Sveika, Marija

Sveika, Marija Biblijoje

Sveika, Marija vartojamos dvi frazės iš šventojo Luko evangelijos. Pirmoji: "Sveika, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi, palaiminta tarp moterų" (Lk 1, 28). (Paprasta anglų kalba tai reiškia: "Sveika, Sveika, būk sveika! "Būk linksma. Tu esi pilnas malonės. Tu esi su Dievu. Tu esi palaiminta"). Antrasis: "Palaiminta tu tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius" (Lk 1, 42). (Tai reiškia: "Tu ir tavo kūdikis (Jėzus) esate palaiminti").

Kai "Sveika, Marija" buvo sukurta pirmą kartą, ji buvo daug trumpesnė nei dabar. Vakarų Europoje XIII a. viduryje ši malda buvo vos iš kelių žodžių. Po žodžio "Sveika, Marija" buvo pridėtas žodis "Marija". Visa malda buvo "Sveika, Marija, malonės pilnoji". Tai žinome iš šventojo Tomo Akviniečio raštų apie šią maldą.

Pirmoje Šventojo Luko evangelijos frazėje angelas Gabrielius sveikina Mariją. Kaip ir visa šventojo Luko evangelija, ši frazė pirmą kartą buvo užrašyta koine graikų kalba. Pirmasis pasveikinimo žodis χαῖρε, chaíre, verčiamas "Sveika". Tai reiškia "Džiaukitės" arba "Linksminkitės". Tai buvo įprastas pasisveikinimas koinų graikų kalboje. Šiuolaikinėje graikų kalboje šie pasisveikinimai vis dar vartojami.

Malda Rytų (graikų) tradicijoje

Rytų Ortodoksų Bažnyčios ir Rytų Katalikų Bažnyčios naudojama "Sveika, Marija" malda užrašyta taip: :Θεοτόκε Παρθένε, χαῖρε, κεχαριτωμένη Μαρία, ὁ Κύριος μετὰ σοῦ. εὐλογημένη σὺ ἐν γυναιξί, καὶ εὐλογημένος ὁ καρπὸς τῆς κοιλίας σου, ὅτι Σωτήρα ἔτεκες τῶν ψυχῶν ἡμῶν. Tai reiškia, kad:

Mergelė Teotokos, džiaukis, malonės pilnoji Marija, Viešpats su tavimi. Palaiminta tu tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius, nes tu pagimdei mūsų sielų Gelbėtoją.

Tas pats dalykas į anglų kalbą gali būti išverstas skirtingai:

Dievo Motina ir Mergelė, džiaukis, malonės pilnoji Marija, Viešpats su tavimi. Palaiminta tu tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius, nes tu pagimdei mūsų sielų Gelbėtoją.

"Rytų Bažnyčiose Marijai suteikiamas Dievo Motinos titulas. Tai graikiškas žodis, reiškiantis "ta, kuri gimdo Dievą".

Malda Vakarų (lotynų) tradicijoje

Yra įvairių nuomonių apie tai, kada "Sveika, Marija" buvo pakeista į dabartinę versiją. Katalikiškojoje enciklopedijoje rašoma, kad "Sveika, Marija" buvo pakeista tik apie 1050 m.

Šventasis Tomas Akvinietis sakė, kad iki XIII a. vidurio Vakarų bažnyčios prie Biblijos eilučių, iš kurių ši malda buvo paimta, pridėjo tik vieną žodį - "Marija". Pridėjus jos vardą, buvo aišku, kad Marija yra asmuo, į kurį kreipiamasi malda. Tačiau maždaug tuo pačiu metu buvo pridėtas ir vardas "Jėzus". Taip tapo aišku, kad Jėzus buvo "Marijos įsčių vaisius".

Tai reiškia, kad vakarietiška "Sveika, Marija" versija nėra kilusi iš graikiškos versijos. Graikiškoje versijoje yra labai skirtingų žodžių, pavyzdžiui, "nes tu pagimdei mūsų sielų Gelbėtoją", kurių vakarietiškoje versijoje niekada nebuvo.

Iki XVI a. "Sveika, Marija" buvo sveikinama ir šlovinama Marija. Tačiau XVI a. buvo pridėta naujų žodžių. Šiais naujais žodžiais buvo prašoma Marijos pagalbos. 1555 m. olandų jėzuitas Petras Kanizijus į savo katekizmą įtraukė šiuos žodžius: "Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mus, nusidėjėlius. Iki Tridento Susirinkimo, įvykusio po vienuolikos metų, šis sakinys ir keletas naujų žodžių buvo įtraukti į "Sveika, Marija". 1566 m. Tridento Susirinkimo katekizme šis sakinys buvo įtrauktas į maldą: "Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen."

