Sveika, Marija - krikščioniška malda į Mariją, Jėzaus motiną. Didžioji šios maldos dalis paimta iš Luko evangelijos. Kai kurie dalykai į maldą buvo įtraukti ir XIII a. (1200 m.). Kai žmogus kalba Sveika, Marija, jis prašo Marijos melstis už jį.
Romos katalikybėje "Sveika, Marija" yra svarbiausia rožinio dalis. Šią maldą taip pat naudoja Rytų ortodoksai ir stačiatikiai. Taip pat ir daugelis kitų krikščionybės grupių, įskaitant anglikonus, nepriklausomus katalikus ir senuosius katalikus. Kai kurios protestantų konfesijos taip pat naudoja "Sveika, Marija".
Maldos tekstas
Dažniausiai vartojama maldos forma lietuviškai skamba taip:
"Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi; tu palaiminta tarp moterų ir palaimintas tavo įsčiose esantis vaisius — Jėzus. Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus nusidėjėlius dabar ir mūsų mirties valandą. Amen."
Originalus lotyniškas variantas (Ave Maria) yra trumpesnis ir skamba taip:
"Ave Maria, gratia plena, Dominus tecum; benedicta tu in mulieribus, et benedictus fructus ventris tui, Iesus. Sancta Maria, Mater Dei, ora pro nobis peccatoribus, nunc et in hora mortis nostrae. Amen."
Kilmė ir istorija
Pirmoji maldos dalis remiasi dviejų Luko evangelijos vietų žodžiais: angelų sveikinimu Mergelei (Lk 1,28) ir Elžbietos pagyrimu (Lk 1,42). Per viduramžius ir vėlesnius šimtmečius prie šių biblinių frazių buvo pridėtos prašymo formuluotės, išplėstos garbinimo ir tarpininkavimo paminėjimu. Kai kurios papildomos gijos ir formuluotės pradėjo atsirasti jau XIII a., o galutinė maldos forma stabilizavosi ir plačiai paplito vėlesniais amžiais kaip dalis katalikiškos liturginės ir liaudies maldos tradicijos.
Teologinė reikšmė ir vartojimas
Sveika, Marija yra intercesinė malda — tikinčiojo prašymas, kad Marija melstųsi už jį. Katalikybėje tai suvokiama kaip prašymas šventųjų tarpininkavimo, o ne kaip pati Marijos garbinimo forma (skiriama Dievui). Maldos brius į rožinį, dažnai sakoma liturginių pamaldų, asmeninių maldų metu ir per šventes, skirtas Marijai.
Rytų tradicijose ir stačiatikių tarpe yra savo maldų formos bei himnų Marijai; nors žodžiai skiriasi, pati idėja — kreiptis į Dievo Motiną prašant užtarimo — yra panaši. Dalis protestantų konfesijų vengia maldos Marijai arba naudoja tik jos biblines dalis, nes prioritetas teikiamas tiesioginiam kreipimuisi į Dievą per Jėzų Kristų.
Kultūrinis ir meninis poveikis
"Sveika, Marija" turėjo didelį poveikį krikščioniškai dvasinei praktikai, muzikai ir vaizduojamajam menui. Malda įkvėpė daugybę muzikinių kūrinių, chorinių atliekų bei dailės vaizdinių, kuriose atspindimas Marijos vaidmuo krikščionių tikėjime. Ji taip pat išlieka svarbi dalis procesijų, maldos susibūrimų ir šeimos pamaldų daugelyje šalių.
Skirtingos tradicijos ir diskusijos
- Romos katalikai: plačiai vartojama ir liturgiškai pripažinta; įprasta rožinio maldoje.
- Rytų ortodoksai / stačiatikiai: turi savo maldų tradicijas Marijai; kartais žodžiai ir forma skiriasi nuo Vakarų Bažnyčios.
- Anglikonai ir kai kurios liuteronų / protestantų bendruomenės: gali vartoti šią maldą kaip išraišką pagarbos Marijai arba laikytis vien tik biblinės dalies.
- Kiti protestantai vengia kvietimo melstis prie Marijos, nes tai jiems prieštarauja tiesioginio kreipimosi į Dievą per Kristų principui.
Apibendrinant: "Sveika, Marija" yra viena žinomiausių ir plačiausiai vartojamų krikščioniškų maldų, turinti gilias biblines šaknis, ilgą istoriją ir svarbią praktinę reikšmę daugelyje krikščioniškų tradicijų.
