Antonín Dvořák — čekų kompozitorius, „Naujojo pasaulio“ simfonija
Sužinokite apie Antoníną Dvořáką — čekų kompozitorių, jo nacionalistinę muziką ir ikonišką „Naujojo pasaulio“ simfoniją, parašytą Amerikoje, su žaviu cor anglais solo.
Antonínas Dvořákas (g. 1841 m. rugsėjo 8 d. Nelahozevese, Kralupų apylinkėse; mirė 1904 m. gegužės 1 d. Prahoje) - čekų kompozitorius. Kartu su Smetana ir Janačeku Dvorakas yra vienas iš trijų garsių kompozitorių, kūrusių nacionalistinę čekų muziką. Parašė kamerinės muzikos, įskaitant kelis styginių kvartetus, muzikos fortepijonui, dainų, operų, oratorijų ir devynias simfonijas. Paskutinė jo simfonija vadinama Naujojo pasaulio simfonija, nes jis ją parašė Jungtinėse Amerikos Valstijose ("Naujajame pasaulyje"). Ypač garsi lėtoji dalis, kurioje solo grojama cor anglais.
Gyvenimas ir karjera
Dvořákas gimė muzikanto šeimoje ir ankstyvame amžiuje mokėsi groti smuiku ir pianinu. Pradėjo karjerą kaip orkestro smuikininkas ir vėliau dirbo muzikos mokytoju bei kapelos dirigentu. Jo talentą ir kūrinius rėmė tokių to meto autoritetų kaip Johannesas Brahmsas pagalba — Brahmsas padėjo Dvořákui gauti leidybos sutartis ir atkreipti dėmesį į platesnę Europos sceną.
1892–1895 m. Dvořákas vadovavo Nacionaliniam konservatorijai Niujorke (National Conservatory of Music of America). JAV laikas turėjo didelę įtaką jo kūrybai — būtent tame laikotarpyje gimė garsioji Devintoji simfonija „Iš Naujojo pasaulio“ (Symphony No. 9 in E minor, Op. 95, B.178), kurią jis parašė, tyrinėdamas ir apmąstydamas Amerikos muzikines tradicijas bei ragindamas amerikiečius kurti savitą nacionalinę muziką.
Muzikinis stilius ir reikšmė
Dvořákas pasižymi polinkiu į melodiją, tvirtą ritmiką ir gebėjimu įkomponuoti tautines muzikos ypatybes į klasikinės formos kūrinius. Jis rinkosi čekų liaudies melodijų ir ritmų elementus, bet naudojo juos universalesnėse simfoninėse ir kamerinėse struktūrose. Jo kūryboje juntamas dramaturgijos ir dainavimo principų derinys: nuo intymių dainų bei kamerinių veikalų iki didingų oratorijų ir operų.
Svarbiausi kūriniai
- Simfonijos — devynios simfonijos, iš kurių garsiausia yra Naujojo pasaulio (Devintoji, Op. 95).
- Styginių kvartetai — keli svarbūs kvartetai, žymintys jo indėlį į kamerinę literatūrą.
- Slavonic Dances (Slaviškos šokos, Op.46 ir Op.72) — orkestriniai kūriniai, užgroję Dvořáko vardą pasaulyje dėl gyvos ritmikos ir tautinio kolorito.
- Solo ir kamerinė muzika — fortepijoniniai kūriniai, dainos, įvairūs kameriniai ansambliai.
- Cello Concerto (B.191, Op.104) — vienas žymiausių violončelos repertuaro kūrinių, parašytas Hanušui Wihanui.
- Operos — tarp jų ir Rusalka (1901), kuriai priklauso populiari arija „Song to the Moon“.
- Oratorijos ir religiniai kūriniai — pavyzdžiui, Stabat Mater ir kiti didelio masto vokaliniai kūriniai.
„Naujojo pasaulio“ simfonija
Devintoji simfonija, dažnai vadinama Naujojo pasaulio simfonija (Symphony No. 9 in E minor, Op. 95, B.178), buvo sukurta 1893 m. Per jos premjerą Niujorke simfoniją atliko New York Philharmonic 1893 m. gruodžio 16 d., dirigavo Anton Seidl. Kūrinys pasižymi lyrinėmis, plačiomis melodijomis ir įtaigia harmonija; antra, lėtoji dalis su garsiuoju cor anglais solo tapo viena iš muzikos istorijos ikonų. Dvořákas pats kalbėjo, kad jam rūpėjo Amerikos muzikinis tapatumas — jis kvietė jaunuosius amerikiečių kompozitorius semtis įkvėpimo iš afroamerikiečių spiritualų ir vietinių indėnų melodijų, nors pats tiesioginių citatų į simfoniją nedėjo.
Paveldas
Dvořáko kūryba padėjo iškelti čekų muziką į pasaulinę sceną ir įkvėpė vėlesnes muzikos kartas. Jo melodijų grožis, ritminis gyvybingumas ir gebėjimas suderinti tautinį kolorį su akademine forma užtikrino jam nuolatinę vietą koncertų repertuare visame pasaulyje. Jo muzika iki šių dienų atliekama tiek simfoniniuose, tiek kameriniuose kontekstuose ir mėgstama dėl savo emocionalumo bei prieinamumo klausytojui.