Tai paskutinis "Sveika, Marija" pakeitimas.

Lotyniškai malda užrašoma taip (makronai pateikiami tik dėl tarimo ir lotynų kalboje jų nėra):

Avē Marīa, grātia plēna, Dominus tēcum. Benedicta tū in mulieribus, et benedictus frūctus ventris tuī, Iēsus.

Sancta Marīa, Māter Deī, ōrā prō nōbīs peccātōribus, nunc et in hōrā mortis nostræ. Āmēn.

Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi; palaiminta tu tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius Jėzus.

Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.

Vertimus iš lotynų kalbos į įvairias kalbas žr. "Wikisource".

Malda sirų ortodoksų tradicijoje

Sirų ortodoksų bažnyčia vartoja kitokią "Sveika, Marija" versiją. Ši versija daug artimesnė šiandieninei vakarietiškai formai nei graikiška.

Šios maldos metu vadovas pradeda maldą, o visi kiti kalba likusius žodžius:

• Vadovas: Sveika, Marija, malonės pilnoji.
• Žmonės: Žmonės: Mūsų Viešpats su Tavimi. Palaiminta Tu tarp moterų ir palaimintas Tavo įsčių vaisius, mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Mergelė Marija, Dievo Motina, melski už mus, nusidėjėlius, dabar ir visais laikais, ir mūsų mirties valandą. Amen.

Vartojimas Rytų stačiatikių ir Rytų katalikų bažnyčiose

Rytų stačiatikių ir Rytų katalikų bažnyčiose "Sveika, Marija" yra labai paplitusi. Ji kalbama graikiška forma arba vertimais iš graikų kalbos. Ši malda nėra kalbama taip dažnai kaip Vakaruose. Tačiau ji gerai žinoma ir vis dar dažnai vartojama. Ji taip pat minima keliuose maldos kanonuose. Paprastai ji giedama tris kartus per visos nakties vigiliją Vakarienės pabaigoje. Ji taip pat daug kartų kalbama per kasdienes maldas.

Variantai slavų kalba

Bažnytine slavų kalba yra dvi skirtingos "Sveika, Marija" versijos:

Богородице дѣво радѹйсѧ

ωбрадованнаѧ Марїе

Господь съ тобою

благословена ты въ женахъ,

и благословенъ плодъ чрева твоегω,

Якω родила еси Христа Спасаса,

Išбавителѧ дѹшамъ нашимъ.

Mergele Teotokos, džiaukis (arba: Džiaukis, Mergele Teotokos)

Malonės kupina Marija,

Viešpats yra su tavimi.

Palaiminta esi tarp moterų,

ir palaimintas tavo įsčių vaisius,

nes tu pagimdei Kristų Gelbėtoją,

mūsų sielų gelbėtojas.

Богородице дѣво, радѹйсѧ,

Благодатнаѧ Марїе,

Господь съ тобою:

благословена Ты въ женахъ,

и благословенъ плодъ чрева Твоегω;

якω Спаса родила еси дѹшъ нашихъ.

Mergele Teotokos, džiaukis (arba: Džiaukis, Mergele Teotokos)

Malonės kupina Marija,

Viešpats yra su tavimi.

Palaiminta esi tarp moterų,

ir palaimintas tavo įsčių vaisius,

nes tu pagimdei mūsų sielų Gelbėtoją.

Pirmoji versija yra senesnė. Senovės tikintieji vis dar naudoja šią versiją. Taip pat ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčia bei Rusėnų katalikų bažnyčia.

Antroji versija buvo sukurta 1656 m., Maskvos patriarchui Nikonui pakeitus liturgiją. Šią versiją naudoja Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, Serbijos Ortodoksų Bažnyčia, Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia ir Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia.

Naudojimas Romos katalikų bažnyčioje

Sveika, Marija yra svarbiausia rožinio dalis. Rožinis yra maldos būdas. Jį dažnai naudoja lotynų apeigų (Vakarų) katalikai. Jis taip pat vartojamas Rytuose (bet tik lotynizuotų ukrainiečių ir maronitų katalikų).

