Ulan Batoras, arba Ulan Batoras, yra Mongolijos sostinė ir didžiausias miestas. Miestas yra nepriklausoma savivaldybė, nepriklausanti jokiai provincijai, o jo gyventojų skaičius 2008 m. buvo šiek tiek didesnis nei 1 mln. Miestas įsikūręs šalies šiaurės centrinėje dalyje, maždaug 1310 m aukštyje, Tuulo upės slėnyje. Miestas yra šalies kultūros, pramonės ir finansų centras, o kadangi yra daugiau kaip 13 kartų didesnis už antrą pagal dydį Mongolijos miestą Erdenetą, jis yra šalies primatas. Ulan Batoras greitkeliu sujungtas su visais didesniais Mongolijos miestais, o geležinkeliu - su Transsibiro magistrale ir Kinijos geležinkelių tinklu. Miestas buvo įkurtas 1639 m. kaip budistų vienuolyno centras, o XX a. išaugo į didelį gamybos centrą.

Istorija

Ulan Batoras pradžioje buvo įkurtas 1639 m. kaip kilnojamas budistų vienuolynų miestelis (Ikh Khüree). Per kelis šimtmečius jo gyvenvietė buvo keli kartus perkelta, kol galiausiai XIX a. pabaigoje ir XVIII a. viduryje vieta tapo pastovesnė. 1924 m., po Mongolijos politinių permainų ir šalies išlaisvinimo nuo dinastinių valdžių, miestas oficialiai gavo pavadinimą Ulaanbaatar (liet. „Raudonasis didvyris“). XX a. Ulan Batoras tapo administraciniu, pramoniniu ir kultūriniu centru, sparčiai išaugusiu po industrinės plėtros laikotarpio.

Geografija ir klimatas

Miesto vidus yra Tuulo upės slėnyje, esančiame apie 1310 m virš jūros lygio. Dėl aukštikalnės padėties ir žemyno klimato Ulan Batoras turi griežtą kontinentinį klimatą: žiemos yra ilgos ir labai šaltos (temperatūros kartais nukrinta žemiau −30 °C), o vasaros trumpesnės ir gan šiltos. Dėl žiemą masiškai naudojamo kieto kuro (anglių) šildymui, oro tarša mieste kelia rimtą sveikatos problemą, ypač gerų rajonuose (tradiciniuose jurto tipo gyvenvietėse).

Gyventojai ir urbanizacija

Nuo 2008 m. miestas sparčiai augo: daug gyventojų atvyko iš kaimiškųjų regionų, ieškodami darbo ir geresnių paslaugų. Dėl to didelė dalis gyventojų gyvena ger rajonuose, kuriuose infrastruktūra dažnai būna menkesnė nei centrinėse dalyse. Ulan Batoras yra demografiškai įvairus — čia gyvena daug etninių mongolų, taip pat mažesnės kitų tautybių bendruomenės.

Ekonomika

Miestas yra pagrindinis Mongolijos ekonomikos centras: čia koncentravasi paslaugų sektorius, bankai, valdžios įstaigos ir didžioji dalis pramonės. Ulan Batoras aptarnauja šalies didžiąją dalį prekybos ir pramoninės veiklos, ypač susijusios su kasybos pramone ir jos perdirbimu. Pastaraisiais dešimtmečiais išsivystė statybų, lengvosios ir mašinų pramonės šakos.

Kultūra ir lankytinos vietos

Ulan Batoras yra pagrindinis Mongolijos kultūros centras. Svarbiausios lankytinos vietos ir kultūros institucijos:

  • Sükhbaatar aikštė (centrinė miesto aikštė) — miesto politinis ir visuomeninis centras;
  • Gandan vienuolynas — didžiausias budistų kompleksas Mongolijoje;
  • Nacionalinis muziejus — saugo ekspozicijas apie mongolų istoriją, archeologiją ir etnografiją;
  • Žiemos rūmai (Bogdo Khan Winter Palace) — istorinis muziejus su imperatoriaus relikvijomis;
  • kasmet vykstantis Naadam festivalis — tradicinių sporto šakų (ridenti, imtynės, arklių lenktynės) šventė.

Transportas

Ulan Batoras yra svarbus transporto mazgas: geležinkelis jungia miestą su Rusija (per Transsibiro magistralę) ir Kinija, o kelių tinklas sujungia jį su kitais Mongolijos centrais. Tarptautinis susisiekimas vyksta per oro uostą — pastaraisiais metais įrengtas naujas tarptautinis oro uostas (Čingisch Chano tarptautinis oro uostas), kuris pagerino skrydžių jungtis su Azijos ir kitų regionų miestais.

Administracija ir iššūkiai

Ulan Batoras yra atskira administracinė vienetė, nepriklausoma nuo aplinkinių aimagų (provincijų). Miestas susiduria su keliais reikšmingais iššūkiais: sparčiai augantis gyventojų skaičius, netolygus urbanistinis vystymasis, infrastruktūros įtampa ir ypač oro tarša žiemos metu. Vyriausybė ir tarptautinės organizacijos įgyvendina programas siekiant gerinti šildymo sistemas, transporto tinklus ir gyvenamųjų zonų infrastruktūrą.

Ulan Batoras išlieka svarbia Mongolijos širdimi — tiek politiniu, tiek kultūriniu ir ekonominiu požiūriu. Nors miestas susiduria su modernizacijos iššūkiais, jis taip pat yra vartai į šalies turtingą istorinį ir gamtinį paveldą.