Subarktinis klimatas
Vietovėse, kuriose vyrauja subarktinis klimatas (dar vadinamas borealiniu klimatu), žiemos būna ilgos, dažniausiai labai šaltos, o vasaros trumpos ir šiltos. Jis paplitęs didelėse sausumos žemėse, atokiau nuo vandenynų, dažniausiai 50-70° šiaurės platumos. Kadangi Pietų pusrutulyje tokiose platumose nėra didelių sausumos masyvų, jis aptinkamas tik dideliame aukštyje (aukštumose) Anduose ir Australijos bei Naujosios Zelandijos Pietų salos kalnuose. Pagal Köppen klimato klasifikaciją šie klimatai priskiriami Dfc, Dwc, Dfd ir Dwd grupėms
Šio tipo klimatui būdingi labai dideli temperatūros pokyčiai per metus. Žiemą temperatūra gali nukristi iki -40 °C, o vasarą - viršyti 30 °C. Tačiau vasaros trumpos, nes per metus būna ne daugiau kaip trys mėnesiai, kai vidutinė temperatūra būna ne mažesnė kaip 10 °C (50 °F). Tačiau bent vieną iš jų vidutinė temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10 °C (50 °F) . Be to, šalčiausias mėnuo turi būti žemesnis nei 0 °C. Subarktinis klimatas yra tarpinis tarp drėgno žemyninio ir poliarinio klimato. Subarktinis klimatas yra šiose vietovėse:
- Didžioji Sibiro dalis
- Šiaurinė Skandinavijos pusė (švelnesnės žiemos pakrančių zonose)
- Didžioji dalis Aliaskos
- Didžioji dalis Kanados nuo maždaug 50° šiaurės platumos iki medžių linijos, įskaitant:
- Pietų Labradoras
- Šiaurės Kvebekas, išskyrus tolimąją šiaurę
- Tolimas šiaurinis Ontarijas
- Šiaurės prerijų provincijos
- Didžioji dalis Jukono
- Didžioji dalis Šiaurės Vakarų teritorijų
Kai 5-7 mėnesius iš eilės vidutinė temperatūra būna žemesnė už nulį, visas dirvožemyje ir podirvyje esantis vanduo užšąla kelių pėdų gylyje. Šaltesnėse šio klimato dalyse vasaros šilumos nepakanka, kad dirvožemis atšiltų (įšaltų) daugiau nei kelis metrus, todėl gali susidaryti amžinasis įšalas (amžinai įšalęs dirvožemis). Vasarą ištirpus ledui, priklausomai nuo geografinės platumos ir dirvožemio tipo, gali atitirpti nuo 2 iki 14 pėdų (0,6-4 m) dirvožemio. Kai kuriuose subarktinio klimato regionuose, esančiuose netoli vandenynų (pvz., pietinėje Aliaskoje ir šiauriniame Europos pakraštyje), žiemos yra švelnesnės ir nėra amžinojo įšalo, todėl ten lengviau ūkininkauti.
Vasara yra labai trumpa, daugiausia trunka nuo 45 iki 100 dienų, o daugelyje vietų temperatūra bet kuriuo metų laiku, net ir vasarą, gali nukristi žemiau nulio (32 °F arba 0 °C). Subarktinio klimato augalija (augalai) paprastai pasižymi nedidele įvairove (auga tik kelios skirtingos augalų rūšys), nes tik ištvermingos (labai atsparios) rūšys gali išgyventi ilgas žiemas ir pasinaudoti trumpa vasara. Medžiai dažniausiai yra visžaliai spygliuočiai, nes tik nedaugelis plačialapių (didelių lapų) medžių gali išgyventi labai žemą temperatūrą žiemą. Šio tipo miškai dar vadinami taiga. Žodis taiga gali būti ir paties klimato pavadinimas. Taigoje auga daug augalų (net jei yra tik kelios jų rūšys), todėl taigos (borealinis) miškas yra didžiausias miškų biomas planetoje, o didžioji dalis miškų yra Rusijoje ir Kanadoje.
Ar subarktinio klimato zonose paprastai labai sunku ūkininkauti, nes dirvožemis yra nederlingas (jame nėra maistinių medžiagų, reikalingų daugeliui augalų augti), be to, ledo skydai sudaro daugybę pelkių ir ežerų, o trumpais auginimo sezonais išgyventi gali tik labai atsparūs augalai. Kita vertus, vasarą, artėjant prie ašigalių, dienos trunka ilgiau. Taigi augalai, kurie gali augti, gauna daug saulės šviesos. Gerai auga bulvės, braškės, mėlynės ir šienas gyvuliams. Gali augti ir specialios kitų augalų veislės.
