Kompozitorius – tai žmogus, kuris rašo (kuria) muziką. Kompozitorius gali kurti melodijas, harmonijas, ritmines struktūras ir visą kūrinio formą. Kai kurie kompozitoriai muziką užrašo ant popieriaus; tai vadinama rašytine notacija. Taip dažniausiai dirba klasikinės muzikos kūrėjai: jie paruošia partitas ir partitūras, kad atlikėjai žinotų, ką groti. Televizijos ir kino filmų muzikos autoriai taip pat dažniausiai rašo tokiu būdu, kad orkestras ar kiti atlikėjai galėtų perskaityti muziką ir ją profesionaliai atlikti arba įrašyti studijoje.
Kūrybos būdai
Kūrybos procesas gali būti labai įvairus. Kai kurie kompozitoriai planuoja kiekvieną natą ir detalesiai užrašo visą partitūrą, kiti darbą pradeda nuo paprastų idėjų — melodijos, akordų ar ritminio motyvo — ir vėliau jas išvysto. Yra keli dažniausiai sutinkami būdai:
- Užrašymas rašytine notacija – tradicinis būdas, būtinas dirbant su dideliais ansambliais arba orkestrais. Tai leidžia tiksliai nurodyti tembrą, dinaminius pokyčius ir frazavimą.
- Skaitmeninės priemonės – šiandien daugelis kompozitorių naudoja kompiuterines programas (DAW, notačių programos, MIDI) kuriant, bandant ir įrašant idėjas.
- Improvizacija – kai idėjos gimsta grojant. Improvizuota medžiaga gali būti įrašoma ir vėliau perrašoma arba išsaugoma kaip live-interpretacija.
- Bendradarbiavimas – kompozitoriai dažnai dirba kartu su kitais autoriais, tekstų kūrėjais, aranžuotojais ar prodiuseriais.
Improvizacija
Kai kurie muzikantai labai gerai improvizuoja. Improvizacija reiškia, kad atlikėjas sugalvoja muziką grodamas ir nebeturi iš anksto paruošto, užrašyto partitūros varianto. Kai kurie bažnyčios vargonininkai moka gerai improvizuoti: per pamaldas jiems gali tekti groti vargonų muziką, kad užpildytų spragas, kol žmonės renka pinigus arba priima komuniją. Džiazo muzikantai paprastai puikiai improvizuoja — džiaze solas, tematika ir ritminės variacijos gimsta scenoje. Improvizacija nėra užrašyta, todėl kiekvienas atlikimas gali būti unikalus ir skirtingas.
Populiarioji muzika, rokas ir dainų kūryba
Daugelyje populiariosios ir roko ar soul muzikos žanrų autoriai nemoka arba retai naudoja tradicinę notačią. Daugelis tokių kūrėjų savo dainas kuria grodami akustine arba elektrine gitara arba fortepijonu. Pavyzdžiui, Cole'as Porteris ir Irvingas Berlinas dažniausiai kūrė fortepijonu — instrumentas, kuris padeda iškart girdėti harmoninius sprendimus ir sudėlioti melodijas.
Popmuzikoje dažnai naudojami ir kiti metodai: akordų lapai (lead sheets), paprasti demo įrašai, elektroniniai pavyzdžiai ir studijinės manipuliacijos. Kartais kūrinys gimsta kokonstruojant garsus studijoje, o ne užrašant natomis.
Bendradarbiavimas ir autorystė
Daugelį dainų kuria du ar daugiau žmonių. Įprasta, kad dainą rašo keli autoriai kartu: kartais vienas žmogus rašo muziką, o kitas – žodžius. Kompozicijos kūrimo procese gali dalyvauti ir aranžuotojai, prodiuseriai bei atlikėjai, kurie siūlo idėjų ir pakeitimų. Kai kurios dainos, pavyzdžiui, liaudies dainos, buvo sukurtos prieš daugelį metų ir niekas nebežino, kas jas parašė — tokios dainos dažnai priklauso tautos kūrybiniam palikimui.
Kompozitoriaus įgūdžiai ir kasdienės užduotys
Kompozitorius turi išmanyti įvairias sritis ir gebėti jas taikyti kūryboje. Dažniausiai reikalingi įgūdžiai:
- harmonijos ir melodijos kūrimas;
- orkestravimas ir aranžavimas — kaip paskirstyti idėjas instrumentams;
- skaitymas ir rašymas notačiomis (kai reikia dirbti su atlikėjais ar orkestru);
- muzikos technologijų valdymas (rašymo ir įrašų programos, MIDI, DAW);
- gebėjimas bendradarbiauti su atlikėjais, režisieriais, prodiuseriais ir kitais kūrėjais;
- kūrybinė disciplina — idėjų fiksavimas, jų vystymas ir užbaigimas.
Praktiniai užrašymo metodai
Kompozitoriai naudoja įvairius metodus užfiksuoti idėjas:
- parašyti partiturą ar akordų lapą (lead sheet);
- įrašyti demo versiją ar idėjos fragmentą garso įranga ar telefonu;
- naudoti MIDI sekas ir virtualius instrumentus, kad išbandytų spalvas ir aranžuotes;
- rašyti skice — trumpas melodines ar harmoningas idėjas, kurios vėliau išvystomos.
Kompozitoriaus vaidmuo šiandien
Šiuolaikinis kompozitorius gali dirbti įvairiose srityse: nuo sceninės ir klasikinės muzikos iki reklamos, kino, televizijos ir žaidimų.
Be kūrybinės dalies, svarbu ir teisinis autorių teisių supratimas: kompozitoriai gali užregistruoti savo kūrinius, gauti autorines pajamas už atlikimus, mechaninius įrašus ar licencijas. Daugelis kompozitorių renkasi specializacijas — vieni tapo filmų ir TV serialų autoriais, kiti rašo dainas atlikėjams ar kuria instrumentinę muziką.
Apibendrinant: kompozitorius gali būti ir užrašų autorius, ir improvizacijos meistras; svarbiausia — gebėjimas transformuoti muzikinę idėją į klausytojui suprantamą formą. Skirtingi žanrai ir scenarijai reikalauja skirtingų įgūdžių, todėl ši profesija yra plati ir įvairi.