Klavišinis instrumentas – tai instrumentas, kuriuo grojama spaudžiant klaviatūros klavišus. Klaviatūra susideda iš pasikartojančių oktavų: natūralūs tonai (dažniausiai balti klavišai) ir pakylėti/užkeltiniai tonai (dažniausiai juodi klavišai), kurie išdėstyti taip, kad būtų lengviau orientuotis pagal intervalus ir akordus. Klavišai perduoda atlikėjo pirštų judesį vidiniam mechanizmui, kuris ir sukelia garsą – tai leidžia klavišinėms priemonėms turėti plačią dinamikos, artikuliacijos ir polifonijos kontrolę.

Garsų skleidimo būdai

Klavišinių instrumentų garso šaltiniai ir veikimo principai labai skiriasi. Pagrindiniai mechanizmai yra išvardyti žemiau:

  • Fortepijono plaktukai muša stygas.
  • Vargonuose oras siunčiamas vamzdžiais.
  • Elektroniniuose vargonuose arba sintezatoriuje garsas kuriamas elektroniniu būdu.
  • Klavesino stygos yra grojamos plunksnomis arba "domkratais".
  • Klavikorde stygas muša metalinis "liestukas".

Trumpas papildymas prie aukščiau išvardytų tipų:

  • Fortepijonas: fortepijonas (akustiniai pianinai) sukuria garsą plaktukams mušant stygas; yra didelė dinamika (nuo labai tyliai iki labai garsiai), galimybė naudoti pedales (dešinysis pedalas – sustain, kairysis – soft, vidurinis – sustain atmosferai koreguoti). Fortepijonai naudojami klasikinėje, džiazo ir populiariojoje muzikoje.
  • Vargonai: garsas gaunamas pūčiant orą per vamzdžius arba per vožtuvinius sistemas; vargonai gali būti didelės bažnytinės konstrukcijos arba mažesni elektroniniai/dirbtiniai vargonų modeliai. Tonų spalva reguliuojama stūmokliais, barzdomis ir registrais.
  • Elektroniniai instrumentai ir sintezatoriai: garsas generuojamas elektroninių grandinių ar skaitmeninių procesų būdu; sintezatoriai leidžia formuoti ir keisti bangos formą, filtrus, moduliacijas ir efektus. Daugelis šiuolaikinių instrumentų turi MIDI jungtis, polifoniją, išankstinius nustatymus (presets) ir galimybę integruotis su kompiuterinėmis darbo stotimis.
  • Klavesinas: klavesino stygos yra plukdomos plunksnelėmis ar kitokiais plektronais (angl. plectra), todėl garsas paprastai yra lakoniškas, su ryškia ataka, bet be plačios dinamikos valdymo per stiprumą; dinamika įgijama gryniau per ornamentiką ir registravimą.
  • Klavikordas: klavikordo (klavikordas/klavikordas) stygas liečia metalinis liestukas (tangent), kuris lieka prispaustas prie stygos, leidžiant atlikti subtilias dinamikos ir vibrato (vibrando) variacijas; instrumentas itin jautrus ir tinkamas intymiems, kamarinės muzikos atlikimams bei baroko muzikos interpretacijoms.

Istorija ir terminai

XVII–XVIII a. Vokietijoje žodis "klavyras" (Clavier) reiškė bet kokį klavišinį instrumentą. Ankstyvaisiais laikais klavišų spalvos gali būti buvusios priešingos nei įprasta šiandien (pvz., natūralūs klavišai buvo juodi, o kirčiai/alteracijos – balti), tačiau klaviatūros logika ir intervalų išdėstymas iš esmės buvo tas pats. Per šimtmečius klavišiniai instrumentai nuolat tobulėjo: nuo klavikordo ir klavesino iki modernių koncertinių fortepijonų ir elektroninių sintezatorių.

XX a. ir šiuolaikinės technologijos

XX amžiuje, tobulėjant elektronikai, atsirado daug įvairių elektroninių klavišinių instrumentų. Tarp jų – ondes Martenot (unikalus ankstyvasis elektroninis instrumentas, turintis švelnų, žmogaus balsą primenantį tembrą) ir sintezatorius, leidžiantis kurti tiek akustinę, tiek visiškai naują garso paletę. Šiandien egzistuoja skaitmeniniai pianinai (digital piano), darbo stotys (workstations), klaviatūros valdikliai (MIDI controllers) ir hibridiniai instrumentai, derinantys akustinį rezonatorių su elektroniniais jutikliais.

Terminologija ir praktinis naudojimas

Dabartinėje kalboje žodis klaviatūra dažnai reiškia elektroninę ar MIDI klaviatūrą (pvz., "Jis groja klaviatūra"). Be to, "klaviatūra" gali reikšti ir kompiuterio klaviatūrą, todėl kontekstas yra svarbus. Daugelio muzikantų repertuaras ir sceninis darbo eiga remiasi klaviatūros įgūdžiais: akordų žinojimas, abiejų rankų koordinacija, pedalių naudojimas ir interpretacijos niuansai.

Techniniai aspektai ir modernūs standartai

Šiuolaikinės klaviatūros dažnai turi šias funkcijas: jautrumą spaudimui (touch sensitivity), išlygintą arba griežtą hammert action (simuliuojant fortepijono plaktukų mechaniką), pedalų įvestis, įvairūs garso presai, polifonijos limitai, skaitmeninės įvestys/išvestys (MIDI, USB) ir integracija su programine įranga. Garso kokybę lemia tiek mechanika, tiek garso generatoriaus (akustinis pianinas arba skaitmeninis modeliavimas) kokybė.

Gamintojai ir rinka

Daugelis įmonių gamina platų klavišinių instrumentų asortimentą nuo mokyklinių klaviatūrų iki profesionalių koncertinių fortepijonų ir aukštos klasės sintezatorių. Dabar "Yamaha" gamina sėkmingiausias klaviatūras — per metus parduodama šimtai tūkstančių vienetų, o įmonė turi plačią produkcijos liniją: nuo prieinamų skaitmeninių pianinų iki profesionalių darbo stočių ir sintezatorių.

Apibendrinimas

Klavišiniai instrumentai apima labai platų spektrą – nuo istorinių akustinių instrumentų (klavikordas, klavesinas) iki modernių koncertinių fortepijonų ir pažangių elektroninių sintezatorių. Jie pasižymi universaliu muzikos išraiškos potencialu, leidžiančiu išreikšti tiek melodiją, tiek harmoniją ir ritmą. Mokymasis groti klavišiniais suteikia tvirtą pagrindą muzikinei kalbai ir aranžuotei bei atveria kelią į daug muzikinių žanrų.