Charles-François Gounod — prancūzų kompozitorius, autorius 'Faustas', 'Romeo ir Džuljeta' ir 'Ave Maria'

Charles‑François Gounod — prancūzų kompozitorius, žinomas už operas "Faustas", "Romeo ir Džuljeta" ir ikonišką "Ave Maria" su Bacho preliudo melodija.

Autorius: Leandro Alegsa

Charles-François Gounod (gimė 1818 m. birželio 17 d. Paryžiuje, mirė 1893 m. spalio 17 d. Sen Klu (Prancūzija)) - prancūzų kompozitorius. Gounod (tarti: "Goo - no") parašė daug įvairių kūrinių, tačiau šiandien jis labiausiai žinomas dėl savo operų "Faustas" ir "Romeo ir Džuljeta", o ypač dėl labai populiarios "Ave Maria", kurios melodija eina kartu su Johanno Sebastiano Bacho preliudu.

Gyvenimas ir išsilavinimas

Charles Gounod gimė muzikalioje šeimoje Paryžiuje. Jaunystėje jis mokėsi Paryžiaus konservatorijoje, kur gilino teorijos ir kompozicijos žinias. 1839 m. jis laimėjo Prix de Rome – prestižinį prizą, suteikusį galimybę tęsti studijas Romoje ir susipažinti su senąja bažnytine muzika. Italijoje Gounod studijavo ir domėjosi renesanso polifonija (ypač Giovanni Pierluigi da Palestrina kūryba), kas vėliau atsispindėjo jo religinėje kūryboje.

Kūryba ir stilius

Gounod kūryba apima operas, mišias, kantatas, oratorijas ir daugybę vokalinių bei instrumentinių kūrinių. Jo stilius pasižymi melodine lyrika, aiškia dramatine linija ir šiltu harmoniniu koloritu. Operose jis sujungė gaivią melodiją su šiuolaikinėmis draminėmis reikmėmis, todėl jo darbai ilgai išliko repertuare.

Svarbiausi kūriniai

  • Faustas – viena žymiausių Gounod operų, tapusi klasika dėl savo muzikinės išraiškos ir sceniškumo.
  • Romeo ir Džuljeta – lyrinė opera pagal Shakespeare’o draminę meilės istoriją, pasižyminti gražiomis duetų ir ansamblių partijomis.
  • "Ave Maria" – garsioji melodija, kurią Gounod pridėjo prie Johanno Sebastiano Bacho preliudo (dažniausiai nurodoma kaip Bach–Gounod Ave Maria). Tai viena iš dažniausiai atliekamų kontempliatyvių dainų pasaulyje.
  • Religiniai kūriniai ir oratorijos, tarp jų La Rédemption ir Mors et Vita, kuriose matomas jo susidomėjimas didesnėmis liturginėmis ir sakralinėmis formomis.

Profesinė veikla ir vėlesni metai

Per karjerą Gounod dirbo tiek operos, tiek bažnytinės muzikos srityse. Jis prisidėjo prie XIX a. prancūzų muzikinės scenos formavimo, o jo operos sulaukė tiek liaupsinimų, tiek kritikos — kaip ir daugumos žinomų kūrėjų. Per Prancūzijos ir Europos politinius neramumus Gounod keliavo ir keletą metų praleido užsienyje (tarp jų — Didžiojoje Britanijoje), bet galiausiai grįžo į Prancūziją. Mirė 1893 m. Sen Klu netoli Paryžiaus.

Paveldo reikšmė

Gounod paliko tvirtą ženklą tiek operos, tiek sakralinės muzikos tradicijose. Jo gebėjimas kurti lengvai įsimintinas melodijas ir jautriai atskleisti dramatiškas situacijas lėmė, kad daug jo kūrinių iki šiol atliekami koncertų salėse ir bažnyčiose. Ave Maria tapo tarptautiniu reiškiniu — ją atlieka tiek solistai, tiek ansambliai, tiek populiariosios muzikos atlikėjai.

Trumpa kronologija

  • 1818 – gimė Paryžiuje.
  • 1839 – laimėjo Prix de Rome.
  • 1859 – stambus operos Faustas pasisekimas (sudaro dalį jo didžiausio pripažinimo operos žanre).
  • 1867 – premjera Romeo ir Džuljeta (viena iš svarbių jo operų).
  • vėlesni metai – kūrė religinę muziką ir oratorijas; keliavo po Europą.
  • 1893 – mirė Sen Klu (Prancūzija).

