Taktas (muzikoje): apibrėžimas, taktų linijos ir laiko signatūra
Taktas (muzikoje): aiškus paaiškinimas apie taktus, taktų linijas, laiko signatūras, pakartojimus ir dvigubas juostas — praktinis vadovas pradedantiesiems ir pažengusiems.
Muzikoje taktas (taip pat vadinamas matu) yra būdas suskirstyti užrašytą muziką į laiko atkarpas, vadinamas taktais arba barais. Kiekvienas taktas turi fiksuotą pulsų (beat) skaičių: tai nedidelis laiko tarpas, kurio metu vyksta tam tikra ritminė struktūra. Daugumoje kūrinių yra nuolatinis pulsas, kurį galima pajusti—pvz., jausmas 1–2–3–4 kartojasi ir suskirsto muziką į taktus, kurių kiekviename yra keturi pulso vienetai. Pulso dalijimasis gali būti paprastas (kiekvienas pulso vienetas dalijasi į dvi dalis) arba sudėtinė (pulso vienetas dalijasi į tris dalis), kas lemia skirtingas metrines formas.
Laiko signatūra
Muzikinio kūrinio pradžioje nurodoma laiko signatūra (time signature). Viršutinis skaičius rodo, kiek pulsų yra kiekviename takte (pvz., 3 reiškia tris pulso vienetus takte). Apatinis skaičius nurodo, kuri natų vertė atitinka vieną pulso vienetą (pvz., 4 reiškia ketvirtinę natą, 8 – aštuntinę). Taigi 4/4 reiškia keturis ketvirtinius trempus per takt, 3/4 – tris ketvirtinius, 6/8 dažniausiai reiškia du pagrindinius pulsus, kurių kiekvienas susideda iš trijų aštuntinių (sudėtinis metras).
Paprastos ir dažnos laiko signatūros: 4/4 (common time), 3/4 (valsui), 2/4 (polkai), 6/8 (dvivietis sudėtinis), taip pat simboliai C (common time) ir 2/2 (alla breve). Laiko signatūra nurodo metrą, bet ne tempo; tempo (greitis) nurodomas atskirai.
Yra ir specialios situacijos: anacruza (pratarmė, angl. pickup arba upbeat) — taktą pradedančios neišbaigtos natų grupės, kurios vėliau užbaigiamos paskutiniame kūrinio takte. Po pakartojimo ar pabaigos takto trukmės suma išlieka lygi tam momentui.
Taktų linijos ir jų reikšmė
Taktų linija (arba taktų linija) – tai vertikali linija natos stafelyje, skirianti taktus. Paprasta taktų linija žymi takto ribą ir padeda skaitmeninti pulsą.
Dviguba juosta nereiškia „dviejų juostų“. Tai dvi vienos juostos linijos, nubrėžtos arti viena kitos. Tokia dviguba linija gali žymėti tik skyrių ribą; jei viena iš jų yra storesnė už kitą (sunkesnė linija dešinėje), tai dažnai reiškia kūrinio arba dalies pabaigą (galutinė dviguba linija).
Pasikartojimo ženklai: jei prie dvigubos linijos yra du taškai, tai yra pakartojimo (repeat) ženklas. Taškai dešinėje pusėje šalia dvigubos linijos reiškia pradėti kartoti (start repeat), taškai kairėje reiškia baigti kartoti (end repeat) — atlikėjas turi sugrįžti į ankstesnį pradžios ženklą arba į kūrinio pradžią, priklausomai nuo to, kas pažymėta. Jei taškai yra abiejose pusėse, tai reiškia kartojimą uždaroje sekcijoje. Kompozitoriai taip pat naudoja ženklus kaip D.S. (dal segno), D.C. (da capo), coda ir volta (1., 2. kartojimo galvos), kad nurodytų sudėtingesnius kartojimo kelius.