Antonínas Dvořákas
Gyvenimas
Jaunimas
Dvořákas gimė kaime netoli Prahos, Čekoslovakijoje. Šiandien Praha yra Čekijos Respublikos sostinė, tačiau anuomet ji priklausė Austrijos imperijai. Jo tėvas buvo mėsininkas ir užeigos savininkas. Jis taip pat grojo citra ir sukūrė keletą paprastų šokių.
Jaunasis Antoninas pradėjo lankyti smuiko pamokas pas kaimo mokyklos mokytoją. Netrukus jis grojo smuiku tėvo užeigoje, vietos bažnyčiose ir kaimo kapeloje. Prieš pat dvyliktąjį gimtadienį jis metė mokyklą ir pradėjo mokytis mėsininko amato. Po metų jis paliko namus ir išvyko mokytis į Zlonicų mokyklą. Ten jis daug sužinojo apie muziką, taip pat išmoko vokiečių kalbą. Mokytojas įtikino Dvořáko tėvus, kad jis turėtų siekti muziko karjeros, todėl jie išsiuntė jį mokytis muzikos Prahos vargonų mokykloje. Jis toliau mokėsi vokiečių kalbos, tapo geru altininku ir grojo koncertuose bei Estijos teatre, kai reikėjo didelio orkestro Vagnerio operoms "Lohengrinas" ir "Tanhoizeris".
Ankstyvoji karjera
Baigęs studijas, Dvořákas gavo pirmąjį darbą - grojo kapeloje restoranuose ir baliuose. Tai buvo laikas, kai Bohemijoje staiga kilo didelis susidomėjimas nacionaline kultūra. Buvo leista vaidinti pjeses ir operas čekų kalba. Grupė, kurioje jis grojo, tapo Bohemijos laikinojo teatro orkestro, kuriam nuo 1866 m. vadovavo Bedřichas Smetana, dalimi. Dvořákas buvo pagrindinis orkestro altininkas. Papildomai užsidirbdavo mokytojaudamas ir pradėjo kurti kompozicijas.
1871 m. jis paliko orkestrą, kad galėtų daugiau laiko skirti kompozicijai. Kelerius metus jam vis dar teko mokytojauti, kad užsidirbtų pakankamai pinigų pragyvenimui. Parašė kantatą "Baltojo kalno paveldėtojai", kuri sulaukė didelės sėkmės. 1874 m. parašė operą "Karalius ir angliakasys", tačiau operos teatras jos nenorėjo. Tai privertė Dvořáką suprasti, kad jis turi būti savikritiškesnis. Jis sunaikino daug savo kūrinių, kurie, jo manymu, nebuvo geriausi. Nusprendė, kad neturi kurti kaip Wagneris, bet turi atrasti savitą komponavimo stilių.
1873 m. jis vedė. Įsidarbino bažnyčios vargonininku. Jo Trečioji simfonija buvo atlikta Smetanos diriguojamame koncerte. Dvořákas perrašė savo operą "Karalius ir angliakasys", panaudodamas visiškai kitokią muziką. Ji buvo atlikta 1874 m. Jis sukūrė dar daug muzikos.
Šlovės metai
1877 m. jis gavo laišką iš Hanslicko, kuriame rašoma, kad laimėjo 600 guldenų premiją ir kad jo muzika susidomėjo didysis kompozitorius Johannesas Brahmsas. Jo muziką ėmė leisti žinoma Vokietijos muzikos leidykla "Simrock", jo muzika buvo atliekama daugelyje šalių, net Niujorke. Jo šlovė plito. Užsienyje buvo atliekamos net jo operos. Dimitrijus sulaukė ypatingos sėkmės. Brahmsas buvo didelis jo draugas ir daug jam padėjo. Brahmsas ir Hanslickas bandė įtikinti jį persikelti į Vieną, nes tai buvo puikus muzikos miestas, tačiau Dvořákas norėjo likti savo šalyje.
Dvořáko "Slavų šokiai" buvo išleisti 1878 m. ir visada buvo labai populiarūs. Vienoje dirigentas Hansas Richteris dirigavo Slavų rapsodiją Nr. 3. Jo "Stabat Mater" (1880) buvo atliekama užsienyje, o 1884 m. Dvořákas buvo pakviestas apsilankyti Anglijoje. Anglijoje jis tapo labai populiarus ir daug kartų ten lankėsi. Anglijos chorai mėgo dainuoti jo chorinius kūrinius. Pirmą kartą jo Requiem mišios buvo atliktos Birmingeme, Trienalės muzikos festivalyje. Jam buvo suteiktas Kembridžo universiteto garbės laipsnis. 1890 m. P. Čaikovskis pakvietė jį į Rusiją.
Amerika (1892-1895 m.)