Melsdamiesi rožinį katalikai meldžiasi dešimt kartų "Sveika, Marija". Prieš kiekvieną rinkinį jie meldžiasi Tėve mūsų (dar vadinama Pater Noster arba Viešpaties malda). Po kiekvieno "Sveika, Marija" rinkinio sukalbama viena malda "Garbė Dievui" (Gloria Patri). Vienas šių maldų rinkinys vadinamas "dekada". Paprastai katalikai, melsdamiesi rožinį, kalba penkis dešimtmečius.

Melsdamiesi kiekvieną dešimtmetį katalikai galvoja apie keturias skirtingas Rožinio paslaptis. Kiekviena paslaptis susijusi su Jėzaus ir Marijos gyvenime nutikusiais dalykais. Paslaptys yra šios:

• Dalykai, nutikę Jėzaus vaikystėje (Džiaugsmingos paslaptys)
• Jėzaus viešoji tarnystė (Šviesos slėpiniai)
• Pasija, įskaitant Jėzaus nukryžiavimą (Skausmingosios paslaptys)
• Jėzaus prisikėlimas (Šlovingosios paslaptys)

Sveika, Marija taip pat yra svarbiausia Angelo maldos dalis. Šią maldą daugelis katalikų kasdien sukalba tris kartus. Kai kurie anglikonai ir liuteronai taip pat kalba Viešpaties angelo maldą.

Bouguereau "Mergelė su angelais" - marijonų meno pavyzdys

Anglikonų vartojama Sveika, Marija

Tradiciniai anglikonai taip pat vartoja "Sveika, Marija", dažniausiai taip pat, kaip ir Romos katalikai. Abi grupės naudoja rožinį ir kalba Viešpaties angelo maldą. Anglikonų bažnyčiose dažnai būna Mergelės Marijos statulos.

Daugelis anglikonų meldžiasi Sveika, Marija. Tačiau įvairiose vietovėse ši malda gali būti vartojama skirtingai. Taip yra todėl, kad katalikų ir anglikonų Bažnyčios turi tam tikrus skirtingus tikėjimus.

Muzikiniai nustatymai

Daugelis žmonių yra sukūrę muziką "Sveika, Marija" (dar vadinamai "Ave Maria").

Renesanso laikotarpiu

Renesanso laikais "Sveika, Marija" labai dažnai muzikuodavo tokie kompozitoriai kaip Jacques Arcadelt, Josquin Desprez, Orlando di Lasso ir Giovanni Pierluigi da Palestrina. Tačiau tuo metu (iki Tridento Susirinkimo) vis dar būta įvairių maldos versijų. Todėl kai kuriuose ankstyvojo Renesanso kūriniuose žodžiai skiriasi nuo šiandieninės "Sveika, Marija". Pavyzdžiui, Josquin Desprez iš tikrųjų sukūrė daugiau nei vieną muzikinę Ave Maria versiją.

Vėlesnės versijos

Vieną garsiausių muzikinių maldos versijų 1859 m. sukūrė Šarlis Guno (Charles Gounod). Jis pridėjo melodiją ir žodžius prie Johanno Sebastiano Bacho pirmojo preliudo (pradinio kūrinio) iš "Gerai temperuoto klavyro".

Kitas garsias muzikines "Sveika, Marija" versijas parašė:

• Antonínas Dvořákas 1877 m.
• Garsus kompozitorius Giuseppe Verdi 1887 m. (operai "Otelas")
• Cezaris Cui, rusų kompozitorius. Jis "Sveika, Marija" muzikavo bent tris kartus. Pirmą kartą "Ave Maria" jis parašė 1886 m. Šią maldą jis taip pat panaudojo dviejose savo operose: Le Flibustier (1894 m.) ir Mateo Falcone (1907 m.).
• Garsūs kompozitoriai: Mozartas, Byrdas, Elgaras, Verdi, Saint-Saensas, Rossini, Brahmsas ir Perosi.
• Garsūs Rytų Europos kompozitoriai, įskaitant Rachmaninovą, Stravinskį ir Bortnianskį, kurie parašė "Sveika, Marija" muzikines versijas slavų kalba.

Protestantizme

Protestantiškoji krikščionybė, kaip ir katalikybė, negarbina Marijos. Kai kurie protestantai naudojo muzikines Ave Maria versijas, bet pakeitė žodžius. Pavyzdžiui, "Ave Redemptor" naudoja "Ave Maria" muziką, bet vietoj jos daugiausia dėmesio skiria Jėzui: