Sunkusis metalas (muzikos žanras): apibrėžimas, bruožai ir stiliai
Sunkusis metalas (muzikos žanras): atrask apibrėžimą, galingus bruožus, stilių įvairovę, instrumentus ir scenos kultūrą — viskas apie garsų, agresyvų metalą.
Sunkusis metalas – tai galingas, dažnai agresyvus roko muzikos kryptis, susiformavusi XX a. 7–8 dešimtmetyje. Tipiškai grupėse, grojančiose sunkiojo metalo kūrinius, skamba viena arba dvi elektrinės gitaros, bosinė gitara ir būgnai. Kai kuriose grupėse pridedami elektroniniai klavišiniai, vargonai ar kiti instrumentai, o studijinėje produkcijoje naudojami sintezatoriai ir efektai. Sunkiojo metalo dainos dažnai skamba itin garsiai ir galingai, dominuoja atkaklūs, pasikartojantys ritmai ir išraiškingi gitariniai rifai. Yra daug skirtingų sunkiojo metalo stilių ir potipių, išsamiau aptartų žemiau.
Instrumentai ir scenos įranga
Pagrindinis sunkiojo metalo instrumentų ansamblis – elektrinės gitaros, bosinė gitara ir būgnai. Gitaroms dažnai naudojama distorcinė ar overdrive įtampa, efektingi efektai (reverb, delay, wah-wah, chorus) bei stiprintuvai, kurie suteikia storą, iškraipytą garsą. Būgnininkai naudoja tiek standartinį, tiek didelį būgnų komplektą, kartais akcentuojant dvigubo būgno (double bass) techniką. Scenoje taip pat dažnai pasitelkiama profesionali garso įranga, monitoriai, DI dėžės ir didelės galios kolonėlės, kad būtų išlaikytas charakteringas „sunkus“ garsas ir aukštas tūris.
Muzikiniai bruožai
Sunkiojo metalo muzika pasižymi keliais tipiniais elementais:
- Stiprūs rifai: gitarų rifai dažnai atlieka pagrindinę melodinę ir ritminę funkciją, naudojami power chords ir palm muting technikos.
- Iškraipytas garsas: distorcinės gitaros ir dažnai sustiprintas bosas kuria tankią, intensyvią tekstūrą.
- Tonacija ir derinimas: populiaru naudoti susilpnintą stygų derinimą (angl. downtuning), kad garsas būtų žemesnis ir sunkesnis.
- Ritmika: daugelyje stilių dominuoja 4/4 taktai su akcentuotu ketvirčiu ar dalybomis, tačiau progresyvūs potipiai gali taikyti neįprastas metras ir sudėtingus tempų perėjimus.
- Dinaminiai kontrastai: intensyvūs, garsūs epizodai kinta su lėtesnėmis, melancholiškomis dalimis.
Vokalinės technikos ir dainų temos
Vokalų stilius sunkiajame metale labai įvairus:
- Švarūs (melodingi) vokalai: dažni tradiciniame ir power metale.
- Rėkavimas, šnypštimas, growl ir scream: dažnesni ekstremalesniuose stiliuose (pvz., death metal, black metal, metalcore).
Dainų temos gali būti labai įvairios: nuo asmeninių išgyvenimų, socialinių kritikų, istorinių ir mitologinių siužetų iki tamsių, fantastinių ar simbolinių vaizdinių. Kai kurios grupės pasitelkia teatralizuotą estetiką ir naratyvus savo koncertuose bei albumuose.
Stiliai ir potipiai
Sunkusis metalas suskirstytas į daugybę potipių, kurių kiekvienas turi savo ypatybes. Trumpai apie svarbesnius:
- Classic/heavy metal: tradicinė forma su melodiniais rifais ir aiškiais vokalais (pvz., pamatinės senosios grupės).
- Thrash metal: greitas, agresyvus tempas ir aštrūs rifai.
- Death metal: itin sunkus ir agresyvus skambesys, gilūs growl vokalai ir sudėtinga technika.
- Black metal: atmosferiškas, dažnai šaltas ir uždangintas garso pasaulis, temų rate – okultizmas, gamta ir nihilizmas.
- Doom metal: lėtas, sunkus tempas, melancholiška nuotaika.
- Power metal: greitas tempas ir melodingas, epinis skambesys su aukštais vokalais ir fantastinėmis temomis.
- Progressive metal: sudėtinga ritmika, struktūros ir instrumentinės improvizacijos.
- Nu-metal, groove metal, metalcore ir kt.: šie potipiai jungia metalo elementus su kitais žanrais (hiphopu, groove ritmais, post-hardcore) ir dažnai orientuojasi į modernų skambesį.
