Katalikų bažnyčia: apibrėžimas, istorija, Vatikano ir popiežiaus vaidmuo
Išsami Katalikų bažnyčios apžvalga: apibrėžimas, istorija, Vatikano struktūra ir popiežiaus vaidmuo — nuo šv. Petro iki dabartinio popiežiaus.
Katalikų bažnyčia yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje. Katalikų Bažnyčiai priklauso daugiau kaip 1 mlrd. žmonių – tai antra pagal dydį religinė grupė pasaulyje po sunitų islamo. Katalikai tiki, kad tai ta pati Bažnyčia, kurią prieš maždaug 2000 metų įkūrė Jėzus Kristus kartu su savo apaštalais. Katalikų Bažnyčios centras tradiciškai yra Vatikane, kuris yra popiežiaus rezidencija ir Bažnyčios administracinis centras.
Žodis "katalikiškas" kilęs iš graikiško žodžio "katholikos", kuris reiškia "visuotinis". Pirmą kartą šis terminas pasirodė ankstyvojoje krikščioniškoje literatūroje ir vėliau buvo įtrauktas į tokias išpažintis kaip Nikėjos tikėjimo išpažinime. Dažnai vartojama ir sąvoka "Romos katalikai", nes Bažnyčios centras ir popiežiaus rezidencija yra Vatikane, valstybėje, esančioje Romos mieste, Italijoje. Žmonės, vadinantys save katalikais, paprastai reiškia, kad yra šios Bažnyčios nariai ir pripažįsta jos mokymą bei sakramentus.
Istorija trumpai
Katalikų Bažnyčios istorija apima du tūkstantmečius: nuo pirmųjų krikščioniškų bendruomenių Romos imperijos laikais, per viduramžių Bažnyčios išplitimą Europoje, reformaciją XVI a., iki modernių laikų pokyčių po Antrajame Vatikano Susirinkime (1962–1965). Per tą laikotarpį Bažnyčia formavo teologiją, liturgiją, moralės mokymą, taip pat prisidėjo prie mokslų, meno, švietimo ir sveikatos priežiūros plėtros.
Organizacija ir liturgija
Hierarchinė Bažnyčios struktūra remiasi vyskupų kolegija, kurios galva yra Romos vyskupas — popiežius. Vietinės bendruomenės yra suskirstytos į vyskupijas, kurias vadovauja vyskupai. Be to, egzistuoja atskiros miestijos ir ordino bendruomenės, religinių ordinų tradicijos (pvz., jėzuitai, pranciškonai, dominikonai) ir daug kitų institucijų.
Katalikų liturgija pagrįsta Mišiomis (Eucharistija), kurios centrinis elementas yra Komunija. Be Mišių, Bažnyčia švenčia septynis sakramentus:
- Krikštas
- Konfirmacija (sutvirtinimas)
- Eucharistija (Komunija)
- Išpažintis (atgaila)
- Santuoka
- Kunigystės šventimai
- Suteikimo (ligonių) patepimas
Doktrinos ir autoritetas
Katalikų Bažnyčia remiasi Šventuoju Raštu ir tradicija kaip dvigubu autoriteto šaltiniu. Bažnyčios magisteriumas (mokymas), kurį įgyvendina popiežius ir vyskupų kolegija, aiškina tikėjimo tiesas. Katalikai tiki, kad Šventoji Dvasia veda Bažnyčią ir jos vadovus.
Bažnyčia moko apie popiežiaus neklystamumą tam tikrais atvejais: kai popiežius, veikdamas ex cathedra (t. y. oficialiai, kaip Kristaus dalyvis ir Romos Bažnyčios vadas), paskelbia doktriną dėl tikėjimo ar moralės, tokie pareiškimai yra laikomi neklystančiais. Šis doktrinos aiškinimo supratimas istoriniame kontekste buvo aiškiau apibrėžtas XIX a. pabaigoje per Pirmąjį Vatikano Susirinkimą (1870). Per laiką popiežiai yra paskelbę įvairius reikšmingus dokumentus ir dekretus — tarp istorinių pavyzdžių minima Šventojo Leono tomas, Nekaltojo Prasidėjimo dogma ir įvairios anatemos, skirtos kovoti su tam tikromis erezijas).
