Charles Gounod

Ankstyvasis gyvenimas

Gounod gimė Paryžiuje. Jo tėvas buvo dailininkas ir graveris. Motina buvo jo pirmoji fortepijono mokytoja. 1823 m. mirus tėvui, motina įsteigė mokyklą, kurioje mokė skambinti fortepijonu. Netrukus Gounod parodė muzikinį talentą ir išvyko studijuoti į Paryžiaus konservatoriją. Jis mokėsi pas tris mokytojus, kurie visi mirė netrukus po to, kai Gounod tapo jų mokiniu. Pirmą kartą dalyvaudamas konkurse dėl Romos premijos jis jos negavo, tačiau trečią kartą, 1839 m., jam tai pavyko. Tai reiškė, kad jis galėjo išvykti į Romą mokytis muzikos.

Romoje jam patiko XVI a. religinė muzika, kurią kūrė tokie kompozitoriai kaip Palestrina. Jam nelabai patiko šiuolaikiniai operos kompozitoriai, tokie kaip Donizetti ir Bellini. Dalį metų Gounod praleido Austrijoje ir Vokietijoje. Jis važiavo per Leipcigą, kur susipažino su Mendelsonu, kurio muzika jam padarė didelį įspūdį.

Gounod grįžo į Paryžių, kur įsidarbino bažnyčios muzikos vadovu. Jis galvojo tapti kunigu, bet paskui persigalvojo. Jis paliko darbą bažnyčioje. Po kurio laiko jis susidraugavo su dainininke Pauline Viardot ir jos vyru Louis. Kurį laiką jis praleido jų namuose kurdamas operą "Sapho".

Jis sukūrė "Messe Sollennelle", dar vadinamą Šventosios Cecilijos mišiomis. Du šio kūrinio fragmentai pirmą kartą buvo atlikti 1851 m. Londone ir padėjo jam išgarsėti. Tuo metu jis jau buvo vedęs. Jis dirbo vadovaudamas keliems chorams. Jis pradėjo rašyti daug chorinės muzikos.

1855 m. jis parašė dvi simfonijas - 1-ąją D-dur ir 2-ąją Es-dur, tačiau šiandien jos nėra dažnai grojamos.

Vidurinysis laikotarpis

1856 m. jis pradėjo rašyti operą, kurią dabar geriausiai prisimename: Faustas" (1859 m.), sukurtą pagal Gėtės pjesės "Faustas" pirmąją dalį. Opera buvo pastatyta 1859 m. ir netrukus buvo atliekama daugelyje šalių, ypač Vokietijoje. Kompozitorius Ričardas Vagneris (Richard Wagner) buvo svarbiausias operos kompozitorius Vokietijoje ir jo operos buvo visai kitokios, todėl jis sakė, kad Gounod operos yra kvailos.

1870 m. prasidėjus Prancūzijos ir Prūsijos karui, Gounod išvyko gyventi į Angliją. Ten jis išbuvo penkerius metus ir tapo pirmuoju dabartinės Karališkosios chorų draugijos dirigentu. Tuo metu Gounod parašė daug muzikos chorams, įskaitant motetą, specialiai sukurtą 1871 m. iškilmingam Karališkosios Alberto salės atidarymui. Jis labai daug dirbo, nors jį dažnai slegdavo karo padėtis Prancūzijoje. Jo namas Sen Klu (Saint-Cloud) buvo sugriautas. 1874 m. jis grįžo į Prancūziją ir džiaugėsi grįžęs su šeima.

Jis parašė daug kamerinės muzikos, įskaitant penkis styginių kvartetus, tačiau šiandien jie beveik negrojami.

Paskutiniai metai

Vėliau gyvenime Gounod vėl labai domėjosi religija. Jis parašė daug religinės muzikos, tarp jų - garsiąją "Ave Maria" pagal J. S. Bacho "Gerai temperuoto klavyro" I knygos pirmąjį preliudą ir Vatikano himną "Hymnus Pontificius". Jis taip pat parašė dvi oratorijas, tarp jų "Mors et vita", kuri taip patiko karalienei Viktorijai, kad ji paprašė ją atlikti Karališkojoje Alberto salėje 1886 m.

Kai mirė, jis kaip tik baigė kurti requiem "Le Grand Requiem". 1893 m. spalio 27 d. jam buvo surengtos valstybinės laidotuvės. Jis paprašė, kad per jo laidotuves skambėtų tik giesmės.