija

Duonos gamyba apima keletą pagrindinių etapų: tešlos paruošimą, minkyti, fermentuoti (rauginti arba leisti pakilti su mielėmis), formuoti ir kepti. Kepimo būdai skiriasi:

• Orkaitėje – labiausiai paplitęs būdas namuose ir pramoniniu mastu.
• Ant karštos plokštės arba akmens – tradicinis flatbread kepimo būdas (pvz., tortilija, čapati).
• Horno, krosnys ir tandoor – tradicinės krosnys suteikia specifinį skonį ir traškią plutelę.
• Garais kepama – kai kurios duonos (pvz., garuose garinta) turi kitokią tekstūrą ir drėgnesnį minkštimą.

Tešlos fermentacija (ypač natūralaus raugintoje duonoje) veikia skonį, aromatą ir virškinamumą — ilgai rauginta duona dažnai lengviau toleruojama kai kurių žmonių.

Maistinė vertė

Duonos maistinė vertė priklauso nuo naudojamų miltų ir priedų. Apytiksliai viename 100 g gabale įprastos kvietinės duonos yra:

• Kalorijų: ~250 kcal
• Angliavandenių: ~45–50 g
• Baltymų: ~8–10 g
• Riebalų: ~2–4 g
• Skaidulų: 2–7 g (daugiau visu grūdo duonoje)
• Mineralai: geležis, magnis, B grupės vitaminai (ypač jei miltai yra praturtinti)

Baltoje duonoje yra mažiau skaidulų ir mikroelementų nei visu grūdo duonoje. Žmonėms su celiakija ar gliutenine netolerancija reikia rinktis be gliuteno produktus.

Laikymas ir galiojimas

Duonos trumpoji galiojimo trukmė priklauso nuo jos rūšies ir laikymo sąlygų. Pagrindinės taisyklės:

• Laikyti kambario temperatūroje sandariame maišelyje arba duoninės dėžėje – paprastai 2–4 dienas, priklausomai nuo drėgmės ir rūšies.
• Jei norite pratęsti galiojimą, galima šaldyti supjaustytą duoną – taip ji išlieka iki kelių mėnesių.
• Šaldytuve laikoma duona greičiau džiūsta ir „sustingsta“; geriau šaldyti nei ilgai laikyti šaldytuve.
• Moldas atsiranda esant drėgnioms ir šiltoms sąlygoms – tokias duonos dalis reikėtų išmesti.

Naudojimo būdai ir kultūrinė reikšmė

Duona yra pagrindinis maisto produktas daugelyje pasaulio kultūrų. Ji naudojama:

• sumuštiniams ir užkandžiams,
• skrudintai su sviestu ar aliejumi,
• picos ir kitų patiekalų pagrindu,
• religiniuose apeigose ir šventiniuose staluose (pvz., Velykų, Kalėdų tradicijos).

Duona simbolizuoja gausą ir bendruomenę daugelyje kultūrų; jos receptai ir kepimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą.

Patarimai perkant ir kepant namuose

• Rinkitės visu grūdo duoną, jei norite daugiau skaidulų ir mikroelementų.
• Jei kepate namuose, leiskite tešlai pakilti pakankamai laiko — tai pagerins skonį ir struktūrą.
• Prieš pjaustydami palaukite, kol kepalas atvės — taip vidus nebebus suspaustas.

Duona turi daug variantų ir pritaikymų — nuo paprastų kaimiškų kepalų iki sudėtingų konditerinių gaminių. Žinodami pagrindus, galite labiau vertinti įvairias duonos rūšis ir pasirinkti tinkamiausią sveikatai bei skoniui.

Klausimai ir atsakymai

K: Iš ko gaminama duona?

K: Kaip paprastai kepama duona?

K: Kokio maisto produkto pagrindu yra pagaminta pica?

K: Kokios yra dvi pagrindinės duonos rūšys?

K: Kaip keičiasi duonos spalva ir skonis, priklausomai nuo to, iš ko ji pagaminta?

Klausimas: Ar skirtingų rūšių kviečių naudojimas turi įtakos tam, kiek laiko galima laikyti duoną, kol ji sugenda?

Paieška pagal raidę