Mongolija: geografinė, politinė ir demografinė apžvalga
Mongolija: išsami geografinė, politinė ir demografinė apžvalga — nuo Gobio dykumos ir Ulan Bator iki gyventojų struktūros, politinės sistemos ir klajoklių tradicijų.
Mongolija yra Azijoje, tarp Kinijos ir Rusijos esanti šalis. Dėl savo padėties šiaurėje ir pietuose apsupta didžių kaimynų, Mongolija išlaiko savitą gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį.
Geografija ir gamta
Mongolija yra tiek Rytų Azijoje, tiek Vidurinėje Azijoje išsidėsčiusi, neturinti išėjimo į jūrą valstybė. Šiaurėje ji ribojasi su Rusija, o pietuose, rytuose ir vakaruose – su Kinijos Liaudies Respublika. Šalies reljefas labai įvairus: šiaurinėje ir rytinėje dalyse gausu kalnų (tarp jų Altajaus ir Khangajaus grandinės), centre ir šiaurėje dominuoja stepės, o pietinėje dalyje driekiasi plati Gobio dykuma.
Mongolijos teritorija yra didelė – jos plotas siekia apie 1 564 116 km2, todėl šalis užima 18‑tą vietą pagal dydį pasaulyje. Dėl didelių atstumų ir sudėtingų reljefo sąlygų daug kur vyrauja laukinė gamta, o klimatas yra kietas: žiemos gali būti labai šaltos, vasaros – sausos ir karštos.
Gyventojai ir demografija
Per paskutinius dešimtmečius Mongolijos gyventojų skaičius augo; šiuo metu šalis turi apie 3–3,5 mln. gyventojų (skaičius kinta dėl urbanizacijos ir migracijos). Tradiciškai daugelis mongolų praktikuoja tibetietiškąjį budizmą, tačiau po sovietmečio religingumas sumažėjo ir dalis gyventojų laiko save neturintys religinių pažiūrų. Apie budistų tradicijas primena vienuolynai ir šventos vietos.
Daug gyventojų vis dar išlaiko klajoklišką arba pusiau klajoklišką gyvenimo būdą: gyvulininkystė (arklių, ožių, avių ir kupranugarių auginimas) išlieka svarbia pajamų šaltinio dalyje kaimo vietovių. Tačiau spartus urbanizacijos procesas traukia gyventojus į miestus, ypač į sostinę – Ulan Bataras. Jame gyvena reikšminga dalis šalies gyventojų; miestas dažnai minimas ir kituose rašybos variantuose, pavyzdžiui, Ulan Bator / Ulaan Battor.
Mongolija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje: gyventojų tankumas čia yra vienas mažiausių tarp nepriklausomų valstybių. Dėl to daug teritorijų lieka retai apgyvendintose arba visiškai be nuolatinių gyventojų.
Politika ir administracija
Mongolijos valdymo sistema išsivystė per nepriklausomybės erą: šiuolaikinė politinė sistema derina parlamentarinius elementus su prezidentine institucija, todėl ją dažnai apibūdina kaip pusiau prezidentinę arba parlamentarines respublikos bruožus turinčią sistemą. Originaliai tekste nurodyta, kad Mongolijos politinė sistema — parlamentinė respublika, tačiau realybė yra kiek sudėtingesnė: šalies Konstitucija numato prezidento, parlamento (Didžiosios Huralo) ir vyriausybės funkcijų pasidalijimą.
Ekonomika
Mongolijos ekonomika stipriai remiasi gamtos ištekliais: svarbi yra kasyba (įskaitant kasybą anglims, vario, aukso ir kitų mineralų), gyvulininkystė bei energetika. Dėl artumo Kinijos rinkai eksporto sąlygos gali labai paveikti šalies ekonomiką. Urbanizacija ir investicijos į infrastruktūrą lemia augančią pramonės bei paslaugų sektorių reikšmę Ulan Bataro regione.
Kultūra ir gyvenimo būdas
Mongolijos kultūra skleidžiasi per muziką (pvz., tradicinį dainavimą throat singing), jojimo tradicijas, nacionalinius šventes (pvz., Naadam) ir senas nomadines tradicijas. Daug gyventojų toliau naudoja tradicinius gyvenamuosius būstus – gers (jurto tipo palapines) – ypač kaimo vietovėse. Švietimas ir sveikatos apsauga gerėja, tačiau atokiose vietovėse vis dar susiduriama su prieinamumo iššūkiais.
