Respublika
Respublika - tai valdymo forma be karaliaus, kurioje nėra monarchijos ir paveldimos aristokratijos. Ji kilo iš Romos, 509 m. pr. m. e. romėnams nuvertus Romos karalystę. Tapę laisvi, romėnai įkūrė respubliką - vyriausybę, kurioje piliečiai rinko atstovus valdyti jų vardu.
Tautos suverenitetas priklauso nuo vyriausybės, o ne nuo imperatoriaus ar monarcho. Žodis respublika kilęs iš lotynų kalbos žodžių res publica, kurie reiškia "viešas dalykas". Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos yra respublika, o Indija - respublika, tačiau Šiaurės Korėja ir Kuba taip pat vadinamos respublikomis. Tačiau Didžioji Britanija ir Kanada nėra respublikos, nes jose yra monarchas (abiem atvejais - karalienė Elžbieta II).
Šalys, kuriose yra karalius ar kitas monarchas ir vyksta laisvi rinkimai, vadinamos konstitucinėmis monarchijomis ir nevadinamos respublikomis. Konstitucinė monarchija panaši į respubliką, nes konstitucija buvo pakeista siekiant atimti valdžią iš monarcho ir įtvirtinti respublikonizmo filosofiją atitinkančias institucijas. Tai Jungtinė Karalystė ir kitos Sandraugos karalystės, Nyderlandai, Tailandas, Skandinavijos ir įvairios kitos šalys. Respublika skiriasi tuo, kad įstatymai priimami ir vykdomi be karaliaus valdžios.
Valstybės vadovas respublikoje paprastai yra asmuo, kurį išrenka piliečiai tiesioginiuose rinkimuose arba išrinktų atstovų grupė, kad jis būtų aukščiausias tautos atstovas. Daugumoje respublikų valstybės vadovas vadinamas prezidentu. Kai kuriose šalyse prezidentas yra renkamas ir turi daug politinės galios. Kitose prezidentas neturi daug tiesioginės valdžios, bet yra svarbus teisinėje sistemoje dėl kitų priežasčių.
Kartais valstybė vadinama respublika, nors jos vadovas vadinamas ne karaliumi, o kuo nors kitu. Pavyzdžiui, Romos imperija turėjo "imperatorių", o Nyderlandų respublika - "miesto šeimininką", tačiau jie veikė kaip paveldimi monarchai.
Licchavi Indijoje buvo pirmoji respublika VI-V a. pr. m. e. Pirmosios respublikos, kurios vėliau buvo labai mėgdžiojamos, buvo graikų miestai rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje. Didžiausias skirtumas nuo kitų to meto miestų-valstybių buvo tas, kad žmonės savo vadovus rinkosi balsuodami. Balsai buvo skaičiuojami ir laimėdavo daugiausiai balsų surinkęs asmuo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra respublika?
Atsakymas: Respublika - tai valdymo forma, kurioje nėra monarchijos ir paveldimos aristokratijos. Ji kilo iš Romos, o žodis kilęs iš lotyniškų žodžių res publica, reiškiančių "viešas dalykas". Respublikoje valstybės suverenitetas priklauso ne imperatoriui ar monarchui, o vyriausybei. Valstybės vadovą respublikoje paprastai renka piliečiai tiesioginiuose rinkimuose arba atstovai, kurie veikia kaip aukščiausioji jų atstovybė.
Klausimas: Kaip atsirado Romos respublika?
A: Romos respublika buvo įkurta 509 m. pr. m. e., kai romėnai nuvertė Romos karalystę ir išrinko atstovus, kurie valdė jų vardu.
K: Kas yra konstitucinė monarchija?
A: Konstitucinė monarchija - tai valstybė, kurioje yra karalius ar kitas monarchas, bet taip pat vyksta laisvi rinkimai. Tokio tipo sistema panaši į respubliką, nes ji buvo pakeista siekiant atimti valdžią iš monarcho ir įdiegti respublikonizmą atitinkančias institucijas. Tokių šalių pavyzdžiai - Jungtinė Karalystė, Kanada, Nyderlandai, Tailandas ir Skandinavijos šalys.
Klausimas: Ar visos šalys, kuriose yra prezidentai, laikomos respublikomis?
A: Nebūtinai; kai kurios šalys gali būti vadinamos "respublikomis", net jei jų valstybės vadovas nėra vadinamas "karaliumi". Pavyzdžiui, nors Romos imperija turėjo "imperatorių", o Nyderlandų respublika - "stadholderį", jie vis tiek veikė kaip paveldimi monarchai.
Klausimas: Kas buvo Licchavi?
A: Licchavi buvo Indijos karalystė, kuri VI-V a. pr. m. e. buvo viena iš pirmųjų žinomų respublikų.
K: Kaip graikų miestai rinkosi savo vadovus?
A: Graikijos miestai savo vadovus rinkosi balsavimo arba loterijos būdu, o ne kaip kiti to meto miestai-valstybės.
K: Kuo respublikos skiriasi nuo kitų valdymo formų?
A: Respublikos skiriasi tuo, kad įstatymai priimami ir vykdomi be karaliaus valdžios, o kitų valdymo formų įstatymai priimami valdant karaliui.