Kritulių (lietaus, sniego, šlapdribos ar krušos) iškrenta labai nedaug - ne daugiau kaip 15-20 cm per metus. Lietus ir sniegas gali išsilaikyti virš žemės paviršiaus, kol žemė ištirps. Tai reiškia, kad kai krituliai įsigeria į žemę, ji gali būti labai šlapia ir purvina.
Netoli Žemės ašigalių ir aplink juos esančių vandenų vidutinė šilčiausio mėnesio temperatūra yra mažesnė nei 10 °C (50 °F), o subarktinis klimatas virsta tundros klimatu, kuris dar blogesnis medžiams.
Štai keletas vietų, kuriose vyrauja subarktinis klimatas:
- Fairbanksas, Aliaska
- Whitehorse, Jukonas
- Yellowknife, Šiaurės Vakarų teritorijos
- Tompsonas, Manitoba
- Moosonee, Ontarijas
- Goose Bay, Niufaundlendas ir Labradoras
- Rovaniemis, Suomija
- Kirūna, Švedija
- Archangelskas, Rusija
- Irkutskas, Rusija
- Čita, Rusija
Dfd klimato grupei (labai šaltas subarktinis klimatas) priskiriamos šios vietovės:
Subarktinis klimatas visame pasaulyje Dsc Dsd Dwc Dwd Dfc Dfd
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra subarktinis klimatas?
A: Subarktiniam klimatui, dar vadinamam borealiniu, būdingos ilgos ir šaltos žiemos bei trumpos ir šiltos vasaros. Šis klimatas vyrauja didelėse sausumos žemėse, esančiose atokiau nuo vandenynų, nuo 50° iki 70° šiaurės platumos.
K: Kokios yra šio klimato tipo Köppen klimato klasifikacijos grupės?
A: Subarktiniam klimatui priskiriamos šios Köppen klimato klasifikacijos grupės: Dfc, Dwc, Dfd ir Dwd.
K: Kokie temperatūros svyravimai būna per metus šio tipo klimate?
A: Subarktiniame klimate per metus gali būti labai dideli temperatūros pokyčiai. Žiemą temperatūra gali nukristi iki -40 °C (taip pat -40 °F), o vasarą temperatūra gali pakilti virš 30 °C (86 °F).
Klausimas: Kur aptinkamas tokio tipo klimatas?
A: Subarktinis klimatas daugiausia paplitęs dideliuose sausumos masyvuose, esančiuose atokiau nuo vandenynų, 50-70° šiaurės platumos, pavyzdžiui, Sibire, Skandinavijoje, Aliaskoje, Kanados prerijų provincijose, Jukono teritorijoje, Šiaurės vakarų teritorijose, Australijos ir Naujosios Zelandijos Pietų salos dalyse.
Klausimas: Kokia augmenija auga šiose vietovėse?
A: Šiose vietovėse auganti augalija paprastai pasižymi nedidele įvairove, nes tik atsparios rūšys gali išgyventi ilgas žiemas ir išnaudoti trumpas vasaras. Medžiai dažniausiai yra visžaliai spygliuočiai, tik nedaugelis plačialapių medžių gali išgyventi labai žemą temperatūrą žiemą. Šio tipo miškai dar vadinami taiga.
Klausimas: Ar lengva, ar sunku ūkininkauti tokio klimato sąlygomis?
A: Paprastai subarktinio klimato zonose ūkininkauti labai sunku dėl nederlingo dirvožemio, kuriame nepakanka maistingųjų medžiagų daugeliui augalų augti, taip pat dėl ledo skydų susidariusių pelkių ir ežerų, kurie dar labiau apriboja vegetacijos sezonus, todėl juose gali išgyventi tik tvirti augalai.
Klausimas: Kiek kritulių per metus iškrenta tokioje aplinkoje?
Atsakymas: Subarktinio klimato zonose paprastai per metus iškrenta ne daugiau kaip 15-20 cm kritulių, įskaitant lietų, sniegą, šlapdribą ar krušą, kurie dažnai lieka virš žemės paviršiaus, kol šiltesniais mėnesiais ištirpsta, todėl, įsigėrę į žemę, būna šlapi ir purvini.