Vatikano ir popiežiaus vaidmuo
Popiežius, Romos vyskupas, yra Katalikų Bažnyčios dvasinis vadovas ir Tarptautinės bei diplomatijos srityje — suverenos Vatikano valstybės galva. Popiežiaus pareigos apima Bažnyčios mokymo saugojimą, apaštališkųjų laiškų rašymą, sinodų ir susirinkimų kvietimą bei ganytojišką priežiūrą pasaulio katalikų bendruomenėms. Kartu su vyskupais ir Šventąja Roma (Romos Kurija) popiežius koordinuoja Bažnyčios veiklą ir užsienio ryšius.
Įvairovė: rytų Bažnyčios ir įvairios tradicijos
Katalikų Bažnyčia nėra vienalytė — ji apima Lotynų apeigų Bažnyčią (plačiausiai paplitusią) ir kelias rytines katalikų Bažnyčias, kurios turi savo liturgines tradicijas, kalbas ir vadovavimo formas, bet pripažįsta popiežiaus autoritetą ir yra pilnoje draugystėje su Romos Sostu.
Demografija ir visuomeninė veikla
Beveik pusė visų katalikų gyvena Lotynų Amerikoje, o antra pagal skaičių yra Europa; didelės bendruomenės yra ir Afrikoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Katalikų Bažnyčia turi reikšmingą socialinį vaidmenį: ji valdo mokyklas, universitetus, ligonines, VšĮ ir labdaros organizacijas, teikia pagalbą vargstantiems bei dalyvauja humanitarinėse misijose.
Kultūra, šventieji ir dvasinė praktika
Bažnyčia skatina šventųjų garbinimą, Marijos pagerbimą ir įvairias dvasines praktikas kaip maldos, rekolekcijos, adoracija. Šventųjų pavyzdžiai ir katechezė padeda tikintiesiems gyventi pagal evangelijos vertybes. Katalikų dvasinėje gyvybėje svarbų vaidmenį atlieka taip pat menas, muzika ir liturginė architektūra.
Iššūkiai ir dialogas
Katalikų Bažnyčia susiduria su įvairiais iššūkiais: instituciniu ir asmeniniu pasitikėjimu, sekuliarizacija, religinių vertybių interpretacijos kaita, taip pat moraliniais ir socialiniais klausimais šiuolaikinėje visuomenėje. Kartu Bažnyčia aktyviai dalyvauja ekumeniniame ir tarpreliginiame dialoge, siekdama supratimo ir bendradarbiavimo su kitomis krikščionių bendruomenėmis bei religinėmis tradicijomis.
Bažnyčios istorija, mokymas ir praktika yra plačios ir sudėtingos — tai dinamiška institucija, kuri įvairiais laikotarpiais ir regionuose prisitaikė prie kultūrinių pokyčių, tačiau stengiasi išlaikyti savo pagrindines tikėjimo ir moralės tiesas.
Katalikų Bažnyčia moko, kad pirmasis popiežius buvo šventasis Petras. Dabartinis popiežius yra popiežius Pranciškus.
Tikėjimas ir moralė
Kaip ir kiti krikščionys, katalikai tiki, kad Jėzus yra dieviškas asmuo, Dievo Sūnus. Jie tiki, kad dėl savo meilės visiems žmonėms Jis mirė, kad visi žmonės amžinai gyventų danguje.
Katalikų Bažnyčia taip pat pripažįsta Trejybę: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia kartu yra vienintelis Dievas.
Popiežius
Romos katalikų bažnyčios vadovas vadinamas popiežiumi, kas pažodžiui reiškia "tėvas". Katalikai sako, kad Jėzus Kristus įsteigė Katalikų Bažnyčią ir paskyrė pirmąjį popiežių, savo mokinį šventąjį Petrą, vadovauti visiems krikščionims.
