Pica - tai Italijoje sukurtas maisto produktas. Ji gaminama ant duonos gabalėlio, užtepto padažu, dedant "priedus" (pavyzdžiui, sūrį, dešreles, feperoni, daržoves, pomidorus, prieskonius ir žoleles, bazilikus ir bulvytes). Padažas dažniausiai būna pomidorų, tačiau kartais naudojami ir sviesto padažai. Duonos gabalėlis paprastai vadinamas "picos pluta". Ant picos galima dėti beveik bet kokį įdarą. Įvairiose pasaulio dalyse naudojami skirtingi įdarai. Pica kilusi iš Italijos, iš neapolietiškos virtuvės, tačiau išpopuliarėjo daugelyje pasaulio šalių.

Kilmė ir trumpa istorija

Picos istorija siejama su paprastais duonos kepiniais, kuriuos ragavo ir darbininkai, ir gatvių pardavėjai Pietų Italijoje. Modernią picą, kurią žinome šiandien — su pluta, pomidorų padažu ir sūriu — išpopuliarino Neapolis XIX a. pabaigoje. Žinoma picos Margheritos istorija siejama su karalienės Margheritos apsilankymu Neapolyje 1889 m., kai pica, dekoruota pomidorais, mocarela ir baziliku (Italijos vėliavos spalvos), buvo pavadinta jos garbei.

Sudėtis ir pagrindiniai ingredientai

  • Pluta: miltai, vanduo, mielės, druska ir kartais alyvuogių aliejus. Plutos storis ir tekstūra priklauso nuo stiliaus (plona, traški, stora ir t. t.).
  • Padažas: dažniausiai pomidorų padažas, pagamintas iš sutrintų pomidorų, česnako, alyvuogių aliejaus ir prieskonių. Kartais naudojami baltieji padažai (pvz., alfredo arba sviesto pagrindu).
  • Sūriai: mocarela yra klasikinis pasirinkimas, tačiau naudojami ir parmezanas, provolone, ricotta ir kiti.
  • Uždarai / priedai: mėsa (dešrelės, kumpis, pepperoni/feperoni), jūros gėrybės, daržovės (daržovės), grybai, alyvuogės, žolelės (bazilikai) ir kt.

Pagrindinės picos rūšys ir regioniniai variantai

  • Neapolietiška pica (Pizza Napoletana): minkšta, pūsta pluta su aukštomis kraštinėmis, kepama labai karštoje krosnyje trumpą laiką. Naudojama paprastai mocarela ir paprasti priedai.
  • Romos pica: dažnai plonesnė ir traškesnė, kartais kepama kvadratais.
  • Sicilietiška pica (Sfincione): storesnė, dažnai kepta kvadratu, su daugiau padažo ir sūrio.
  • Amerikietiški variantai: Chicago deep-dish (stora ir gili), New York style (dideli, lankstomi gabalai, plona pluta), Detroit (stačiakampė, su traškia krašte karamelizuota sūrio juosta).
  • Kalzone: picos irklė — įdaryta, perlenkta ir užkepta.

Gaminimo būdai

Picos galima kepti:

  • Medžio krosnyje — tradicinis būdas, pasiekiamas aukštas karštis (~430–485 °C), dėl to pica kepa labai greitai ir įgauna specifinį dūmo aromatą.
  • Duoninėje krosnyje arba orkaitėje — naudojant picos akmenį arba plokštę galima imituoti aukštą temperatūrą ir išgauti traškią plutą.
  • Keptuvėje arba grilyje — alternatyvos, kai nėra profesionalios krosnies; grilyje gaunama rūgšta mėsos arba daržovių ryškesnė skonio nata.

Patiekimas ir valgymo įpročiai

Pacijai patiekus pica dažnai pjaustoma į riekes ir valgoma karšta. Kai kuriose šalyse įprasta picos priedus pilstyti po kepimo (pvz., šviežias bazilikas, alyvuogių aliejus, rukola). Pica gali būti valgoma rankomis arba peiliu ir šakute, priklausomai nuo kultūros ir picos stiliaus.

Mityba ir alergijos

Picos maistinė vertė labai priklauso nuo plutos storio ir pasirinkto įdaro. Tradicinė pica dažnai turi daug angliavandenių (pluta) ir riebalų (sūriai, aliejai). Žmonėms, turintiems glitimo arba laktozės netoleravimą, yra be glitimo ir veganiškos alternatyvos (be pieno produktų), taip pat mažesnio kaloringumo versijos su plona pluta ir daug daržovių.

Praktiniai patarimai namuose

  • Leiskite tešlai pakilti bent kelias valandas (ar net per naktį šaldytuve) — taip gerėja skonis ir tekstūra.
  • Jei naudojate orkaitę, įkaitinkite ją kuo aukščiau ir panaudokite picos akmenį — jis padės išgauti traškią plutą.
  • Naudokite kuo geresnės kokybės pomidorus ir mocarelą — paprastos picos skonis priklauso nuo ingredientų kokybės.
  • Jei norite išvengti per daug riebalų, nuimkite perteklinį sūrį arba rinkitės liesesnes mėsos rūšis ir daugiau daržovių.

Santrauka: Pica yra universalus ir įvairus patiekalas, kilęs iš Italijos (neapolietiškos tradicijos). Ji gali būti ruošiama ir derinama pagal skonį bei mitybos poreikius — nuo tradicinės Margheritos iki modernių vegetariškų ar glitimo neturinčių variantų. Ant picos galima dėti labai skirtingus priedus — nuo sūrio ir dešrelių iki daržovių ir žolelių (bazilikų), todėl pica išlieka vienu populiariausių patiekalų visame pasaulyje.