Viešpaties malda (Tėve mūsų, Pater noster) – tekstas, reikšmė ir istorija

Atraskite Viešpaties maldos (Tėve mūsų, Pater noster) tekstą, istoriją ir reikšmę — tradicijos, Biblijos variantai ir aiškinimai viename įtraukiančiame straipsnyje.

Viešpaties malda yra žinomiausia krikščionių religijos malda. Ji taip pat vadinama Tėve mūsų (pirmieji du maldos žodžiai) ir Pater noster (lotyniškai "Tėve mūsų"). Tik per protestantų reformaciją ji buvo pavadinta Viešpaties malda.

Ši malda minima dviejose Biblijos Naujojo Testamento vietose (Mt 6, 9-13 ir Lk 11, 1-4). Jėzaus mokiniai klausė Jėzaus, kaip jie turėtų melstis. Jėzus pateikė pavyzdį, kaip reikia melstis Dievui Tėvui.

Biblija į anglų kalbą buvo versta kelis kartus. Todėl naudojamos šiek tiek skirtingos versijos. Tradicinė ir viena iš geriausiai žinomų versijų yra vertimas iš Bendrosios maldos knygos (angl.1662):

Tekstas — tradicinės ir svarbios versijos

Lietuviška (įprastinė, ekumeninė forma):

Tėve mūsų, kuris esi danguje,
tešventintųsi Tavo vardas;
teateitų Tavo karalystė;
tebūnie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje.
Duok mums šiandien mūsų kasdienės duonos;
ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams;
ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.
Amen.

Lotyniška (Pater noster):

Pater noster, qui es in caelis;
sanctificetur nomen tuum;
adveniat regnum tuum;
fiat voluntas tua, sicut in caelo et in terra;
Panem nostrum quotidianum da nobis hodie;
et dimitte nobis debita nostra, sicut et nos dimittimus debitoribus nostris;
et ne nos inducas in tentationem; sed libera nos a malo.
Amen.

Angliška (Book of Common Prayer, 1662):

Our Father, which art in heaven, Hallowed be thy Name. Thy Kingdom come. Thy will be done, in earth, as it is in heaven. Give us this day our daily bread. And forgive us our trespasses, as we forgive them that trespass against us. And lead us not into temptation, but deliver us from evil. For thine is the kingdom, the power, and the glory, for ever. Amen.

Reikšmė po frazei

• Tėve mūsų, kuris esi danguje — atpažįsta Dievą kaip artimą ir iškeltą Aukščiausiąją Asmenybę; žodis „Tėvas“ pabrėžia santykį, o „danguje“ – transcendentinį Dievo buvimą.
• Tešventintųsi Tavo vardas — malda už šventumą Dievo vardo; prašymas, kad Dievo garbė ir buvimas būtų pripažinti ir pagerbti.
• Teateina Tavo karalystė — laukimas Dievo valdymo, teisingumo ir išganymo įsikūnijimo pasaulyje.
• Tebūnie Tavo valia — pasitikėjimas Dievo išmintimi ir prašymas, kad žmonių gyvenime būtų vykdoma Dievo valia.
• Duok mums šiandien mūsų kasdienės duonos — tiek praktinis poreikis (maistas), tiek platesnė prasme — kasdieninis palaikymas ir priklausymas Dievo teikimui.
• Atleisk mums mūsų kaltes — prašymas dėl nuodėmių atleidimo; tuo pačiu priminimas apie atleidimo svarbą tarp žmonių („kaip ir mes atleidžiame…“).
• Ir nevesk mūsų į pagundą — prašymas apsaugoti nuo nuodėmės ir klaidų; vertinamas įvairiai vertimuose (kai kurie siūlo „neleiskime pakliūti į pagundą“).
• Bet gelbėk mus nuo pikto — prašymas apsisaugoti nuo blogio, kenksmingų jėgų ir pasekmių nuodėmės.

Istorija ir tekstų variantai

• Viešpaties malda pateikiama dviejuose Evangelijų tekstuose: Mato (išsamiau, Mt 6,9–13) ir Luko (trumpesnė versija, Lk 11,1–4). Yra nedidelių skirtumų tarp šių tekstų, ypač formuluotėse apie kasdienę duoną ir prašymą dėl atleidimo.
• Aplinkose ankstyvosios Bažnyčios raštuose (pvz., Didache, I a. pabaiga arba II a. pradžia) randamos versijos, artimos Luko redakcijai. Tai rodo, kad malda buvo plačiai naudojama jau pirmaisiais krikščionybės amžiais.
• Doksologija „For thine is the kingdom…“ (angl. „Tavo yra karalystė…“) nėra įtraukta į kai kuriuos ankstyviausius rankraščius, todėl daugelis Biblijos tyrinėtojų laiko ją vėlesniu liturginiu priedu; vis dėlto ši frazė tapo įprasta daugelyje protestantų tradicijų ir Bendrosios maldos knygoje.
• Vertimo niuansai: frazė „nevesk mūsų į pagundą“ sukėlė teologinių diskusijų — ar Dievas veda į pagundą, ar malda turėtų reikšti „neleisk mums pakliūti į pagundą“ arba „saugok nuo to, kad pasiduotume pagundai“.

Liturginis ir kultūrinis vaidmuo

• Viešpaties malda yra centrinė įvairių krikščioniškų tradicijų liturgijoje: sakramentuose, pamaldose, rytinėse ir vakariniuose pamaldose, taip pat asmeniniame maldos gyvenime.
• Ji naudojama tiek oficialiame mišiose, tiek ekumeninėse pamaldose — dėl savo paprastumo ir sinteziško turinio malda suvienija daug skirtingų konfesijų.
• Malda įkvėpė daugybę muzikinio ir dailės kūrinių: kompozitoriai nuo renesanso iki šių dienų jos tekstą naudojo motetams, mišriems kūriniams ir solinėms giesmėms.
• Viešpaties malda taip pat plačiai naudojama gyvenimo krizėse, laidotuvėse, vestuvėse ir kitose ceremonijose — ji suprantama kaip pagrindinė krikščioniškoji malda.

Keletas papildomų pastabų

• Kadangi tekstų formuluotės skiriasi tarp evangelistų, konfesijų ir liturgijų, verta susipažinti su savo tradicijos versija ir suprasti, kur ji kilo ir ką pabrėžia.
• Vertimo problemos (pvz., „pagunda“, „pikta“, „kasdienė duona“) parodo, kad net ir trumpa malda gali turėti gilių teologinių sluoksnių; vertėjai ir teologai dažnai aptaria, kaip geriausiai perteikti originalo prasmę šiandienos kalba.
• Viešpaties malda išlieka vienu iš pagrindinių krikščionių vienijimosi taškų — ją žino, ja meldžiasi ir vertina kone visos krikščioniškos bendruomenės.

Jei pageidaujate, galiu pridėti konkrečias skirtingų Bažnyčių (katalikų, ortodoksų, protestantų) liturgines versijas, pateikti istorinę analizę remiantis rankraščių šaltiniais arba išversti maldą į kitas kalbas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Viešpaties malda?

K: Kaip ji gavo Viešpaties maldos pavadinimą?

K: Kur Biblijoje galima rasti Viešpaties maldą?

K: Kam skirta Viešpaties malda?

K: Kaip Jėzus pateikė pavyzdį, kaip reikia melstis?

K: Kiek yra Biblijos vertimų į anglų kalbą?

K: Kokia yra viena žinomiausių Viešpaties maldos versijų?

Paieška pagal raidę