Stambesnė pastaba: takto linijos dažnai eina per visą sistemą (visas staves), kad atlikėjai matytų taktų rėžius visuose balsuose vienu metu; pianino partitūrose naudojamos jungiančios brūkšninės linijos tarp aukštos ir žemos staves.
Akcentai, taktų išskyrimas ir dirigento gestai
Kiekviename takte yra stipresni ir silpnesni akcentai. Pirmasis takto pulso vienetas vadinamas pirmuosius taktiniu smūgiu (downbeat) ir dažniausiai yra stipriausias. Viduriniai pulsai yra silpnesni, o priešpaskutinis arba paskutinis taktų pulsas dažnai vadinamas pakilimu arba uždangų smūgiu (upbeat), kuris paruošia grįžimą į stiprų pirmąjį smūgį. Kai dirigentas muša laiką, jo ranka (arba lazdelė) pirmiausia krenta žemyn pirmajam takto taktui (downbeat) — tai subjektyviai jaučiasi kaip stiprus akcentas; tada ranka kyla aukštyn į silpnesnius smūgius.
Kiti pastebimi aspektai ir trumpa istorija
Taktų sistema ir brūkšninės (bar) linijos susiformavo palaipsniui; plačiau jos pradėtos naudoti maždaug nuo 1600 m, kai muzikos raštija tapo griežčiau suskirstyta į taktus ir tapo svarbesnė nuosekliai notacijai bei ansambliniam atlikimui. Vėliau formavosi taisyklės dėl laiko signatūrų, taktų linijų ir kartojimų, kad būtų užtikrinta vienoda ritminė interpretacija.
Santraukoje: taktai (barai) yra pagrindinis muzikos laiko vienetas, laiko signatūra nurodo taktų struktūrą, o takto linijos ir ženklai padeda orientuotis partitūroje, nurodo kartojimus ir pažymi skyrių ribas. Šios priemonės kartu padeda atlikėjams ir dirigentams išlaikyti ritmą, frazę ir formą.
2 taktai 4/4 laiko, kurį sudaro tik poilsio taškai (tyla)
Baro linija
Dvigubos juostos linijos
Galinės juostos linijos
Pasikartojantys ženklai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra taktas arba taktas muzikoje?
A: Taktas arba taktas - tai būdas suskirstyti parašytą muziką į nedideles dalis, kur kiekvienas taktas reiškia nedidelį laiko tarpą.
K: Kiek taktų paprastai būna kiekviename takte?
A: Dauguma muzikos kūrinių turi reguliarų ritmą (arba pulsą), todėl kiekviename takte paprastai būna tiek pat taktų.
K: Ką apie taktus pasako laiko signatūra?
A: Laiko signatūra nurodo, kiek taktų yra kiekviename takte ir kiek laiko trunka kiekvienas taktas.
K: Ką reiškia dviguba takto eilutė?
A: Dviguba taktinė linija - tai dvi vienos taktinės linijos, nubrėžtos arti viena kitos, vizualiai dalijančios muziką į dalis. Ji taip pat gali būti naudojama muzikos kūrinio pabaigai pažymėti.
K: Ką reiškia du taškai abiejose dvigubos taktinės linijos pusėse?
A: Du taškai kairėje dvigubos taktinės linijos pusėje rodo, kad tai yra pakartojimo ženklas, t. y. grotuvas turi grįžti į pradžią ir pradėti iš naujo. Jei reikia pakartoti tik dalį kūrinio, du taškai dešinėje pusėje rodo, kad tai yra ženklas "pradėti kartoti".
Klausimas: Kodėl dirigento ranka visada nuleidžiama žemyn pirmam kiekvieno taktui?
A: Pirmasis kiekvieno birbynės taktas yra stipresnis už kitus, todėl dirigentas visada nuleidžia ranką žemyn šiam taktui, taip parodydamas, kad jis yra stipresnis už kitus.
K: Kada žmonės muzikoje pradėjo naudoti taktus?
A: Žmonės taktus muzikoje pradėjo naudoti maždaug nuo 1600 m.
Ieškoti