Romos Katalikų Bažnyčia

Tikėjimas ir moralė

Kaip ir kiti krikščionys, katalikai tiki, kad Jėzus yra dieviškas asmuo, Dievo Sūnus. Jie tiki, kad dėl savo meilės visiems žmonėms Jis mirė, kad visi žmonės amžinai gyventų danguje.

Katalikų Bažnyčia taip pat pripažįsta Trejybę: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia kartu yra vienintelis Dievas.

Popiežius

Romos katalikų bažnyčios vadovas vadinamas popiežiumi, kas pažodžiui reiškia "tėvas". Katalikai sako, kad Jėzus Kristus įsteigė Katalikų Bažnyčią ir paskyrė pirmąjį popiežių, savo mokinį šventąjį Petrą, vadovauti visiems krikščionims.

Per pastaruosius 2000 metų Bažnyčiai vadovavo skirtingi popiežiai. Dabartinis popiežius yra 266-asis, vadinamas Pranciškumi ir gyvena Vatikane, labai mažoje valstybėje, esančioje Romos miesto viduje, Italijoje.

Popiežiai jau daugelį šimtmečių nenaudoja savo gimimo vardo, o naudoja karaliaus vardą. Šis paprotys prasidėjo VI a., kai popiežiumi buvo išrinktas žmogus, vardu Merkurijus; buvo manoma, kad popiežiui nedera turėti pagonių dievo vardą, todėl savo pirmtako Jono I garbei jis pasivadino Jonu II; X a. tai tapo įprasta. Nuo Marcelijaus II mirties 1555 m. kiekvienas popiežius turėjo popiežiaus vardą.

Katalikų Bažnyčią sudaro 23 "atskiros bažnyčios", kitaip vadinamos apeigomis. Popiežius yra ne tik lotyniškosios apeigų Bažnyčios (kuri yra didžiausia, turinti daugiau kaip 1 mlrd. narių) vadovas, bet ir 22 Rytų Katalikų Bažnyčių vadovas.Šios Bažnyčios priklauso stačiatikių krikščionybės tradicijai ir dažnai atsiskiria nuo motininės stačiatikių Bažnyčios, kad užmegztų bendrystę su popiežiumi (prisijungtų prie jo) ir paklustų jo, kaip šventojo Petro įpėdinio, valdžiai. Rytų Katalikų Bažnyčios įsikūrusios visame pasaulyje - nuo Jungtinių Valstijų iki Artimųjų Rytų ir Indijos.

Neklystamumas įgyvendinamas keliomis formomis (žr. Katalikų Bažnyčios katekizmą, Nr. 890-891, cituojant Lumen gentium, 25). Viena forma popiežius naudojasi, kai tikėjimo ar moralės klausimais kalba ex cathedra (pažodžiui, "iš Šventojo Petro kėdės", turėdamas popiežiaus autoritetą), net jei tai daro be vyskupų pritarimo. Tai yra Bažnyčios ypatingojo magisteriumo vykdymas. Nors popiežius visuomet turėjo galią vykdyti ekstraordinarinį magisteriumą kalbėdamas ex cathedra, iš tikrųjų ex cathedra pareiškimas pasitaiko gana retai. Paprastai manoma, kad tai įvyko tik du kartus: 1854 m. popiežiaus Pijaus IX apibrėžta Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogma ir 1950 m. popiežiaus Pijaus XII apibrėžta Marijos Ėmimo į dangų dogma. Abiem šiais atvejais popiežius mokė ne ką nors nauja. Veikiau jis patvirtino ir paaiškino tai, kuo Bažnyčia jau tikėjo kaip Dievo apreiškimo dalimi.

Garbinimo praktika

Kai kurie tradiciniai Romos katalikų veiksmai, kuriuos jie atlieka kiekvieną kartą melsdamiesi namuose ar bažnyčioje, yra kryžiaus ženklas, atsiklaupimas, nusilenkimas, kurie yra maldos veiksmai, o ne garbinimas, nors daugelis šių nedidelių maldų padeda sudaryti Mišias. Šios tyros aukos atnašavimas ir Eucharistijos priėmimas yra Mišių, pagrindinės Katalikų Bažnyčios garbinimo formos, viršūnė.

Jų pagrindinis pamaldumas yra Mišios. Katalikai privalo eiti į Mišias sekmadienį ir per kelias šventąsias privalomas dienas. JungtinėseAmerikos Valstijose šventosios privalomosios dienos yra šios: Marija, Dievo Motina (sausio 1 d.), Marijos Ėmimas į dangų (rugpjūčio 15 d.), Marijos Nekaltasis Prasidėjimas (gruodžio 8 d.), Jėzaus Žengimas į dangų (40 dienų po Velykų), Kalėdos (gruodžio 25 d.) ir Visų šventųjų diena (lapkričio 1 d.).

Nors visa tai yra Romos katalikų praktika, kitos krikščionių bažnyčios taip pat taiko daugelį arba visas šias praktikas.

