Pica — itališkas patiekalas: kilmė, ingredientai ir rūšys
Atraskite picos istoriją, itališką kilmę, populiariausius ingredientus ir picos rūšis — nuo neapolietiškos plutos iki modernių priedų.
Pica - tai Italijoje sukurtas maisto produktas. Ji gaminama ant duonos gabalėlio, užtepto padažu, dedant "priedus" (pavyzdžiui, sūrį, dešreles, feperoni, daržoves, pomidorus, prieskonius ir žoleles, bazilikus ir bulvytes). Padažas dažniausiai būna pomidorų, tačiau kartais naudojami ir sviesto padažai. Duonos gabalėlis paprastai vadinamas "picos pluta". Ant picos galima dėti beveik bet kokį įdarą. Įvairiose pasaulio dalyse naudojami skirtingi įdarai. Pica kilusi iš Italijos, iš neapolietiškos virtuvės, tačiau išpopuliarėjo daugelyje pasaulio šalių.
Kilmė ir trumpa istorija
Picos istorija siejama su paprastais duonos kepiniais, kuriuos ragavo ir darbininkai, ir gatvių pardavėjai Pietų Italijoje. Modernią picą, kurią žinome šiandien — su pluta, pomidorų padažu ir sūriu — išpopuliarino Neapolis XIX a. pabaigoje. Žinoma picos Margheritos istorija siejama su karalienės Margheritos apsilankymu Neapolyje 1889 m., kai pica, dekoruota pomidorais, mocarela ir baziliku (Italijos vėliavos spalvos), buvo pavadinta jos garbei.
Sudėtis ir pagrindiniai ingredientai
- Pluta: miltai, vanduo, mielės, druska ir kartais alyvuogių aliejus. Plutos storis ir tekstūra priklauso nuo stiliaus (plona, traški, stora ir t. t.).
- Padažas: dažniausiai pomidorų padažas, pagamintas iš sutrintų pomidorų, česnako, alyvuogių aliejaus ir prieskonių. Kartais naudojami baltieji padažai (pvz., alfredo arba sviesto pagrindu).
- Sūriai: mocarela yra klasikinis pasirinkimas, tačiau naudojami ir parmezanas, provolone, ricotta ir kiti.
- Uždarai / priedai: mėsa (dešrelės, kumpis, pepperoni/feperoni), jūros gėrybės, daržovės (daržovės), grybai, alyvuogės, žolelės (bazilikai) ir kt.
Pagrindinės picos rūšys ir regioniniai variantai
- Neapolietiška pica (Pizza Napoletana): minkšta, pūsta pluta su aukštomis kraštinėmis, kepama labai karštoje krosnyje trumpą laiką. Naudojama paprastai mocarela ir paprasti priedai.
- Romos pica: dažnai plonesnė ir traškesnė, kartais kepama kvadratais.
- Sicilietiška pica (Sfincione): storesnė, dažnai kepta kvadratu, su daugiau padažo ir sūrio.
- Amerikietiški variantai: Chicago deep-dish (stora ir gili), New York style (dideli, lankstomi gabalai, plona pluta), Detroit (stačiakampė, su traškia krašte karamelizuota sūrio juosta).
- Kalzone: picos irklė — įdaryta, perlenkta ir užkepta.
Gaminimo būdai
Picos galima kepti:
- Medžio krosnyje — tradicinis būdas, pasiekiamas aukštas karštis (~430–485 °C), dėl to pica kepa labai greitai ir įgauna specifinį dūmo aromatą.
- Duoninėje krosnyje arba orkaitėje — naudojant picos akmenį arba plokštę galima imituoti aukštą temperatūrą ir išgauti traškią plutą.
- Keptuvėje arba grilyje — alternatyvos, kai nėra profesionalios krosnies; grilyje gaunama rūgšta mėsos arba daržovių ryškesnė skonio nata.
Patiekimas ir valgymo įpročiai
Pacijai patiekus pica dažnai pjaustoma į riekes ir valgoma karšta. Kai kuriose šalyse įprasta picos priedus pilstyti po kepimo (pvz., šviežias bazilikas, alyvuogių aliejus, rukola). Pica gali būti valgoma rankomis arba peiliu ir šakute, priklausomai nuo kultūros ir picos stiliaus.
Mityba ir alergijos
Picos maistinė vertė labai priklauso nuo plutos storio ir pasirinkto įdaro. Tradicinė pica dažnai turi daug angliavandenių (pluta) ir riebalų (sūriai, aliejai). Žmonėms, turintiems glitimo arba laktozės netoleravimą, yra be glitimo ir veganiškos alternatyvos (be pieno produktų), taip pat mažesnio kaloringumo versijos su plona pluta ir daug daržovių.
