Mongolija: geografinė, politinė ir demografinė apžvalga

Mongolija: išsami geografinė, politinė ir demografinė apžvalga — nuo Gobio dykumos ir Ulan Bator iki gyventojų struktūros, politinės sistemos ir klajoklių tradicijų.

Mongolija yra Azijoje, tarp Kinijos ir Rusijos esanti šalis. Dėl savo padėties šiaurėje ir pietuose apsupta didžių kaimynų, Mongolija išlaiko savitą gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį.

Geografija ir gamta

Mongolija yra tiek Rytų Azijoje, tiek Vidurinėje Azijoje išsidėsčiusi, neturinti išėjimo į jūrą valstybė. Šiaurėje ji ribojasi su Rusija, o pietuose, rytuose ir vakaruose – su Kinijos Liaudies Respublika. Šalies reljefas labai įvairus: šiaurinėje ir rytinėje dalyse gausu kalnų (tarp jų Altajaus ir Khangajaus grandinės), centre ir šiaurėje dominuoja stepės, o pietinėje dalyje driekiasi plati Gobio dykuma.

Mongolijos teritorija yra didelė – jos plotas siekia apie 1 564 116 km², todėl šalis užima 18‑tą vietą pagal dydį pasaulyje. Dėl didelių atstumų ir sudėtingų reljefo sąlygų daug kur vyrauja laukinė gamta, o klimatas yra kietas: žiemos gali būti labai šaltos, vasaros – sausos ir karštos.

Gyventojai ir demografija

Per paskutinius dešimtmečius Mongolijos gyventojų skaičius augo; šiuo metu šalis turi apie 3–3,5 mln. gyventojų (skaičius kinta dėl urbanizacijos ir migracijos). Tradiciškai daugelis mongolų praktikuoja tibetietiškąjį budizmą, tačiau po sovietmečio religingumas sumažėjo ir dalis gyventojų laiko save neturintys religinių pažiūrų. Apie budistų tradicijas primena vienuolynai ir šventos vietos.

Daug gyventojų vis dar išlaiko klajoklišką arba pusiau klajoklišką gyvenimo būdą: gyvulininkystė (arklių, ožių, avių ir kupranugarių auginimas) išlieka svarbia pajamų šaltinio dalyje kaimo vietovių. Tačiau spartus urbanizacijos procesas traukia gyventojus į miestus, ypač į sostinę – Ulan Bataras. Jame gyvena reikšminga dalis šalies gyventojų; miestas dažnai minimas ir kituose rašybos variantuose, pavyzdžiui, Ulan Bator / Ulaan Battor.

Mongolija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje: gyventojų tankumas čia yra vienas mažiausių tarp nepriklausomų valstybių. Dėl to daug teritorijų lieka retai apgyvendintose arba visiškai be nuolatinių gyventojų.

Politika ir administracija

Mongolijos valdymo sistema išsivystė per nepriklausomybės erą: šiuolaikinė politinė sistema derina parlamentarinius elementus su prezidentine institucija, todėl ją dažnai apibūdina kaip pusiau prezidentinę arba parlamentarines respublikos bruožus turinčią sistemą. Originaliai tekste nurodyta, kad Mongolijos politinė sistema — parlamentinė respublika, tačiau realybė yra kiek sudėtingesnė: šalies Konstitucija numato prezidento, parlamento (Didžiosios Huralo) ir vyriausybės funkcijų pasidalijimą.

Ekonomika

Mongolijos ekonomika stipriai remiasi gamtos ištekliais: svarbi yra kasyba (įskaitant kasybą anglims, vario, aukso ir kitų mineralų), gyvulininkystė bei energetika. Dėl artumo Kinijos rinkai eksporto sąlygos gali labai paveikti šalies ekonomiką. Urbanizacija ir investicijos į infrastruktūrą lemia augančią pramonės bei paslaugų sektorių reikšmę Ulan Bataro regione.