Apranga ir sceninis elgesys
Sunkiojo metalo atlikėjų ir fanų apranga gali skirtis pagal potipį, tačiau dažniausiai sutinkami elementai:
- džinsai, odinės striukės, odiniai batai;
- juodi marškinėliai, akiniai, grandinės ir smeigtukai;
- ilgi plaukai, dažnai laisvai krentantys arba stilizuoti;
- sceninis makiažas ar kostiumai ekstremalesniuose potipiuose (pvz., black metal).
Sceninis elgesys gali būti labai įvairus: nuo santūrių pasirodymų iki teatrališkų, choreografuotų spektaklių su apšvietimu, pirotechnika ir rekvizitu. Tačiau daugelis grupių renkasi pozityvų ir profesionalų požiūrį į gyvus pasirodymus, vengdamos perteklinės teatrikos.
Istorija ir įtaka
Sunkusis metalas išsivystė iš ankstyvojo roko ir blues bei hard rock tradicijų. Per kelis dešimtmečius jis tapo platesniu kultūriniu fenomenu, suteikė pagrindą subkultūroms, festivalio kultūrai ir išplėtė populiariosios muzikos ribas. Metalas taip pat paveikė kitus žanrus ir sulaukė plataus tarptautinio gerbėjų rato – nuo pirmųjų klubinių scenų iki didelių stadionų koncertų ir tarptautinių festivalių.
Poveikis ir paveldas
Sunkusis metalas paliko gilų pėdsaką muzikos industrijoje: jis skatino instrumentinę meistriškumą, eksperimentavimą su garso technologijomis ir leido atsirasti daugybei subkultūrų bei nepriklausomų leidybos kelių. Daug metalo elementų ir atlikėjų pateko į populiariosios kultūros lauką, paveikdami mados tendencijas, vizualinį meną ir filmų garso takelius.
Keletas žinomų pavyzdžių
Nors kiekviena šalį turi savo sceną, tarptautiniu mastu pripažintos grupės ir albumai padėjo formuoti žanrą bei įkvėpė tolesnius atlikėjus. Sunkiojo metalo įvairovė reiškia, kad kiekvienas klausytojas gali rasti sau tinkamą potipį – nuo melodinių ir epinių skambesių iki ekstremaliausių ir eksperimentinių formų.
Istorija
XX a. septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai
Septintojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje rokenrolas virto kietesne ir garsesne muzikos forma, vadinama roku. Septintajame dešimtmetyje roko muzikos grupės rengė didžiulius, triukšmingus koncertus lauko stadionuose. Septintojo dešimtmečio pradžioje daugelis roko grupių grojo psichodelinį roką - roko muzikos rūšį, kurios žodžiai ir garsai buvo skirti tam, kad klausytojas įsivaizduotų, kaip jaučiasi vartojantis vadinamuosius "protą plečiančius" (dažniausiai nelegalius) narkotikus, o kai kurie mano, kad jie netgi sustiprino pačių narkotikų vartojimo patirtį. Daugelis Didžiosios Britanijos grupių grojo bliuzo muziką, sumaišytą su roko muzika, pavyzdžiui, "The Animals", "The Kinks", "The Who", Džimis Hendriksas, "Jeff Beck Group".
XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje buvo išrasta sunkesnė roko muzikos forma, vadinama sunkiuoju metalu. Pirmą kartą šis terminas pavartotas 1968 m. grupės "Steppenwolf" dainoje "Born to be Wild", tais pačiais metais pasirodė ir kitos ankstyvosios sunkiojo metalo grupės. Septintojo dešimtmečio pabaigoje metalo muziką išrado grupė "Black Sabbath", kuri grojo garsią, bliuzo muzikos pagrindu sukurtą sunkiojo roko muziką. Sunkiojo metalo muzika daugiausia buvo grindžiama elektrinės gitaros garsais. Elektrinė gitara sunkiojo metalo muzikoje visada stiprinama galingais stiprintuvais, kad skambėtų garsiai, iškraipytai ir piktai. Kitos grupės, tokios kaip Deep Purple, Black Sabbath, Judas Priest, Eric Burdon ir Alice Cooper, grojo dar garsesnes, kietesnes sunkiojo metalo roko muzikos formas.
Daugelis diskutuoja, kas buvo pirmieji - "Motorhead" ar "Black Sabbath", tačiau metalistų bendruomenėje visuotinai pripažįstama, kad "Motorhead" ar "Black Sabbath" sukūrė heavy metalą.