Aplinkos apsauga ir iššūkiai
Mongolija susiduria su aplinkosaugos problemais: degradacija stepėse dėl perėmimo, kintantis klimatas, dykumėjimo procesai Gobio regione ir oro tarša didžiųjų miestų prieigose, ypač žiemą Ulan Batarde dėl anglimi kūrenamų šildymo šaltinių. Taip pat svarbus yra biologinės įvairovės išsaugojimas, įskaitant laukinės faunos apsaugą ir saugomų teritorijų vėlės plėtrą.
Apibendrinant, Mongolija – plati, retai apgyvendinta šalis su turtinga istorija ir kultūra, kurioje susilieja tradicinis klajokliškas gyvenimo būdas ir šiuolaikinės transformacijos, susijusios su urbanizacija bei išteklių naudojimu.
Istorija
Mongoliją valdė įvairios klajoklių imperijos. Taip buvo iki tol, kol Čingischanas 1206 m. įkūrė didžiąją Mongolijos imperiją. Žlugus Juanų dinastijai, mongolai vėl tapo klajokliais. Po XVI a. Mongoliją paveikė Tibeto budizmas. XVII a. pabaigoje didžioji dalis Mongolijos priklausė Čingų dinastijos valdomai teritorijai. 1911 m. žlugus Čingų dinastijai, Mongolija paskelbė nepriklausomybę. Tačiau jiems teko kovoti su kinais. Jiems padėjo Sovietų Sąjunga. 1921 m. pasaulis pripažino jos nepriklausomybę. Netrukus po paskutinio Mongolijos monarcho Bogd Khaano mirties 1924 m. monarchiją pakeitė komunistinė vyriausybė, o šalis buvo pervadinta Mongolijos Liaudies Respublika. Iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo Mongolija buvo sovietų satelitinė valstybė. 1939 m. buvo įkurta Mongolijos Raudonojo Kryžiaus draugija. Jos būstinė įsikūrusi Ulanbatoriuje. 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai, Rusijos susidomėjimas Mongolija sumažėjo. Šiuo metu Kinija ir Pietų Korėja yra pagrindinės Mongolijos prekybos ir politinės partnerės.
Vyriausybė
Mongolija yra parlamentinė respublika. Žmonės balsuoja už savo vyriausybę. Mongolijos prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai ir negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip du kartus. Dabartinis prezidentas yra Khaltmaagiin Battulga. Pirmą kartą prezidentu jis buvo išrinktas 2017 m. liepos 7 d.
Klimatas
Mongolijoje vyrauja stepių klimatas. Čia labai šaltos žiemos ir švelnios vasaros. Pastaruoju metu žiemos tapo labai šaltos. Dėl to žuvo daug žmonių ir galvijų. 2008 m. birželio 2 d. Mongolijoje per smarkias pūgas žuvo 52 žmonės ir 200 000 galvijų.
2008 m. kovo 1-2 d. Šiaurės rytų Kiniją ir dalį Mongolijos užklupo smarki dulkių audra, kuri kovo 4 d. baigėsi virš Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos.
2008 m. gegužės 8 d. Mongolijos kaime per pūgą žuvo dvidešimt vienas žmogus. 2008 m. gegužės 8 d. taip pat nukentėjo dalis Kinijos Vidinės Mongolijos provincijos.
2009 m. birželio 2 d. buvo pranešta, kad iki šios dienos Mongolijoje nugaišo 15 žmonių ir 10 000 galvijų.
2010 m. balandžio 1-2 d. Mongolijos Tuulo slėnyje temperatūra nukrito iki -50 laipsnių, o klajoklė Urna sakė, kad, ruošdamasi dar blogesniems orams, nupirko 400 ryšulių žolės gyvuliams šerti. Mongolijos Raudonasis Kryžius teigė, kad dėl blogų orų šiemet [2010 m.] nugaišo apie 4 500 000 gyvulių. Ulan Batore gyvenantis Tume sakė, kad pastebėjo, jog buvo kelios labai atšiaurios žiemos iš eilės. Jis kaltino klimato kaitą, tačiau ekspertai teigė, kad dėl per didelio galvijų ganymo taip pat žuvo didžioji dalis šalies pievų.
Mongolija vadinama "Amžinojo mėlyno dangaus šalimi" arba "Mėlyno dangaus šalimi" (mongolų kalba: Mönkh khökh tengeriin oron - Мөнх хөх тэнгэрийн орон), nes joje per metus būna daugiau kaip 250 saulėtų dienų.