Per pastaruosius 2000 metų Bažnyčiai vadovavo skirtingi popiežiai. Dabartinis popiežius yra 266-asis, vadinamas Pranciškumi ir gyvena Vatikane, labai mažoje valstybėje, esančioje Romos miesto viduje, Italijoje.
Popiežiai jau daugelį šimtmečių nenaudoja savo gimimo vardo, o naudoja karaliaus vardą. Šis paprotys prasidėjo VI a., kai popiežiumi buvo išrinktas žmogus, vardu Merkurijus; buvo manoma, kad popiežiui nedera turėti pagonių dievo vardą, todėl savo pirmtako Jono I garbei jis pasivadino Jonu II; X a. tai tapo įprasta. Nuo Marcelijaus II mirties 1555 m. kiekvienas popiežius turėjo popiežiaus vardą.
Katalikų Bažnyčią sudaro 23 "atskiros bažnyčios", kitaip vadinamos apeigomis. Popiežius yra ne tik lotyniškosios apeigų Bažnyčios (kuri yra didžiausia, turinti daugiau kaip 1 mlrd. narių) vadovas, bet ir 22 Rytų Katalikų Bažnyčių vadovas.Šios Bažnyčios priklauso stačiatikių krikščionybės tradicijai ir dažnai atsiskiria nuo motininės stačiatikių Bažnyčios, kad užmegztų bendrystę su popiežiumi (prisijungtų prie jo) ir paklustų jo, kaip šventojo Petro įpėdinio, valdžiai. Rytų Katalikų Bažnyčios įsikūrusios visame pasaulyje - nuo Jungtinių Valstijų iki Artimųjų Rytų ir Indijos.
Neklystamumas įgyvendinamas keliomis formomis (žr. Katalikų Bažnyčios katekizmą, Nr. 890-891, cituojant Lumen gentium, 25). Viena forma popiežius naudojasi, kai tikėjimo ar moralės klausimais kalba ex cathedra (pažodžiui, "iš Šventojo Petro kėdės", turėdamas popiežiaus autoritetą), net jei tai daro be vyskupų pritarimo. Tai yra Bažnyčios ypatingojo magisteriumo vykdymas. Nors popiežius visuomet turėjo galią vykdyti ekstraordinarinį magisteriumą kalbėdamas ex cathedra, iš tikrųjų ex cathedra pareiškimas pasitaiko gana retai. Paprastai manoma, kad tai įvyko tik du kartus: 1854 m. popiežiaus Pijaus IX apibrėžta Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogma ir 1950 m. popiežiaus Pijaus XII apibrėžta Marijos Ėmimo į dangų dogma. Abiem šiais atvejais popiežius mokė ne ką nors nauja. Veikiau jis patvirtino ir paaiškino tai, kuo Bažnyčia jau tikėjo kaip Dievo apreiškimo dalimi.
Garbinimo praktika
Kai kurie tradiciniai Romos katalikų veiksmai, kuriuos jie atlieka kiekvieną kartą melsdamiesi namuose ar bažnyčioje, yra kryžiaus ženklas, atsiklaupimas, nusilenkimas, kurie yra maldos veiksmai, o ne garbinimas, nors daugelis šių nedidelių maldų padeda sudaryti Mišias. Šios tyros aukos atnašavimas ir Eucharistijos priėmimas yra Mišių, pagrindinės Katalikų Bažnyčios garbinimo formos, viršūnė.
Jų pagrindinis pamaldumas yra Mišios. Katalikai privalo eiti į Mišias sekmadienį ir per kelias šventąsias privalomas dienas. JungtinėseAmerikos Valstijose šventosios privalomosios dienos yra šios: Marija, Dievo Motina (sausio 1 d.), Marijos Ėmimas į dangų (rugpjūčio 15 d.), Marijos Nekaltasis Prasidėjimas (gruodžio 8 d.), Jėzaus Žengimas į dangų (40 dienų po Velykų), Kalėdos (gruodžio 25 d.) ir Visų šventųjų diena (lapkričio 1 d.).