Gounod kūryba tinka tiek scenai, tiek liturgijai; jo melodijų paprastumas ir emocionalumas daro jas prieinamomis plačiai publikai. Dėl šių savybių jis ir išlieka svarbiu XIX a. kompozitorių tarpe.

Ankstyvasis gyvenimas

Gounod gimė Paryžiuje. Jo tėvas buvo dailininkas ir graveris. Motina buvo jo pirmoji fortepijono mokytoja. 1823 m. mirus tėvui, motina įsteigė mokyklą, kurioje mokė skambinti fortepijonu. Netrukus Gounod parodė muzikinį talentą ir išvyko studijuoti į Paryžiaus konservatoriją. Jis mokėsi pas tris mokytojus, kurie visi mirė netrukus po to, kai Gounod tapo jų mokiniu. Pirmą kartą dalyvaudamas konkurse dėl Romos premijos jis jos negavo, tačiau trečią kartą, 1839 m., jam tai pavyko. Tai reiškė, kad jis galėjo išvykti į Romą mokytis muzikos.

Romoje jam patiko XVI a. religinė muzika, kurią kūrė tokie kompozitoriai kaip Palestrina. Jam nelabai patiko šiuolaikiniai operos kompozitoriai, tokie kaip Donizetti ir Bellini. Dalį metų Gounod praleido Austrijoje ir Vokietijoje. Jis važiavo per Leipcigą, kur susipažino su Mendelsonu, kurio muzika jam padarė didelį įspūdį.

Gounod grįžo į Paryžių, kur įsidarbino bažnyčios muzikos vadovu. Jis galvojo tapti kunigu, bet paskui persigalvojo. Jis paliko darbą bažnyčioje. Po kurio laiko jis susidraugavo su dainininke Pauline Viardot ir jos vyru Louis. Kurį laiką jis praleido jų namuose kurdamas operą "Sapho".

Jis sukūrė "Messe Sollennelle", dar vadinamą Šventosios Cecilijos mišiomis. Du šio kūrinio fragmentai pirmą kartą buvo atlikti 1851 m. Londone ir padėjo jam išgarsėti. Tuo metu jis jau buvo vedęs. Jis dirbo vadovaudamas keliems chorams. Jis pradėjo rašyti daug chorinės muzikos.

1855 m. jis parašė dvi simfonijas - 1-ąją D-dur ir 2-ąją Es-dur, tačiau šiandien jos nėra dažnai grojamos.

Vidurinysis laikotarpis

1856 m. jis pradėjo rašyti operą, kurią dabar geriausiai prisimename: Faustas" (1859 m.), sukurtą pagal Gėtės pjesės "Faustas" pirmąją dalį. Opera buvo pastatyta 1859 m. ir netrukus buvo atliekama daugelyje šalių, ypač Vokietijoje. Kompozitorius Ričardas Vagneris (Richard Wagner) buvo svarbiausias operos kompozitorius Vokietijoje ir jo operos buvo visai kitokios, todėl jis sakė, kad Gounod operos yra kvailos.

1870 m. prasidėjus Prancūzijos ir Prūsijos karui, Gounod išvyko gyventi į Angliją. Ten jis išbuvo penkerius metus ir tapo pirmuoju dabartinės Karališkosios chorų draugijos dirigentu. Tuo metu Gounod parašė daug muzikos chorams, įskaitant motetą, specialiai sukurtą 1871 m. iškilmingam Karališkosios Alberto salės atidarymui. Jis labai daug dirbo, nors jį dažnai slegdavo karo padėtis Prancūzijoje. Jo namas Sen Klu (Saint-Cloud) buvo sugriautas. 1874 m. jis grįžo į Prancūziją ir džiaugėsi grįžęs su šeima.

Jis parašė daug kamerinės muzikos, įskaitant penkis styginių kvartetus, tačiau šiandien jie beveik negrojami.

Paskutiniai metai

Vėliau gyvenime Gounod vėl labai domėjosi religija. Jis parašė daug religinės muzikos, tarp jų - garsiąją "Ave Maria" pagal J. S. Bacho "Gerai temperuoto klavyro" I knygos pirmąjį preliudą ir Vatikano himną "Hymnus Pontificius". Jis taip pat parašė dvi oratorijas, tarp jų "Mors et vita", kuri taip patiko karalienei Viktorijai, kad ji paprašė ją atlikti Karališkojoje Alberto salėje 1886 m.

Kai mirė, jis kaip tik baigė kurti requiem "Le Grand Requiem". 1893 m. spalio 27 d. jam buvo surengtos valstybinės laidotuvės. Jis paprašė, kad per jo laidotuves skambėtų tik giesmės.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3