1980s
Aštuntajame dešimtmetyje atsirado daugiau sunkiojo metalo grupių subžanrų, vienas iš jų - plaukų metalas, kuriame išpopuliarėjo tokios grupės kaip "Mötley Crüe", "W.A.S.P." ir "Ratt". Heavy Metal roko grupės turėjo ilgus plaukus, o vyrai naudojo makiažą (lūpų dažus ir akių šešėlius), mūvėjo aptemptas odines kelnes ir batus. Daugelyje metalo dainų buvo dainuojama apie meilę, seksą, vakarėlius, linksmybes, nelegalių narkotikų vartojimą ir alkoholio vartojimą. Retai, bet kartais metalo dainos taip pat buvo politiškai ir socialiai kritiškos. Devintojo dešimtmečio pabaigoje tokios grupės kaip "Poison" ir "Warrant" sulaukė didelės sėkmės, sudaužydamos lauką tokiomis dainomis kaip "Talk Dirty to Me" ir "Cherry Pie".
Kita sunkiojo metalo rūšis devintajame dešimtmetyje buvo vadinama "thrash metal" arba "thrash". Thrash metalo grupės grojo greitesnį ir agresyvesnį sunkiojo metalo roką. Thrash metalo grupės, tokios kaip "Metallica", "Megadeth", "Anthrax" ir "Slayer", turėjo daug gerbėjų.
1990s
Dešimtajame dešimtmetyje susiformavo nauja sunkiojo metalo forma, vadinama alternatyviuoju metalu. Alternatyvusis metalas sujungė thrash metalą ir grunge roką su hiphopo muzika ir industrine muzika. XX a. 9-ajame dešimtmetyje taip pat atsirado nu metalas, sutrumpintas žodis "new metal". Nu metalas maišė repo ir hiphopo stiliaus dainavimą su metalo muzika. Nu metalo grupėse taip pat dažnai skambėjo didžėjų pultelius, sintezatoriai ir kiti elektroniniai instrumentai. Nu metalas buvo labai sėkmingas ir uždirbo daug pinigų, ypač tokios grupės kaip Linkin Park, Limp Bizkit, Slipknot ir Disturbed.
Kiti du sunkiojo metalo muzikos stiliai - "death metal" ir "black metal" - yra labai pikta, greita muzika. Asmeniui, kuris visiškai nemėgsta sunkiojo metalo, bus daug sunkiau klausytis "death metal" arba "black metal", nes ši muzika yra daug greitesnė, garsesnė ir agresyvesnė nei kitų tipų muzika. Dainininkai paprastai ne dainuoja, o rėkia arba riaumoja, kad dainos būtų intensyvesnės. Dėl to sunkiau išgirsti dainų žodžius (žodžius), o dauguma žmonių nėra pripratę prie dainininkų, kurie taip naudoja savo balsą. Dainų tekstuose dažnai pasakojamos istorijos iš kenčiančių ir mirštančių arba kitus skriaudžiančių žmonių pozicijų. Gitaros dažniausiai būna iškraipytos. Būgnuose taip pat naudojami labai greiti mušamieji su dvigubais boso pedalais (AKA du kick pedalai, dvigubi pedalai ir pan.).
Kiti svarbūs metalo stiliai: power metalas - stilius, kurio muzika dažnai yra apie fantastiką ir epinius kūrinius, pavyzdžiui, "Žiedų valdovą", ir gotikinis metalas, kuriame skamba melancholiškos dainos abstrakčiomis temomis, pavyzdžiui, apie skausmą, gyvenimą, mirtį, tikėjimą ir religiją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokius instrumentus paprastai naudoja sunkiojo metalo grupės?
A: Sunkiojo metalo grupės paprastai naudoja vieną ar dvi gitaras, bosinę gitarą ir būgnus. Kartais jos taip pat gali naudoti elektroninius klavišinius, vargonus ar kitus instrumentus.
K: Kaip apibūdintumėte sunkiojo metalo muzikos skambesį?
A: Sunkiojo metalo dainos skamba garsiai ir galingai, jų ritmas stiprus, dažnai kartojamas.
K: Kokie yra bendri sunkiojo metalo muzikos bruožai?
A: Bendrieji sunkiojo metalo bruožai yra susilpninti (downtuning) instrumentai, neįprasti tonacijų pokyčiai ir laiko ženklai (metras).
K: Kaip paprastai apsirengusios sunkiojo metalo grupės?
A: Sunkiojo metalo grupės dažniausiai rengiasi džinsais, odinėmis striukėmis ir odiniais batais. Jos taip pat gali būti su ilgais plaukais.
K: Ar visos sunkiojo metalo grupės grodamos instrumentais arba dainuodamos elgiasi dramatiškai?
A: Ne, ne visos sunkiojo metalo grupės grodamos instrumentais ar dainuodamos elgiasi dramatiškai.
K: Kokie yra skirtingų sunkiojo metalo rūšių pavyzdžiai?
A: Kai kurios skirtingos sunkiojo metalo rūšys yra thrash metalas, doom metalas, power metalas ir black metalas.
K: Ar sunkiojo metalo muziką galima laikyti roko muzikos porūšiu?
A: Taip, sunkiojo metalo muzika laikoma roko muzikos porūšiu.
Ieškoti