Nors visa tai yra Romos katalikų praktika, kitos krikščionių bažnyčios taip pat taiko daugelį arba visas šias praktikas.
Katalikai garbina Jėzų. Tačiau jie labiau nei daugelis kitų krikščionių garbina Mergelę Mariją (Jėzaus motiną), vadindami ją "Dievo Motina", remdamiesi Elžbietos pasveikinimu: "Ir kodėl man tai suteikta, kad mano Viešpaties motina atėjo pas mane?" ir visuotiniu krikščionių tikėjimu, kad Jėzus yra visiškai žmogus ir visiškai Dievas. Vis dėlto Marija, neturinti nieko bendra su dieviškumu, buvo pasirinkta kaip žmogiškasis indas, kurį Dievas panaudos įžengimui į pasaulį. Ji pagimdė ne prigimtį, bet asmenį - Dievą su mumis". Svarbu pažymėti, kad katalikai negarbina Marijos. Vietoj to jie ją pagerbia taip, kaip pagerbiama karalienė.
Svarbiausia katalikų malda [nepainioti su garbinimu] yra rožinio malda. Šia malda meldžiamasi su rožinio karoliukais, kad būtų galima suskaičiuoti kiekvieną maldą. Rožinį sudaro penki dešimtmečiai, kiekviename dešimtmetyje - 1 "Tėve mūsų", 10 "Sveika, Marija" ir 1 "Gloria Patri". Jį sudaro ištraukos, paimtos tiesiai iš Šventojo Rašto. Dvasininkai rekomenduoja tęsti senovinę praktiką kasdien melstis rožinį, nes jį sudaro ne tik daug galingų prašymų, bet ir žodžiai, paimti tiesiai iš Šventojo Rašto, pavyzdžiui, Viešpaties malda ir Sveika, Marija. Rožinis nėra pilnas, jei melsdamiesi vokaliai nesusimąstome apie Kristaus kančią, taigi Šventojo Rašto apmąstymas meldžiantis Šventąjį Raštą yra nuostabus Dievo malonės šaltinis. Be dešimčių
Sakramentai
Katalikų Bažnyčia švenčia septynis sakramentus. Sakramentas yra "išorinis Kristaus įsteigtas (pradėtas) ženklas, suteikiantis malonę" (antgamtinė Dievo dovana, kurios žmogus niekuo nenusipelnė).
Septyni sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Susitaikinimas, Ligoniųpatepimas, Šventimai ir Santuoka. Šventoji Eucharistija yra svarbiausias iš visų sakramentų, nes katalikai tiki, kad duonos ir vyno pavidalu Jėzus Kristus iš tiesų tampa esančiu. Tai įvyksta per transsubstanciaciją, kuri vyksta Mišių metu.
Katalikai tiki, kad norint įgyti išganymą būtina meilė, viltis ir tikėjimas, tačiau visa tai kyla iš malonės. Tai skiriasi nuo XVI a. Liuterio sukurto aiškinimo.
Katalikai aiškina Bibliją (Dievo duotą knygą) pagal Tradiciją. Tradicija - tai ankstyvosios Bažnyčios gyvenimo ir mokymo perdavimas, ypač užfiksuotas Bažnyčios tėvų, gyvenusių pirmaisiais amžiais, raštuose. Tuo metu šventosios knygos buvo priimtos į Bibliją, kuri yra apreikštosiomis laikomų knygų rinkinys.
Pagrindinė katalikų taisyklė: "Tiesa negali prieštarauti tiesai". Atsižvelgdami į tai, jie verčia Bibliją. Joks aiškinimas negali būti priimtas, jei jis prieštarauja kitai apreikštai tiesai.