Katalikai garbina Jėzų. Tačiau jie labiau nei daugelis kitų krikščionių garbina Mergelę Mariją (Jėzaus motiną), vadindami ją "Dievo Motina", remdamiesi Elžbietos pasveikinimu: "Ir kodėl man tai suteikta, kad mano Viešpaties motina atėjo pas mane?" ir visuotiniu krikščionių tikėjimu, kad Jėzus yra visiškai žmogus ir visiškai Dievas. Vis dėlto Marija, neturinti nieko bendra su dieviškumu, buvo pasirinkta kaip žmogiškasis indas, kurį Dievas panaudos įžengimui į pasaulį. Ji pagimdė ne prigimtį, bet asmenį - Dievą su mumis". Svarbu pažymėti, kad katalikai negarbina Marijos. Vietoj to jie ją pagerbia taip, kaip pagerbiama karalienė.

Svarbiausia katalikų malda [nepainioti su garbinimu] yra rožinio malda. Šia malda meldžiamasi su rožinio karoliukais, kad būtų galima suskaičiuoti kiekvieną maldą. Rožinį sudaro penki dešimtmečiai, kiekviename dešimtmetyje - 1 "Tėve mūsų", 10 "Sveika, Marija" ir 1 "Gloria Patri". Jį sudaro ištraukos, paimtos tiesiai iš Šventojo Rašto. Dvasininkai rekomenduoja tęsti senovinę praktiką kasdien melstis rožinį, nes jį sudaro ne tik daug galingų prašymų, bet ir žodžiai, paimti tiesiai iš Šventojo Rašto, pavyzdžiui, Viešpaties malda ir Sveika, Marija. Rožinis nėra pilnas, jei melsdamiesi vokaliai nesusimąstome apie Kristaus kančią, taigi Šventojo Rašto apmąstymas meldžiantis Šventąjį Raštą yra nuostabus Dievo malonės šaltinis. Be dešimčių

Sakramentai

Katalikų Bažnyčia švenčia septynis sakramentus. Sakramentas yra "išorinis Kristaus įsteigtas (pradėtas) ženklas, suteikiantis malonę" (antgamtinė Dievo dovana, kurios žmogus niekuo nenusipelnė).

Septyni sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Susitaikinimas, Ligoniųpatepimas, Šventimai ir Santuoka. Šventoji Eucharistija yra svarbiausias iš visų sakramentų, nes katalikai tiki, kad duonos ir vyno pavidalu Jėzus Kristus iš tiesų tampa esančiu. Tai įvyksta per transsubstanciaciją, kuri vyksta Mišių metu.

Katalikai tiki, kad norint įgyti išganymą būtina meilė, viltis ir tikėjimas, tačiau visa tai kyla iš malonės. Tai skiriasi nuo XVI a. Liuterio sukurto aiškinimo.

Katalikai aiškina Bibliją (Dievo duotą knygą) pagal Tradiciją. Tradicija - tai ankstyvosios Bažnyčios gyvenimo ir mokymo perdavimas, ypač užfiksuotas Bažnyčios tėvų, gyvenusių pirmaisiais amžiais, raštuose. Tuo metu šventosios knygos buvo priimtos į Bibliją, kuri yra apreikštosiomis laikomų knygų rinkinys.

Pagrindinė katalikų taisyklė: "Tiesa negali prieštarauti tiesai". Atsižvelgdami į tai, jie verčia Bibliją. Joks aiškinimas negali būti priimtas, jei jis prieštarauja kitai apreikštai tiesai.

Nikėjos tikėjimo išpažinimas

Katalikai, kaip ir daugelis krikščionių, pripažįsta Nikėjos tikėjimo išpažinimą, kuris yra Nikėjos Susirinkimo (325 m. po Kr.) ir vėlesnio Konstantinopolio Susirinkimo (382 m. po Kr.) patvirtinta tiesa:

"Tikiu vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, visų regimųjų ir neregimųjų daiktų Kūrėją. Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, viengimį Dievo Sūnų, gimusį iš Tėvo prieš visus amžius, Dievą iš Dievo, Šviesą iš Šviesos, tikrąjį Dievą iš tikrojo Dievo, pradėtą, o ne sukurtą, vienatinį su Tėvu. Per Jį visa atsirado. Dėl mūsų, žmonių, ir mūsų išganymo Jis nužengė iš dangaus, per Šventąją Dvasią įsikūnijo iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. Dėl mūsų Jis buvo nukryžiuotas valdant Poncijui Pilotui; Jis kentėjo mirtį, buvo palaidotas ir trečiąją dieną prisikėlė pagal Raštus: Jis įžengė į dangų ir sėdi Tėvo dešinėje. Jis vėl ateis šlovėje teisti gyvųjų ir mirusiųjų, ir Jo karalystė neturės pabaigos. Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį, gyvybės davėją, kuri kyla iš Tėvo ir Sūnaus, kuri kartu su Tėvu ir Sūnumi yra garbinama ir šlovinama, kuri kalbėjo per pranašus. Tikiu į vieną, šventą, katalikišką ir apaštalinę Bažnyčią. Išpažįstu vieną krikštą nuodėmėms atleisti ir laukiu mirusiųjų prisikėlimo bei būsimojo pasaulio gyvenimo. Amen."

Rytų ortodoksai ir protestantai tiki daugeliu tų pačių dalykų. Jie kartais nesutaria dėl Marijos (Jėzaus motinos) ir kitų šventųjų vaidmens, dėl to, ką gali daryti kunigas, ir dėl to, kaip tiksliai turėtų būti garbinamas Dievas.

Susiję puslapiai

• Katalikybė
• Protestantizmas
• Rytų Ortodoksų Bažnyčia