Muzikinis užrašas
Muzikinis užrašas arba muzikinė notacija - tai būdas užrašyti muziką taip, kad kiekvienas galėtų ją groti. Praeityje muzikai užrašyti buvo naudojama daugybė sistemų. Šiandien dauguma Vakarų pasaulio muzikantų muzikines natas rašo ant lapo: penkių lygiagrečių linijų, tarp kurių yra keturi tarpai. Tačiau yra daugybė kitų, kai kurios iš jų šiandien naudojamos įvairiose kultūrose.
Muzikos užrašymas leidžia kompozitoriui, kuris kuria (komponuoja) muzikos kūrinį, pranešti kitiems žmonėms, kaip muzika turėtų skambėti. Tada tą muziką gali groti ar dainuoti bet kas, kas moka "skaityti muziką". Jei muzika nėra užrašyta, žmonės gali išmokti kitų žmonių muziką tik klausydamiesi jos ir bandydami ją kopijuoti. Taip tradiciškai buvo mokomasi liaudies muzikos.
Kai kurie ankstyvieji muzikos rašymo būdai
Kaunietiškas raštas
Seniausi užrašai buvo užrašyti ant lentelių, naudojant raidyną, vadinamą klijavo raštu. Buvo rasta maždaug 2000 m. pr. m. e. Nipūro muzikos įrašų, kurie, atrodo, apytiksliai nurodo, kaip turėtų būti grojama muzika. 1250 m. pr. m. e. datuojamoje plokštelėje yra muzikinis užrašas, kuriame nurodyti lyros stygų pavadinimai. Tai patys ankstyviausi mūsų turimi rašytinės muzikos įrašai.
Senovės Graikija
Senovės Graikijos muzikiniuose užrašuose natos vaizduojamos išsamiau nei ankstesniame raidyne. Jame nurodomas natos aukštis (kiek aukšta ar žema yra nata) ir jos trukmė. Kartais iš jo galima spręsti apie harmoniją. Jis buvo naudojamas mažiausiai nuo VI a. pr. m. e. iki maždaug IV mūsų eros amžiaus.
Ankstyvoji Europos muzikos notacija
Kai Europoje muzika buvo pradėta užrašinėti, ji buvo skirta Romos katalikų bažnyčiai. Ją užrašinėję vienuoliai naudojo taškų ir brūkšnelių sistemą, vadinamą neumais. Iš jų buvo galima suprasti, kokio aukščio ar žemumo yra natos, bet nebuvo nurodytas natų ilgis. Galbūt jais naudojosi žmonės, kurie jau žinojo muziką ir kuriems reikėjo tik priminti, kada reikia pakilti ir nusileisti.
Žmonės palaipsniui suprato, kad reikia rasti sistemą, kuri rodytų tikslų natos aukštį. Pirmoji lentelė buvo tik viena horizontali linija. Palaipsniui ji išaugo iki keturių eilučių. XI a. gyvenęs italų benediktinų vienuolis Guido d'Arezzo sukūrė šią sistemą, kuri netrukus lėmė mums žinomą muzikos užrašymo būdą. Iki XVI a. visi naudojo penkių eilučių lentelę. Iki XVII a. pabaigos visur buvo naudojama taktų (taktų) sistema. Iš pradžių taktų linijos buvo skirtos parodyti, kurios natos turi būti grojamos arba dainuojamos kartu. Palaipsniui buvo sukurta šiandien mums žinoma sistema, pagal kurią kiekvienas taktas truko tiek pat laiko ir turėjo tam tikrą taktų skaičių. Iki XVII a. pabaigos ją naudojo dauguma Europos klasikinės muzikos muzikantų.
Originalaus akmens Delfuose, kuriame yra antrasis iš dviejų himnų Apolonui, nuotrauka. Muzikinis užrašas - tai atsitiktinių simbolių eilutė virš pagrindinės, nenutrūkstamos graikiškų raidžių linijos.
Ankstyvoji Europos muzikinė notacija
Kai kurios kitos sistemos
Tokie instrumentai, kaip gitara, dažnai groja pagal akordų lentelę arba tiesiog pagal akordų pavadinimus (C7, Em ir pan.), užrašytus po natomis arba dainos žodžiais.
Nuo Renesanso laikų muzikantai naudojo solfedžio sistemą. Joje pateikiami gamos natų pavadinimai (do, re, mi ir t. t.).
Renesanso ir baroko epochų liutnios muzika buvo užrašoma tabulatūra. Kai kurie XX a. kompozitoriai taip pat naudojo tabulatūrą.
Kai kurie šiuolaikiniai kompozitoriai, pavyzdžiui, Johnas Cage'as, muziką rašė piešdami piešinius, vadinamus grafiniu užrašu.
Neregiams muzikantams muzika taip pat gali būti užrašyta Brailio raštu.
Šiandien kompiuteriai dažnai naudojami muzikai kurti. Dėl to atsirado kitų muzikos užrašymo formų, kurios naudojamos įvairiose programinės įrangos sistemose. MIDI failo formate saugoma informacija apie natų aukštį, trukmę, greitį, garsumą ir t. t., ir jis gali būti naudojamas MIDI instrumentams valdyti.
Šiandien kai kurioms ne vakarietiškos muzikos rūšims naudojamos kitos sistemos.
Susiję puslapiai
- Muzikos lakštai
- Stave (muzika)
- Clef (muzika)
- Guido d'Arezzo
- Tabulatūra
| · v · t · e Muzika | |||||
| Muzikos istorija ir |
| ||||
|
| ||||
|
| ||||
| Švietimas ir studijos |
| ||||
| Gamyba |
| ||||
| Kultūriniai ir |
| ||||
| Pagal suverenią valstybę |
| ||||
| Sąrašai |
| ||||
| Susiję straipsniai |
| ||||
| |||||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra muzikos užrašas?
A: Muzikos notacija - tai būdas užrašyti muziką taip, kad kiekvienas galėtų ją groti.
K: Kiek eilučių yra natų lape, kurį naudoja dauguma Vakarų pasaulio muzikantų?
Atsakymas: Dauguma Vakarų pasaulio muzikantų natas užrašo penkiomis lygiagrečiomis eilutėmis ir keturiais tarpais tarp jų.
K: Koks yra natų užrašymo tikslas?
A: Muzikos užrašymas leidžia kompozitoriui, kuris kuria (komponuoja) muzikos kūrinį, pranešti kitiems žmonėms, kaip ta muzika turi skambėti, kad ją galėtų groti ar dainuoti bet kas, kas moka "skaityti muziką".
K: Kaip tradiciškai buvo mokomasi liaudies muzikos?
A: Tradiciškai liaudies muzikos buvo mokomasi jos klausantis ir bandant ją kopijuoti.
Klausimas: Ar be daugumos Vakarų pasaulio muzikantų naudojamų natų užrašymo sistemų šiandien yra dar kokių nors kitų?
A: Taip, yra daugybė kitų, kai kurios iš jų įvairiose kultūrose tebenaudojamos ir šiandien.
K: Ar norint groti arba dainuoti užrašytą muzikos kūrinį būtina skaityti muzikos užrašą?
A: Taip, norint groti ar dainuoti užrašytą muzikos kūrinį, būtina skaityti muzikinę notaciją.
