Black metalas (juodasis metalas): kilmė, bangos ir skandalai

Black metalas (juodasis metalas): atrask kilmę, pirmąsias ir norvegų bangas, garsiausius albumus bei skandalus — nuo satanizmo iki bažnyčių deginimų.

Black metalas – tai ekstremalus sunkiojo metalo stilius, atsiradęs aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tekstai dažnai nagrinėja religines, antireligines ir mistines temas, ypač satanizmą; kai kurios grupės savo dainų tekstuose ir pasaulėžiūroje turi sąsajų su satanizmu. Taip pat pasitaiko temų apie pagonybę, natūralizmą, gamtą, mitologiją ir asmeninę misantropiją. Dauguma black metalo vokalistų yra vyrai, nors yra reikšmingų moterų atstovių — pavyzdžiui, Cadaveria, Astarte ir Lucifugum, kurios prisidėjo prie scenos įvairovės ir estetikos plėtros.

Kilmė ir pirmoji banga

Black metalas dažnai skirstomas į dvi pagrindines bangas. Pirmoji banga prasidėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir pradžioje su tokiomis grupėmis kaip "Venom", "Bathory", "Hellhammer", "Celtic Frost" ir "Mercyful Fate". Pirmieji "Venom" albumai "Welcome to Hell" ir "Black Metal" paprastai laikomi vienais iš pirmųjų juodojo metalo įrašų — jie suteikė stiliui pavadinimą ir įkvėpė tolimesnę ekstremalesnę kryptį.

Antroji banga ir Skandinavijos judėjimas

Antroji banga yra žinoma ir populiariausia juodojo metalo banga, prasidėjusi XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, daugiausia Norvegijoje. Jos centru tapo scena, kuriai priklausė tokios grupės kaip Darkthrone, Enslaved, Burzum, Satyricon, Mayhem, Gorgoroth, Immortal ir Emperor. Ši banga išsiskyrė itin žiauria, šalta estetika, greitu tempu, lo‑fi produkcija ir vokaliniais shriek'ai, kurie tapo žymiu žanro bruožu.

Muzikinės savybės

• Garsas: dažnas tremolo picking (greiti brukymai ant gitaros), dissonantiniai akordai, plati dinamika ir užpildoma atmosfera;
• Būgnai: intensyvūs blast beat'ai ir greiti ritmai, retkarčiais lėtesni epiniai intarpai;
• Vokalas: aukšti šaukiami arba šnypštiški „shriek“ vokalai, rečiau gruntas ar švarūs vokalai (priklausomai nuo poskyrio);
• Produkcinis pasirinkimas: daug ankstyvųjų įrašų pasižymi suplanuotu arba atsitiktiniu lo‑fi skambesiu — tai buvo sąmoningas estetinis sprendimas, sukuriantis atšiaurią atmosferą;
• Instrumentų naudojimas: akcentuojama gitara ir bosas, kartais naudojami sintezatoriai ar orkestriniai elementai (ypač simfoniniame black metale).

Estetika, pseudonimai ir scena

Black metalo atlikėjai dažnai vartoja korozinę estetiką: corpse paint (juoda–balta veido makiažas), sceniniai pseudonimai, ritualiniai kostiumai, simbolika (inkrustuota kryžiais, okultiniais ženklais) ir fotomeninė stilizacija. Šios priemonės padeda kurti mistinį, nekomfortišką įvaizdį bei atskirti sceną nuo plačiosios kultūros.

Skandalai ir teisės pažeidimai

Black metalas yra viena prieštaringiausiai vertinamų muzikos krypčių, ypač Norvegijoje, kur XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje įvyko keli smarkūs incidentai. Kai kurie juodojo metalo muzikantai buvo susiję su bažnyčių padegimais ir kitais nusikaltimais. Vienas žinomiausių atvejų – Vargas Vikernesas (Burzum), kuris buvo nuteistas už Øysteino Aarsetho (Euronymous, Mayhem narys) nužudymą ir prisipažintas kaltu dėl kelių bažnyčių padegimų. Šie įvykiai sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir pritraukė policijos dėmesį, kartu paveikdami scenos įvaizdį ir istoriją.

Tuo pat metu verta pabrėžti, kad dauguma juodojo metalo muzikantų ir klausytojų nevykdė nusikaltimų; dauguma scenos narių tiesiog kūrė muziką, estetiką ir alternatyvias idėjas. Visgi skandalai prisidėjo prie žanro legendos ir pakurstė diskusijas apie meninę laisvę, ekstremistinę ideologiją ir atsakomybę.

Poskyriai ir vėlesnės bangos

Per kelis dešimtmečius black metalas išsiplėtė į daugybę poskyrių:

• Symphonic black metal – jungia orkestrinius/sinfoninius elementus (pvz., Emperor);
• Atmospheric / post‑black – lėtesnis, erdvinis, emocingas skambesys (pvz., Alcest, Deafheaven kaip blackgaze atvejis);
• Depressive suicidal black metal (DSBM) – teminė orientacija į melancholiją, savidestruktyvumą;
• Folk‑black ir pagan black – integruoja tautinę muziką bei politinę arba kultūrinę mitologiją.

Pasaulinė scena ir įtaka

Nors Norvegija išliko svarbia erdve, black metalas paplito visame pasaulyje: Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Graikijoje, JAV, Pietų Amerikoje ir kitur susiformavo savos scenos ir unikaliai interpretuotos stilistikos. Daug grupių įkvėpė kitus ekstremalaus metalo žanrus (death metalą, doom metalą) ir platesnę alternatyvią muziką.

Kultūriniai aspektai ir renginiai

Per metus vyksta specializuoti festivaliai ir koncertai, kuriuose renkasi juodojo metalo bendruomenės nariai ir gerbėjai. Diskusijos apie homoseksualumą, lytį ir reprezentaciją scenoje pamažu didėja — vis daugiau moterų, LGBTQ+ atlikėjų ir įvairių kultūrinių balsų atranda vietą žanre.

Santrauka

Black metalas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys: muzikiniu požiūriu – tai agresyvus, atmosferiškas ir eksperimentinis stilius; kultūriškai – tai estetika ir pasaulėžiūra, kuri vieniems reiškia meninę provokaciją, o kitiems kelia pasipiktinimą dėl radikalių aktų. Žanras toliau vystosi, susitelkdamas tiek prie savo tradicijų, tiek prie naujų eksperimentinių krypčių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra juodasis metalas?

K: Kas yra kelios žymios black metalo vokalistės?

K: Kada prasidėjo pirmoji black metalo banga?

K: Kada prasidėjo antroji black metalo banga?

K: Kokios kontroversijos lydi norvegų juodąjį metalą?

K: Kaip vadinosi du pirmieji "Venom" albumai?

Paieška pagal raidę