Praktiniai patarimai namuose
- Leiskite tešlai pakilti bent kelias valandas (ar net per naktį šaldytuve) — taip gerėja skonis ir tekstūra.
- Jei naudojate orkaitę, įkaitinkite ją kuo aukščiau ir panaudokite picos akmenį — jis padės išgauti traškią plutą.
- Naudokite kuo geresnės kokybės pomidorus ir mocarelą — paprastos picos skonis priklauso nuo ingredientų kokybės.
- Jei norite išvengti per daug riebalų, nuimkite perteklinį sūrį arba rinkitės liesesnes mėsos rūšis ir daugiau daržovių.
Santrauka: Pica yra universalus ir įvairus patiekalas, kilęs iš Italijos (neapolietiškos tradicijos). Ji gali būti ruošiama ir derinama pagal skonį bei mitybos poreikius — nuo tradicinės Margheritos iki modernių vegetariškų ar glitimo neturinčių variantų. Ant picos galima dėti labai skirtingus priedus — nuo sūrio ir dešrelių iki daržovių ir žolelių (bazilikų), todėl pica išlieka vienu populiariausių patiekalų visame pasaulyje.
Turkiška apvali pica, vadinama Lahmacun, iš Gaziantepo
Grybų ir sūrio pica
Picos kepamos tradicinėje malkomis kūrenamoje plytų krosnyje
Istorija
Žodžio "pica" kilmė neaiški. Maistas buvo išrastas Neapolyje maždaug prieš 200 metų. Tai specialios rūšies plokštainio, gaminamo iš specialios tešlos, pavadinimas. Pica gimė antrą kartą, nes XIX a. pabaigoje buvo atvežta į Jungtines Amerikos Valstijas.
Tokie plokšti kepiniai kaip Ligūrijos focaccia žinomi jau labai seniai. Picas reikia kepti 200-250 °C temperatūroje. Tokią temperatūrą tuo metu vargu ar galėjo pasiekti kokia nors buitinė orkaitė. Dėl šios priežasties picos buvo gaminamos namuose, o paskui atiduodamos kepti į miesto kepyklą. 1889 m. birželį neapolietis virėjas Raffaele Esposito karalienės Margaritos garbei sukūrė "Margherita" - tai buvo pirmoji pica su sūriu.
Pica į Jungtines Amerikos Valstijas atkeliavo kartu su italų imigrantais XIX a. pabaigoje ir pirmiausia atsirado tose vietovėse, kur buvo susitelkę italų imigrantai. Pirmoji picerija šalyje - "Lombardi's" - buvo atidaryta 1905 m. Iš Antrojo pasaulinio karo italų kampanijos grįžę veteranai buvo puiki picų rinka. Nuo to laiko picų vartojimas JAV labai išaugo, o picų tinklai, tokie kaip "Domino's", "Pizza Hut" ir "Papa John's", turi parduotuvių visoje šalyje. Bet kurią dieną picą valgo trylika procentų JAV gyventojų.
Picų rūšys
XX amžiuje pica tapo tarptautiniu maistu, o jos įdarai gali būti labai skirtingi, atsižvelgiant į vietos skonį. Šios picos yra tos pačios pagrindinės formos, tačiau į jas dedama daug įvairių ingredientų, pavyzdžiui, ančiuvių, kiaušinių, ananasų, bananų, kokosų, raugintų kopūstų, baklažanų, kimči, avienos, kuskuso, vištienos, žuvies ir vėžiagyvių, mėsos, paruoštos tokiais būdais, kaip turkiška ėriena, "Doner" ar vištiena "tikka masala", ir netradicinių prieskonių, pavyzdžiui, kario ir tailandietiškų saldžiųjų čili. Picos taip pat gali būti gaminamos be mėsos vegetarams ir be sūrio veganams.
Picų stiliai
Neapolietiška pica (pizza Napoletana). Autentiškos neapolietiškos picos gaminamos iš vietinių ingredientų, pavyzdžiui, San Marzano pomidorų, augančių vulkaninėse lygumose į pietus nuo Vezuvijaus kalno, ir Mozzarella di Bufala Campana, gaminamos iš vandens buivolų, auginamų Kampanijos ir Lacijaus regiono pelkėse pusiau laukinių, pieno (šią mocarelą saugo Europos įstatymai). Tikros neapolietiškos picos tešlą sudaro itališki miltai, natūralios neapolietiškos mielės arba alaus mielės, druska ir vanduo. Po kildinimo tešla turi būti formuojama rankomis, nenaudojant kočėlo ar kito mechaninio prietaiso, ir negali būti storesnė kaip 3 mm (1/8 col.). pica kepama orkaitėje. iškepusi ji turi būti traški, minkšta ir kvapni. Neapolietiška pica Italijoje įgijo "garantuoto tradicinio patiekalo" statusą. Taip pripažįstami tik trys oficialūs variantai: Pizza marinara, gaminama iš pomidorų, česnakų, raudonėlių ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus (nors dauguma neapolietiškų picerijų į marinarą dar deda baziliko), Pizza Margherita, gaminama iš pomidorų, mocarelos, baziliko ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus, ir Pizza Margherita DOC, gaminama iš pomidorų, Kampanijos buivolų mocarelos filė, baziliko ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus.