NASA Mongolijos palydovinė nuotrauka
Geografija
Mongolija yra 19-oji pagal dydį pasaulio valstybė (po Irano). Ji gerokai didesnė už kitą pagal dydį šalį - Peru. Mongolija nesiriboja su Kazachstanu, tačiau vakariausias jos taškas nuo Kazachstano nutolęs tik 38 km.
Mongolijos geografija įvairi: pietuose plyti Gobio dykuma, o šiaurėje ir vakaruose - šalti ir kalnuoti regionai. Didžiąją Mongolijos dalį sudaro stepės, o miškingos teritorijos sudaro 11,2 % visos žemės ploto. Aukščiausias Mongolijos taškas yra Chujateno viršūnė Tavan bogdo masyve, kurios aukštis - 4374 m (14 350 pėdų).
Provincijos
Mongolija suskirstyta į 21 provinciją, vadinamą aimagais. Tikslai suskirstyti į 329 rajonus, vadinamus sumomis.
Kalbos
Oficialioji Mongolijos kalba yra mongolų, ja kalba 95 % gyventojų. Visoje šalyje kalbama įvairiomis oiratų ir buriatarų tarmėmis. Vakarinėje šalies dalyje taip pat kalbama tiurkų kalbomis, pavyzdžiui, kazachų ir tuvių kalbomis.
Šiandien mongolų kalba rašoma kirilica, nors anksčiau ji buvo rašoma mongolų rašmenimis. Pastaruoju metu tradicinė abėcėlė pamažu vėl diegiama mokyklose.
Dėl buvusių komunistinių valstybių diplomatinių ryšių Mongolijoje dažniausiai vartojama užsienio kalba yra rusų. Tačiau anglų kalba palaipsniui keičia rusų kalbą kaip antrąją, siekiant tapti pasaulio ekonomikos dalimi. Korėjiečių kalba išpopuliarėjo, nes dešimtys tūkstančių mongolų dirba ir studijuoja Pietų Korėjoje. Susidomėjimas kinų kalba auga dėl kaimyninės valstybės galios.
Kiaulių gripas
Šiuo metu Mongolijoje paukščių ir kiaulių gripo atvejų nėra, tačiau 2009 m. gegužės mėn. Ulan Batore (Ulan Batoras) 7 dienas karantine buvo laikomi 103 įtariami nukentėjusieji oro transportu ir 6 lėktuvo įgulos nariai.
Gali būti, kad jis pateko per sieną iš Kinijos Vidinės Mongolijos provincijos.
Valstybinės šventės
| Data | Atostogos |
| sausio 1 d. | Naujieji metai |
| Sausis arba vasaris | Senieji naujieji metai (Tsagaan sar) |
| kovo 8 d. | Tarptautinė moters diena |
| birželio 1 d. | Vaikų diena |
| liepos 11-12 d. | Naadam atostogos |
| gruodžio 29 d. | Nepriklausomybės diena |
Susiję puslapiai
- Mongolijos upių sąrašas
- Mongolija olimpinėse žaidynėse
- Mongolijos futbolo rinktinė
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia politinė sistema yra Mongolijoje?
A: Mongolijos politinė sistema yra parlamentinė respublika.
K: Kiek procentų gyventojų gyvena Ulan Batore?
A: Ulan Batoro mieste gyvena apie 38 % gyventojų.
K: Kiek žmonių gyvena Mongolijoje?
A: Mongolijoje gyvena 2 791 272 žmonės.
K: Koks Mongolijos dydis, palyginti su kitomis šalimis?
A: Mongolija yra 18-a pagal dydį pasaulio valstybė, jos plotas - 1 564 116 km2 (603 909 kv. mylių).
K: Ar dauguma mongolų yra klajokliai, ar jie gyvena viename name?
A: Dauguma mongolų tradiciškai buvo klajokliai (žmonės, kurie nuolat keliauja iš vienos vietos į kitą ir neapsistoja vienuose namuose), tačiau tai keičiasi.
K: Ar daug Mongolijoje kalnuotų vietovių?
A: Taip, daug kalnų, daugiausia šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse.
K: Ar Mongolijos teritorijoje yra dykumų?
A: Taip, dalį pietinės Mongolijos dalies sudaro Gobio dykuma.
Ieškoti