Katalikų bažnyčia yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje. Katalikų Bažnyčiai priklauso daugiau kaip 1 mlrd. žmonių – tai antra pagal dydį religinė grupė pasaulyje po sunitų islamo. Katalikai tiki, kad tai ta pati Bažnyčia, kurią prieš maždaug 2000 metų įkūrė Jėzus Kristus kartu su savo apaštalais. Katalikų Bažnyčios centras tradiciškai yra Vatikane, kuris yra popiežiaus rezidencija ir Bažnyčios administracinis centras.

Žodis "katalikiškas" kilęs iš graikiško žodžio "katholikos", kuris reiškia "visuotinis". Pirmą kartą šis terminas pasirodė ankstyvojoje krikščioniškoje literatūroje ir vėliau buvo įtrauktas į tokias išpažintis kaip Nikėjos tikėjimo išpažinime. Dažnai vartojama ir sąvoka "Romos katalikai", nes Bažnyčios centras ir popiežiaus rezidencija yra Vatikane, valstybėje, esančioje Romos mieste, Italijoje. Žmonės, vadinantys save katalikais, paprastai reiškia, kad yra šios Bažnyčios nariai ir pripažįsta jos mokymą bei sakramentus.

Istorija trumpai

Katalikų Bažnyčios istorija apima du tūkstantmečius: nuo pirmųjų krikščioniškų bendruomenių Romos imperijos laikais, per viduramžių Bažnyčios išplitimą Europoje, reformaciją XVI a., iki modernių laikų pokyčių po Antrajame Vatikano Susirinkime (1962–1965). Per tą laikotarpį Bažnyčia formavo teologiją, liturgiją, moralės mokymą, taip pat prisidėjo prie mokslų, meno, švietimo ir sveikatos priežiūros plėtros.

Organizacija ir liturgija

Hierarchinė Bažnyčios struktūra remiasi vyskupų kolegija, kurios galva yra Romos vyskupas — popiežius. Vietinės bendruomenės yra suskirstytos į vyskupijas, kurias vadovauja vyskupai. Be to, egzistuoja atskiros miestijos ir ordino bendruomenės, religinių ordinų tradicijos (pvz., jėzuitai, pranciškonai, dominikonai) ir daug kitų institucijų.

Katalikų liturgija pagrįsta Mišiomis (Eucharistija), kurios centrinis elementas yra Komunija. Be Mišių, Bažnyčia švenčia septynis sakramentus:

  • Krikštas
  • Konfirmacija (sutvirtinimas)
  • Eucharistija (Komunija)
  • Išpažintis (atgaila)
  • Santuoka
  • Kunigystės šventimai
  • Suteikimo (ligonių) patepimas

Doktrinos ir autoritetas

Katalikų Bažnyčia remiasi Šventuoju Raštu ir tradicija kaip dvigubu autoriteto šaltiniu. Bažnyčios magisteriumas (mokymas), kurį įgyvendina popiežius ir vyskupų kolegija, aiškina tikėjimo tiesas. Katalikai tiki, kad Šventoji Dvasia veda Bažnyčią ir jos vadovus.

Bažnyčia moko apie popiežiaus neklystamumą tam tikrais atvejais: kai popiežius, veikdamas ex cathedra (t. y. oficialiai, kaip Kristaus dalyvis ir Romos Bažnyčios vadas), paskelbia doktriną dėl tikėjimo ar moralės, tokie pareiškimai yra laikomi neklystančiais. Šis doktrinos aiškinimo supratimas istoriniame kontekste buvo aiškiau apibrėžtas XIX a. pabaigoje per Pirmąjį Vatikano Susirinkimą (1870). Per laiką popiežiai yra paskelbę įvairius reikšmingus dokumentus ir dekretus — tarp istorinių pavyzdžių minima Šventojo Leono tomas, Nekaltojo Prasidėjimo dogma ir įvairios anatemos, skirtos kovoti su tam tikromis erezijas).

Vatikano ir popiežiaus vaidmuo

Popiežius, Romos vyskupas, yra Katalikų Bažnyčios dvasinis vadovas ir Tarptautinės bei diplomatijos srityje — suverenos Vatikano valstybės galva. Popiežiaus pareigos apima Bažnyčios mokymo saugojimą, apaštališkųjų laiškų rašymą, sinodų ir susirinkimų kvietimą bei ganytojišką priežiūrą pasaulio katalikų bendruomenėms. Kartu su vyskupais ir Šventąja Roma (Romos Kurija) popiežius koordinuoja Bažnyčios veiklą ir užsienio ryšius.

Įvairovė: rytų Bažnyčios ir įvairios tradicijos

Katalikų Bažnyčia nėra vienalytė — ji apima Lotynų apeigų Bažnyčią (plačiausiai paplitusią) ir kelias rytines katalikų Bažnyčias, kurios turi savo liturgines tradicijas, kalbas ir vadovavimo formas, bet pripažįsta popiežiaus autoritetą ir yra pilnoje draugystėje su Romos Sostu.

Demografija ir visuomeninė veikla

Beveik pusė visų katalikų gyvena Lotynų Amerikoje, o antra pagal skaičių yra Europa; didelės bendruomenės yra ir Afrikoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Katalikų Bažnyčia turi reikšmingą socialinį vaidmenį: ji valdo mokyklas, universitetus, ligonines, VšĮ ir labdaros organizacijas, teikia pagalbą vargstantiems bei dalyvauja humanitarinėse misijose.

Kultūra, šventieji ir dvasinė praktika

Bažnyčia skatina šventųjų garbinimą, Marijos pagerbimą ir įvairias dvasines praktikas kaip maldos, rekolekcijos, adoracija. Šventųjų pavyzdžiai ir katechezė padeda tikintiesiems gyventi pagal evangelijos vertybes. Katalikų dvasinėje gyvybėje svarbų vaidmenį atlieka taip pat menas, muzika ir liturginė architektūra.

Iššūkiai ir dialogas

Katalikų Bažnyčia susiduria su įvairiais iššūkiais: instituciniu ir asmeniniu pasitikėjimu, sekuliarizacija, religinių vertybių interpretacijos kaita, taip pat moraliniais ir socialiniais klausimais šiuolaikinėje visuomenėje. Kartu Bažnyčia aktyviai dalyvauja ekumeniniame ir tarpreliginiame dialoge, siekdama supratimo ir bendradarbiavimo su kitomis krikščionių bendruomenėmis bei religinėmis tradicijomis.

Bažnyčios istorija, mokymas ir praktika yra plačios ir sudėtingos — tai dinamiška institucija, kuri įvairiais laikotarpiais ir regionuose prisitaikė prie kultūrinių pokyčių, tačiau stengiasi išlaikyti savo pagrindines tikėjimo ir moralės tiesas.

Katalikų Bažnyčia moko, kad pirmasis popiežius buvo šventasis Petras. Dabartinis popiežius yra popiežius Pranciškus.