"Lazio" stilius: Pica Lacijuje (Romoje), kaip ir daugelyje kitų Italijos regionų, yra dviejų skirtingų "skonių": Pizza Rustica" arba "Pizza a Taglio". Pica kepama ilgose stačiakampėse kepimo formose ir yra gana stora (1-2 cm). Pluta panaši į angliškos bandelės plutą ir dažniausiai kepama elektrinėje orkaitėje. Perkant ji paprastai pjaustoma žirklėmis arba peiliu, o kaina nustatoma pagal svorį. 2) Picų restoranuose (picerijose) ji patiekiama tradicinės apvalios formos lėkštėje.
Kitos Lacijaus stiliaus picos rūšys:
- "Pizza Romana" (Neapolyje): pomidorai, mocarela, ančiuviai, raudonėliai, aliejus;
- Vienos pica: pomidorai, mocarela, vokiška dešra, raudonėliai, aliejus;
- Pizza Capricciosa ("Kaprizinga pica"): mocarela, pomidorai, grybai, artišokai, virtas kumpis, alyvuogės ir aliejus.
- Pizza Quattro Stagioni ("Keturių metų laikų pica"): tie patys ingredientai, kaip ir Capricciosa, tačiau ingredientai nemaišomi;
- Pizza Quattro Formaggi ("Keturių sūrių pica"): pomidorai, mocarela, stracchino, fontina, gorgonzola.
Sicilijos stiliaus picos įdarai kepami tiesiai į plutą. 1994 m. pristatyta "Pizza Hut" sicilietiška pica nėra autentiškas šio stiliaus pavyzdys, nes į plutą įmaišomi tik česnakai, bazilikai ir raudonėliai,ji parduodama restoranų tinkle "Pizza Hut".
Baltojoje picoje (pizza bianca) nenaudojamas pomidorų padažas, dažnai vietoj jo naudojamas pesto arba pieno produktai, pavyzdžiui, grietinė. Dažniausiai, ypač JAV rytinėje pakrantėje, picos įdarą sudaro tik mocarelos ir rikotos sūris, apšlakstytas alyvuogių aliejumi, bazilikais ir česnakais. Romoje terminas pizza bianca reiškia duonos rūšį, kurią galima paskaninti tik alyvuogių aliejumi.
Autentiška neapolietiška pica "Margherita" - daugelio rūšių picų pagrindas.
Garsioji Čikagos įdaryta pica
Pizza al taglio Romoje.
Picerijos
"Antica Pizzeria Port'Alba", pirmoji picerija Italijoje, picas pradėjo gaminti 1738 m. ir iki šiol tebeprekiauja picomis.
Kai kurios pasaulinės picerijos franšizės: "Pizza Hut", "Domino's Pizza", "Cici's Pizza", "Papa John's" ir "Little Caesars".
Šaldyta pica
Šaldyta pica - tai iš anksto paruošta ir giliai užšaldyta pica, kuri vėliau platinama prekybos centruose. Tai viena sėkmingiausių ir populiariausių pusgaminių rūšių. Vienas iš pagrindinių šaldytos picos prekės ženklų yra "Digiorno".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pica?
A: Pica yra itališkas maistas, sukurtas Italijoje (Neapolio regione). Ji gaminama iš įvairių priedų, kurie dedami ant duonos gabalėlio, apliejamo padažu.
K: Kokie yra įprasti picos priedai?
A.: Vieni iš labiausiai paplitusių picos priedų yra sūris, dešrelės, pipirai, daržovės, pomidorai, prieskoniai, žolelės ir bazilikai.
K: Kokie padažai naudojami picai?
A.: Paprastai picai naudojami pomidorų padažai, tačiau gali būti naudojami ir sviesto padažai.
K: Kaip vadinamas duonos gabalėlis, kuris sudaro picos pagrindą?
A: Duonos gabalėlis, kuris sudaro picos pagrindą, paprastai vadinamas "picos pluta".
K: Ar yra kokių nors apribojimų, kokius priedus galima dėti ant picos?
A.: Ne, ant picos galima dėti beveik visus priedus. Įvairiose pasaulio dalyse naudojami skirtingi įdarai.
K: Kaip kilo idėja gaminti picas?
A: Pica kilusi iš Italijos, iš neapolietiškos virtuvės. Tačiau ji išpopuliarėjo daugelyje pasaulio šalių.
Ieškoti