Nikėjos tikėjimo išpažinimas
Katalikai, kaip ir daugelis krikščionių, pripažįsta Nikėjos tikėjimo išpažinimą, kuris yra Nikėjos Susirinkimo (325 m. po Kr.) ir vėlesnio Konstantinopolio Susirinkimo (382 m. po Kr.) patvirtinta tiesa:
"Tikiu vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, visų regimųjų ir neregimųjų daiktų Kūrėją. Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, viengimį Dievo Sūnų, gimusį iš Tėvo prieš visus amžius, Dievą iš Dievo, Šviesą iš Šviesos, tikrąjį Dievą iš tikrojo Dievo, pradėtą, o ne sukurtą, vienatinį su Tėvu. Per Jį visa atsirado. Dėl mūsų, žmonių, ir mūsų išganymo Jis nužengė iš dangaus, per Šventąją Dvasią įsikūnijo iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. Dėl mūsų Jis buvo nukryžiuotas valdant Poncijui Pilotui; Jis kentėjo mirtį, buvo palaidotas ir trečiąją dieną prisikėlė pagal Raštus: Jis įžengė į dangų ir sėdi Tėvo dešinėje. Jis vėl ateis šlovėje teisti gyvųjų ir mirusiųjų, ir Jo karalystė neturės pabaigos. Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį, gyvybės davėją, kuri kyla iš Tėvo ir Sūnaus, kuri kartu su Tėvu ir Sūnumi yra garbinama ir šlovinama, kuri kalbėjo per pranašus. Tikiu į vieną, šventą, katalikišką ir apaštalinę Bažnyčią. Išpažįstu vieną krikštą nuodėmėms atleisti ir laukiu mirusiųjų prisikėlimo bei būsimojo pasaulio gyvenimo. Amen."
Rytų ortodoksai ir protestantai tiki daugeliu tų pačių dalykų. Jie kartais nesutaria dėl Marijos (Jėzaus motinos) ir kitų šventųjų vaidmens, dėl to, ką gali daryti kunigas, ir dėl to, kaip tiksliai turėtų būti garbinamas Dievas.
Susiję puslapiai
- Katalikybė
- Protestantizmas
- Rytų Ortodoksų Bažnyčia
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Katalikų bažnyčia?
A: Katalikų bažnyčia yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje, turinti daugiau kaip milijardą narių. Ją prieš 2000 metų įkūrė Jėzus Kristus, o jos būstinė yra Vatikane.
K: Ką reiškia žodis "katalikų"?
A: Žodis "katalikiškas" kilęs iš graikų kalbos žodžio καθολικός (katholikós), kuris reiškia "visuotinis". Šis terminas pirmą kartą pavartotas Nikėjos tikėjimo išpažinime.
K: Kur gyvena dauguma katalikų?
Atsakymas: Beveik pusė visų katalikų gyvena Lotynų Amerikoje, o Europoje katalikų skaičius yra antras pagal dydį. Dar milijonai žmonių gyvena visame pasaulyje.
K: Kas vadovauja Katalikų Bažnyčiai?
A: Katalikų Bažnyčiai vadovauja popiežius, kuris dar vadinamas Romos vyskupu ir gyvena Vatikane. Pasak katalikų, oficialiai kalbėdamas tikėjimo ir moralės klausimais, jis vadovaujasi Šventąja Dvasia.
K: Kada neklystamumas tapo katalikybės dalimi?
A: Istorijoje popiežiai tik retai naudojosi savo neklystamumo galia, tačiau kaip pavyzdį galima paminėti tokius dokumentus kaip "Šventojo Leono tomas" ir deklaracijas, pavyzdžiui, apie Nekaltąjį Prasidėjimą ir įvairias anatemas (religinius pasmerkimus).
Klausimas: Kas buvo laikomas pirmuoju popiežiumi?
A: Pagal katalikų mokymą pirmuoju popiežiumi laikomas šventasis Petras, kuris buvo Jėzaus Kristaus mokinys. Dabartinis popiežius yra popiežius Pranciškus.
Klausimas: Kiek narių ji turi visame pasaulyje?
A: Katalikų Bažnyčia turi daugiau kaip milijardą narių visame pasaulyje.
Ieškoti