"Tanenhauzeris ir dainininkų varžybos Vartburge" (Tannhäuser und der Sängerkrieg auf Wartburg) yra trijų veiksmų opera, kurios žodžius ir muziką parašė Richardas Wagneris. Tai buvo penktoji Wagnerio opera; ją kompozitorius kūrė 1842–1845 m. Pirmą kartą opera buvo atlikta 1845 m. spalio 19 d. Drezdeno karališkojoje operoje, kur ją dirigavo pats Wagneris. Nuo pat premjeros kūrinys sulaukė didelio susidomėjimo ir greitai tapo populiarus Vokietijoje.

Siužetas (trumpai)

Veiksmas remiasi viduramžių legendomis apie mečių dainininką Tannhäuserį ir Vartburgo dainačių varžybas. Pagrindiniai motyvai – prieštara tarp žemiškos aistros ir dvasinės meilės bei išganymo paieška.

  • Tannhäuseris – jaunas riteris ir mečių dainininkas, ilgą laiką praleidęs pas Venerą (Venusberg), kur patyrė aistrą ir palaimą.
  • Sugrįžęs į Vokietiją, jis susiduria su Elisabeth – tyra ir atsidavusia meile, simbolizuojančia dvasinę meilę ir atgailą.
  • Tannhäuseris dalyvauja Vartburgo dainačių varžybose, kovoja su savo praeitimi ir galiausiai leidžiasi į piligrimystę ieškoti užtarimo Romoje.
  • Romoje popiežiaus stulpas nešneka stebuklingo žiedo (arba neižydi), popiežius negali suteikti tiesioginio atleidimo; grįžęs į Vokietiją Tannhäuseris susiduria su Elisabeth, kuri aukoja save už jo išganymą. Galiausiai atgaila ir aukos tema virsta išganymo ženklu – opera baigiasi Tannhäuserio išganymu ir mirtimi.

Žinomos muzikinės scenos: pirmo veiksmo Venusbergo 'Bacchanale', iškilmingas įžanginis overtūras, Piligrimų choras bei Wolframo ariа „O du, mein holder Abendstern“ (vakarų žvaigždės himnas), atspindinčios kontrastą tarp geidulio ir dvasinės ilgesio.

Personažai (pagrindiniai)

  • Tannhäuser – tenoras
  • Elisabeth – sopranas
  • Venus – mezzosopranas arba sopranas
  • Wolfram von Eschenbach – baritonas
  • Landgrafas Heinrichas – bosas
  • Kiti: dainininkai Vartburgo svečiai, piligrimai, riteriai

Istorija ir premjeros bei vėlesnės versijos

Wagneris parašė tiek libretą, tiek muziką, todėl opera atspindi jo ankstyvąjį siekį sukurti vieningą muzikinį ir dramaturginį pasaulį, vėliau plėtotą kaip „muzikinis drama“ su leitmotyvais. Po drezdeno premjeros kūrinys ilgai buvo atliekamas ir įsitvirtino vokiečių repertuare.

1859 m. "Tanhoizeris" buvo pirmoji Wagnerio opera, parodyta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki 1861 m. opera buvo daug kartų atlikta Vokietijoje, o tuo pačiu laikotarpiu Wagneris buvo paprašytas parengti pataisytą versiją specialiai Paryžiaus operai.

Paryžiuje 1861 m. parodytas pastatymas sukėlė didelį skandalą. Kompozitorius į pareiškusios akademinės publikos reikalavimą įterpti baletą į pirmą veiksmą (kalbama apie baleto vietą dėl Parizo publikos įpročių) ir apie privilegijuotų žiūrovų nuomones kilo protestai: kai kurie žiūrovai (ypač vienos elitinės klubo nariai) demonstratyviai paliko salę ar triukšmavo, o įvykiai virto riaušėmis. Dėl to Wagneriui buvo ypač sunku – pastatymas Paryžiuje nepavyko, ir jis laikinai atsiėmė kūrinį. Prancūzijoje opera vėl buvo rimčiau pastatyta tik daug vėliau, 1895 m.

Tuo tarpu 1884 m. lapkritį opera atidarė antrąjį Niujorko Metropoliteno operos sezoną, tvirtindama savo vietą tarptautiniame repertuare ir rodydama Wagnerio kūrinio populiarumą už Europos ribų.

Reikšmė ir paveldas

"Tannhäuser" yra svarbus Wagnerio kūrybos etapas: ši opera jungia legendinį siužetą, religines ir mitologines temas bei muzikinę inovaciją. Muzika, choralai ir scenos iš Venusbergo iki piligrimų choro tapo labai atpažįstamos ir dažnai atliekamos atskirai. Kūrinys taip pat parodė, kaip repertuaro ir atlikimo praktikos skirtumai (pvz., baleto vieta Paryžiuje) gali nulemti dramatišką priėmimą publikos tarpe.

Šiandien "Tannhäuser" reguliariai įtraukiama į operų teatrų repertuarą visame pasaulyje, o vykstantys interpretacijų atnaujinimai pabrėžia jame esančias amžinas temas: meilės prigimtį, atgailą ir išganymą.