Dainavimas — kas tai? Apibrėžimas, istorija ir tipai

Sužinokite, kas yra dainavimas: apibrėžimas, istorija, dainų tipai ir vokalo ypatybės — nuo senovės tradicijų iki šiuolaikinių stilių.

Dainavimas - tai muzikinis garsų kūrimas ir perteikimas balsu. Tai viena seniausių žmogaus išraiškos formų: manytina, kad muzika ir dainavimas atsirado prieš daugelį tūkstančių metų kaip bendravimo, ritualo, pasakojimo ir emocijų perteikimo priemonė. Kai žmonės dainuoja, jų balsai gali skambėti aukštesniu arba žemesniu registru; naudodami skalės ir natas jie sukuria melodijas, vadinamas dainomis. Daina, labai apibendrinant, yra muzikinis kūrinys, atliekamas balsu, turintis aiškius ir fiksuotus garsų aukščius, ritminius modelius (garsų ir tylos pasiskirstymą) ir kartais pasikartojančias frazes.

Apibrėžimas ir pagrindinės savybės

Dainavimas apima kelis elementus:

• Melodija: seka aukštumų ir žemumų, kurią atkuria balsas.
• Ritmas: laiko modeliai, kurie suteikia dainai struktūrą.
• Tekstas: žodžiai ar garsiniai elementai, perteikiantys mintį ar emociją (ne visuomet privalomi, pvz., instrumentinis dainavimas arba skiemeninis giedojimas).
• Timbre (tembras): balso spalva, kuri lemia, kaip mes atpažįstame skirtingus balsus.

Istorija

Dainavimo kilmė siejama su ankstyvosiomis žmogaus bendruomenėmis. Archeologiniai ir etnomuzikologiniai tyrimai rodo, kad dainos buvo naudojamos ritualuose, medžioklėje, laidojimuose, darbo dainose ir pasakojimams perduoti. Per istoriją dainavimas vystėsi kartu su instrumentine muzika, atsirado įvairios dainavimo tradicijos — liaudies dainos, bažnytinis giesmininkavimas, dainos dvaruose ir, vėliau, profesionalus vokalinis menas (operos, koncertai).

Tipai ir žanrai

Dainavimas labai įvairus — nuo paprastų liaudies melodijų iki sudėtingų klasikinės muzikos kūrinių. Pagrindiniai tipai ir žanrai:

• Liaudies dainos: perduodamos iš kartos į kartą, dažnai paprastos struktūros, susijusios su kasdieniu gyvenimu.
• Klasikinis (akademinis) dainavimas: operos, oratorijos, soliniai koncertai — reikalauja technikos, garsumo ir išraiškos (pvz., bel canto tradicija).
• Pop ir roko dainavimas: komerciniai žanrai su akcentuotu mikrofono naudojimu ir stilistine laisve.
• Jazz ir improvizacija: improvizuojamos frazės, scato dainavimas ir harmoninė laisvė.
• Choralinis dainavimas: keli balsai sujungti harmonijoje (vyksta bažnyčiose, mokyklose, chorų pasirodymuose).
• Vocal tradicijos ir pasaulio muzika: pvz., tibetinis ar tuvinis dainavimas (rūsio ar atskirų balso technikų naudojimas), tradicinės Afrikos polifonijos.

Balsų tipai ir technika

Vokalinis diapazonas ir balso tipai padeda suskirstyti dainininkus:

• Sopranas (aukštas moteriškas balsas),
• Altas (žemesnis moteriškas balsas),
• Tenoras (aukštas vyriškas balsas),
• Bosas (žemas vyriškas balsas).

Vokalai mokosi technikų: kvėpavimo valdymo, rezonanso (kaip formuoja balsą gerklė, burna ir nosiaryklė), artikuliacijos, vibrato, falseto ir kt. Dalyvauja ir kūno laikysena, raumenų parengimas, balsą saugančios praktikos (hidracija, poilsis).

Dainavimo reikšmė sveikatai ir bendruomenėms

Dainavimas turi daug teigiamų poveikių: mažina stresą, gerina kvėpavimą, stiprina socialinius ryšius (chorai, pasirodymai), skatina kūrybiškumą ir saviraišką. Terapijos srityje naudojamas kaip priemonė emocinei ir kognityvinei sveikatai gerinti.

Paukščių dainavimas

Daugelis paukščių taip pat gieda. Yra labai didelė paukščių giesmininkų rūšis, dažnai vadinama paukščiais giesmininkais. Paukščių dainavimas atlieka funkcijas: teritorijos žymėjimą, partnerio pritraukimą, signalizaciją apie pavojų. Ornithologai tiria paukščių melodijas, jų struktūrą ir mokymosi procesą — kai kurios rūšys mokosi dainų per gyvenimą, kitos turi įgimtus giesminius modelius.

Kaip pradėti dainuoti arba tobulinti balsą

• Pradėkite nuo kvėpavimo pratimų ir paprastų skalių.
• Mokykitės klausyti (aktyvus klausymas), mokinkitės melodijas ir harmonijas.
• Dirbkite su mokytoju arba prisijunkite prie choro — tai padeda technikai ir sceninei patirčiai.
• Rūpinkitės balso sveikata: vengti rūkymo, per didelio įtempimo, gerai hidratuoti.

Dainavimas yra universali, daugiabriaunė veikla, apjungianti muziką, kalbą, emocijas ir kultūrą — nuo paprastų liaudies giesmių iki sudėtingų operos partijų ar paukščių skambesio gamtoje.

Dainavimo tipai

Pasaulyje yra daug skirtingų dainavimo stilių. Kiekvienam jų būdinga skirtinga technika. Vakarų klasikinėje muzikoje dainininkai mokosi dainuoti bel canto balsu, kuris naudoja daug rezonanso galvoje ir sukuria sklandų garsą. Bel canto buvo naudojamas italų operoje. Vėliau, XIX a., Richardas Wagneris rašė operas, kuriose dainininkai turėjo būti dramatiškesni. Šiandien operos dainininkai gali turėti įvairių tipų balsus: bel canto, lyrinį, dramatinį, koloratūrinį (itin aukštą ir lengvą) ir kt.

Bažnytiniuose choruose dainininkai dažnai mokomi naudoti daug galvos balso, nes tai gražiai skamba didelėse katedrose.

Popmuzikos dainininkai paprastai naudoja kitokią techniką: jie dainuoja labiau iš gerklės. Jiems nereikia lavinti galingų balsų kaip operos dainininkams, nes jie dainuoja į mikrofonus, todėl jų balsai yra elektroniniu būdu sustiprinami (padaromi garsesniais).

Skirtinguose pasaulio kraštuose skambanti muzika gali skambėti labai skirtingai. Kinų dainavimas skamba nosiškai (pro nosį). Mongolijoje naudojama obertoninio dainavimo technika, kuri skamba tarsi pirštu trinant vyno taurės kraštą. Šveicarijoje vyrai dažnai jodinėja.

Repas - tai dainavimo rūšis, kurioje svarbiausia yra ritmas. Repo aukštumas yra aukštas ir žemas, bet ne pagal kokias nors konkrečias natas. Scat dainavimas gana panašus į repą.

Dainavimas acappella - tai vokalinė muzika be instrumentinio akompanimento. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžių a (be) ir cappella (muzikinis akompanimentas).

Kantata - tai terminas, kuris reiškia tik dainavimą su akompanimentu, t. y. visišką priešingybę "Acappella".

Windsbacher berniukų choro dainavimas

Paieška pagal raidę