Kultūra ir gyvenimo būdas

Mongolijos kultūra skleidžiasi per muziką (pvz., tradicinį dainavimą throat singing), jojimo tradicijas, nacionalinius šventes (pvz., Naadam) ir senas nomadines tradicijas. Daug gyventojų toliau naudoja tradicinius gyvenamuosius būstus – gers (jurto tipo palapines) – ypač kaimo vietovėse. Švietimas ir sveikatos apsauga gerėja, tačiau atokiose vietovėse vis dar susiduriama su prieinamumo iššūkiais.

Aplinkos apsauga ir iššūkiai

Mongolija susiduria su aplinkosaugos problemais: degradacija stepėse dėl perėmimo, kintantis klimatas, dykumėjimo procesai Gobio regione ir oro tarša didžiųjų miestų prieigose, ypač žiemą Ulan Batarde dėl anglimi kūrenamų šildymo šaltinių. Taip pat svarbus yra biologinės įvairovės išsaugojimas, įskaitant laukinės faunos apsaugą ir saugomų teritorijų vėlės plėtrą.

Apibendrinant, Mongolija – plati, retai apgyvendinta šalis su turtinga istorija ir kultūra, kurioje susilieja tradicinis klajokliškas gyvenimo būdas ir šiuolaikinės transformacijos, susijusios su urbanizacija bei išteklių naudojimu.

Klimatas

Mongolijoje vyrauja stepių klimatas. Čia labai šaltos žiemos ir švelnios vasaros. Pastaruoju metu žiemos tapo labai šaltos. Dėl to žuvo daug žmonių ir galvijų. 2008 m. birželio 2 d. Mongolijoje per smarkias pūgas žuvo 52 žmonės ir 200 000 galvijų.

2008 m. kovo 1-2 d. Šiaurės rytų Kiniją ir dalį Mongolijos užklupo smarki dulkių audra, kuri kovo 4 d. baigėsi virš Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos.

2008 m. gegužės 8 d. Mongolijos kaime per pūgą žuvo dvidešimt vienas žmogus. 2008 m. gegužės 8 d. taip pat nukentėjo dalis Kinijos Vidinės Mongolijos provincijos.

2009 m. birželio 2 d. buvo pranešta, kad iki šios dienos Mongolijoje nugaišo 15 žmonių ir 10 000 galvijų.

2010 m. balandžio 1-2 d. Mongolijos Tuulo slėnyje temperatūra nukrito iki -50 laipsnių, o klajoklė Urna sakė, kad, ruošdamasi dar blogesniems orams, nupirko 400 ryšulių žolės gyvuliams šerti. Mongolijos Raudonasis Kryžius teigė, kad dėl blogų orų šiemet [2010 m.] nugaišo apie 4 500 000 gyvulių. Ulan Batore gyvenantis Tume sakė, kad pastebėjo, jog buvo kelios labai atšiaurios žiemos iš eilės. Jis kaltino klimato kaitą, tačiau ekspertai teigė, kad dėl per didelio galvijų ganymo taip pat žuvo didžioji dalis šalies pievų.

Mongolija vadinama "Amžinojo mėlyno dangaus šalimi" arba "Mėlyno dangaus šalimi" (mongolų kalba: Mönkh khökh tengeriin oron - Мөнх хөх тэнгэрийн орон), nes joje per metus būna daugiau kaip 250 saulėtų dienų.

NASA Mongolijos palydovinė nuotrauka

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia politinė sistema yra Mongolijoje?

K: Kiek procentų gyventojų gyvena Ulan Batore?

K: Kiek žmonių gyvena Mongolijoje?

K: Koks Mongolijos dydis, palyginti su kitomis šalimis?

K: Ar dauguma mongolų yra klajokliai, ar jie gyvena viename name?

K: Ar daug Mongolijoje kalnuotų vietovių?

K: Ar Mongolijos teritorijoje yra dykumų?

Paieška pagal raidę