1892-1895 m. Dvořákas vadovavo Nacionalinei muzikos konservatorijai Niujorke. Jis uždirbo daug pinigų: 15 000 dolerių per metus. Dvořákas domėjosi juodaodžių amerikiečių muzika. Jis susipažino su studentu Harry T. Burleigh, vienu pirmųjų afroamerikiečių kompozitorių, kuris supažindino jį su tradiciniais amerikiečių spiričiueliais.
1893 m. žiemą ir pavasarį, būdamas Niujorke, Dvořákas parašė populiariausią savo kūrinį - 9-ąją simfoniją "Iš Naujojo pasaulio". 1893 m. vasarą su šeima jis praleido čekų kalbos bendruomenėje Spilvilyje, Ajovos valstijoje, kur gyveno keli jo pusbroliai ir pusseserės. Ten jis taip pat kūrė kamerinę muziką, įskaitant Styginių kvartetą F, kuris vadinamas "Amerikietiškuoju", ir Sonatiną smuikui ir fortepijonui.
1895 m. Dvořákas parašė Koncertą violončelei h-moll, kuris tapo vienu populiariausių jo kūrinių. Tačiau jis norėjo grįžti į savo šalį. Be to, jam nebuvo mokamas visas atlyginimas. Jis išgirdo, kad tapo Vienos "Gesellschaft der Musikfreunde" garbės nariu. Nusprendė grįžti į Bohemiją ir toliau dirbti kompozicijos profesoriumi Prahos konservatorijoje.
Paskutiniai metai
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Dvořákas daugiausia laiko skyrė operų rašymui. Ypač populiari "Rusalka", ypač garsioji arija sopranui "Į mėnulį". Operos siužetas sukurtas Hanso Andersono pasakos apie Mažąją undinėlę motyvais. 1896 m. jis paskutinį kartą lankėsi Londone, kur pirmą kartą buvo atliktas jo Koncertas violončelei. 1897 m. jo dukra ištekėjo už jo mokinio, kompozitoriaus Josefo Suko.
Jis mirė 1904 m. po trumpos ligos.
Jo muzika
Dvořákas parašė daugybę muzikos rūšių. Nors savo stilių jis grindė klasikinėmis formomis, tokiomis kaip Beethoveno, jose taip pat jaučiama čekų liaudies dainų įtaka. Jis gyveno tuo metu, kai čekai labai stipriai jautė nacionalistinius jausmus. Smetana rašė labai čekišką muziką. Dvořákas mokėsi iš Smetanos muzikos, bet niekada neimitavo jo stiliaus. Jo gyvenimo metais buvo žinomos tik penkios iš devynių jo simfonijų. Kai XX a. septintajame dešimtmetyje buvo atrastos ir išleistos likusios keturios, visos simfonijos buvo pernumeruotos. Trys paskutinės trys simfonijos, 7, 8 ir 9 numeriai (anksčiau vadintos 2, 4 ir 5 numeriais), atliekamos dažniausiai. Devintoji simfonija: Devintoji simfonija: "Iš Naujojo pasaulio" yra viena populiariausių kada nors parašytų simfonijų. Itin gerai žinomi du slavų šokių rinkiniai. Jie dažnai atliekami kaip fortepijoninis duetas. Parašė koncertų smuikui, violončelei ir fortepijonui. Dvořákas parašė daug operų (žinomiausia iš jų - "Rusalka"), kamerinės muzikos (tarp jų - styginių kvartetų ir kvintetų), dainų, chorinės muzikos ir fortepijoninės muzikos.
Knygos apie Dvořáką
Slavų rapsodija: Antoníno Dvořáko gyvenimas, autorius Bartholdas Flesas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Antonín Leopold Dvořák?
A: Antonín Leopold Dvořák buvo čekų kompozitorius.
K: Kiek garsių kompozitorių rašė nacionalistinę čekų muziką?
A: Trys garsūs kompozitoriai, įskaitant Dvořáką, parašė nacionalistinę čekų muziką.
K: Kokias muzikos rūšis rašė Dvořákas?
A: Dvořákas rašė kamerinę muziką, įskaitant kelis styginių kvartetus, fortepijoninę muziką, dainas, operas, oratorijas ir devynias simfonijas.
K: Kas yra Naujojo pasaulio simfonija?
A: "Naujojo pasaulio simfonija" yra paskutinė Dvořáko simfonija, kurią jis parašė Jungtinėse Amerikos Valstijose ("Naujajame pasaulyje").
K: Kuo garsi Naujojo pasaulio simfonijos lėtoji dalis?
A: Naujojo pasaulio simfonijos lėtoji dalis ypač garsi dėl to, kad joje skamba solo partija, atliekama cor anglais.
K: Kas buvo Dvořáko amžininkai čekų nacionalistinės muzikos judėjime?
A: Tarp Dvořáko amžininkų čekų nacionalistinės muzikos judėjime buvo Smetana ir Janáčekas.
K: Kada gimė ir kada mirė Dvořákas?
A: Dvořákas gimė 1841 m. rugsėjo 8 d., o mirė 1904 m. gegužės 1 d.
Ieškoti