Biomas

Ekologijoje biomas yra pagrindinė regioninė grupė, kurią sudaro savitos augalų ir gyvūnų bendrijos, geriausiai prisitaikiusios prie regiono fizinės gamtinės aplinkos, geografinės platumos, aukščio ir reljefo.

Biomas susideda iš ekoregionų ar bendrijų, esančių stabilioje stabilioje būklėje, ir visos susijusios pereinamojo laikotarpio, sutrikdytos ar nualintos augalijos, faunos ir dirvožemio, tačiau dažnai gali būti identifikuojamas pagal kulminacinį augalijos tipą.

Kiekvienam biomui būdinga biologinė įvairovė, ypač faunos ir subdominuojančių augalų formų įvairovė, priklauso nuo abiotinių veiksnių ir vyraujančios augalijos biomasės produktyvumo. Sausumos biomai pasižymi didesniu grynuoju pirminiu produktyvumu, drėgmės prieinamumu ir temperatūra.

Pagrindinė biomų klasifikacija yra į:

  1. Sausumos (sausumos) biomai ir
  2. Vandens (vandens) biomai.

Biomams dažnai suteikiami vietiniai pavadinimai. Pavyzdžiui, vidutinio klimato pievų ar krūmynų biomas Centrinėje Azijoje paprastai vadinamas stepėmis, Pietų Afrikoje - savana, Šiaurės Amerikoje - prerijomis, Pietų Amerikoje - pampomis, Australijoje - atogrąžomis arba krūmynais. Kartais gali būti saugomas visas biomas, ypač pagal atskiros šalies biologinės įvairovės veiksmų planą.



Sausumos biomai

Klimatas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis sausumos biomų pasiskirstymą. Svarbūs klimato veiksniai yra šie:

    • sezoniniai svyravimai: kritulių kiekis gali būti tolygus visus metus arba pasižymėti sezoniniais svyravimais.
    • sausa vasara, drėgna žiema: daugelyje Žemės regionų daugiausia kritulių iškrenta vasaros mėnesiais; Viduržemio jūros klimato regionuose kritulių iškrenta žiemos mėnesiais.
  • aukštis: didėjantis aukštis lemia panašų buveinių tipų pasiskirstymą kaip ir didėjanti geografinė platuma.

Biologinė įvairovė paprastai didėja tolstant nuo ašigalių link ekvatoriaus ir didėja su drėgnumu.

Plačiausiai naudojamos biomų klasifikavimo sistemos atitinka geografinės platumos (arba temperatūros zoniškumo) ir drėgmės kriterijus.

Udvardy sistema

1975 m. Miklosas Udvardy paskelbė biogeografinių provincijų, suskirstytų į 12 sausumos biomų, sistemą.

Bailey sistema

Robertas G. Bailey 1975 m. išleistame žemėlapyje sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų biogeografinės klasifikacijos sistemą. Vėliau, 1981 m., Bailey šią sistemą išplėtė ir įtraukė likusią Šiaurės Amerikos dalį, o 1989 m. - visą pasaulį. Bailey sistema pagrįsta klimatu ir skirstoma į keturias sritis (poliarinė, drėgnojo vidutinio klimato, sausoji ir drėgnojo atogrąžų), o toliau skirstoma pagal kitus klimato požymius (subarktinė, šilto vidutinio klimato, karšto vidutinio klimato ir subtropinė, jūrinė ir žemyninė, žemumų ir kalnų).

WWF sistema

Biologų komanda Pasaulio gamtos fondo (WWF) užsakymu parengė ekologinę žemės klasifikavimo sistemą, pagal kurią išskyrė 14 biomų, vadinamų pagrindiniais buveinių tipais, ir suskirstė pasaulio žemės plotą į 867 sausumos ekoregionus. Ši klasifikacija naudojama nustatant Pasaulinį 200 ekoregionų sąrašą, kurį (WWF) įvardija kaip prioritetinius, kuriuos reikia išsaugoti. Pagrindiniai WWF buveinių tipai yra šie:

  1. Miškai ("plačialapiai" = Angiosperm medžiai)
    1. Atogrąžų ir subtropikų drėgnieji plačialapių miškai (atogrąžų ir subtropikų, drėgni)
    2. Atogrąžų ir subtropikų sausieji plačialapių miškai (atogrąžų ir subtropikų, pusiau drėgni)
    3. Atogrąžų ir subtropikų spygliuočių miškai (atogrąžų ir subtropikų, pusiaujo)
    4. Vidutinio klimato plačialapių ir mišrieji miškai (vidutinio klimato, drėgni)
    5. Vidutinio klimato spygliuočių miškai (vidutinio drėgnumo, nuo drėgnų iki pusiau drėgnų)
    6. Borealiniai miškai (subarktiniai, drėgni)
    7. Viduržemio jūros miškai, miškeliai ir krūmynai arba sklerofiliniai miškai (vidutinio šiltumo, nuo pusiau drėgnų iki pusiau sausringų su žiemos krituliais)
  1. Ganyklos
    1. Atogrąžų ir subtropikų pievos, savanos ir krūmynai (atogrąžų ir subtropikų, pusiau sausringi)
    2. Vidutinio klimato pievos, savanos ir krūmynai (vidutinio klimato, pusiaujo)
    3. Užliejamos pievos ir savanos (nuo vidutinio klimato iki atogrąžų, užliejamos gėlu arba sūriu vandeniu)
    4. Kalninės pievos ir krūmynai: alpiniai (aukščiau medžių linijos) arba kalnų (žemiau medžių linijos, taigi su medžiais).
  1. Tundra (Arkties regionas)
  2. Dykumos ir kseriniai krūmynai (nuo vidutinio klimato iki atogrąžų, sausringi)
  3. Mangrovės (subtropinės ir tropinės, užlietos sūraus vandens)



Vandens biomai



Kiti biomai

Endolitinis biomas, kurį sudaro vien tik mikroskopinė gyvybė uolienų porose ir plyšiuose, kilometrų gylyje po paviršiumi, buvo atrastas visai neseniai ir netelpa į daugumą klasifikavimo schemų.



Susiję puslapiai



Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra biomas?


Atsakymas: Biomas - tai pagrindinė regioninė grupė savitų augalų ir gyvūnų bendrijų, geriausiai prisitaikiusių prie fizinės gamtinės aplinkos, geografinės platumos, aukščio ir vietovės reljefo.

K: Kaip sudarytas biomas?


A.: Biomas susideda iš ekoregionų arba gyvenviečių, esančių stabilioje stabilioje būklėje, ir visos susijusios pereinamojo laikotarpio, sutrikdytos ar nualintos augalijos, gyvūnijos ir dirvožemio.

K: Kas lemia kiekvieno biomo biologinę įvairovę?


A: Kiekvieno biomo biologinę įvairovę lemia tokie abiotiniai veiksniai kaip grynasis pirminis produktyvumas, drėgmės prieinamumas ir temperatūra, taip pat vyraujančios augalijos biomasės produktyvumas.

K: Ar yra du pagrindiniai biomų tipai?


A: Taip, yra du pagrindiniai biomų tipai - sausumos (sausumos) ir vandens (vandens) biomai.

K: Ar biomai skirtingose pasaulio dalyse turi vietinius pavadinimus?


A: Taip, biomams dažnai suteikiami vietiniai pavadinimai, atsižvelgiant į tai, kurioje pasaulio vietoje jie yra. Pavyzdžiui, vidutinio klimato pievų ar krūmynų biomas Centrinėje Azijoje gali būti vadinamas stepėmis, o Pietų Afrikoje - savanomis ar laukais.

Klausimas: Ar galima saugoti visą biomą?


Atsakymas: Taip, pagal atskiros šalies biologinės įvairovės veiksmų planą galima saugoti visą biomą.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3