Ekoregionas (ekologinis regionas), kartais vadinamas bioregionu, yra kita mažiausia ekologiniu ir geografiniu požiūriu apibrėžta teritorija po "karalystės" arba "ekozonos". Ekoregionai apima palyginti didelį sausumos ar vandens plotą, juose yra būdingų, geografiškai skirtingų gamtinių bendrijų ir rūšių. Kai jas apibrėžia Pasaulio gamtos fondas (WWF), ekoregiono ribos apytiksliai atitinka pirminį gamtinių bendrijų plotą prieš bet kokius didesnius pastarojo meto sutrikimus ar pokyčius. WWF nustatė 825 sausumos ekoregionus ir maždaug 450 gėlavandenių ekoregionų visoje Žemėje.

Pasaulio gamtos fondo pateikiamas išsamus ekoregiono apibrėžimas, kuris yra visuotinai pripažintas ir naudojamas, yra toks:

Didelė sausumos ar vandens teritorija, kurioje yra geografiškai atskirų gamtinių bendrijų, kurios

(a) turi didžiąją dalį bendrų rūšių ir ekologinės dinamikos;

(b) turi panašias aplinkos sąlygas ir;

(c) ekologiškai sąveikauja taip, kad jų ilgalaikis išlikimas yra labai svarbus.

--World Wide Fund for Nature - Ekoregionai

"Global 200" - tai Pasaulio gamtos fondo (WWF) sudarytas ekoregionų, kuriuos Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvardijo kaip prioritetinius, kuriuos reikia išsaugoti, sąrašas.

Tipai ir mastas

Ekoregionai skirstomi pagal biomo ir vandens aplinką. Pagrindinės kategorijos:

  • Sausumos ekoregionai – apima miškus, stepes, tundras, dykumas ir kt.; juos WWF dažnai naudoja dideliam biologinės įvairovės išsaugojimui planuoti.
  • Gėlavandenių (freshwater) ekoregionai – upių baseinai, ežerai ir kiti vandens telkiniai, turintys specifines bendrijas ir endemines rūšis.
  • Jūrų (marine) ekoregionai – pakrantės, koralų rifai, atviri vandenys; šie regionai apima ir unikalias jūrų bendrijas bei migracinius maršrutus.

Kriterijai ir reikšmė

Ekoregionai apibrėžiami remiantis ekologiniais ir geografinių kriterijų deriniu: rūšių sudėtimi, ekologine dinamika, klimatu, geologija ir dirvožemiais. Svarbu, kad ekoregionas būtų praktiškai naudingas conservation planning — t. y. ribos atspindi teritorijas, kuriose koordinuotos apsaugos priemonės duoda rezultatą.

Reikšmė: ekoregionų samprata leidžia:

  • prioritetizuoti išsaugojimo veiksmus pagal biologinę vertę ir grėsmių lygį,
  • planuoti saugomų teritorijų tinklus bei ekologinius koridorius,
  • sekti biologinės įvairovės būklę ir kryptingai skirti išteklius,
  • suprasti tarpusavio priklausomybes tarp buveinių ir rūšių.

Grėsmės ir išsaugojimo iššūkiai

Pagrindinės grėsmės ekoregionams:

  • žemės ūkio plėtra ir intensyvus ūkininkavimas,
  • miškų kirtimai ir buveinių naikinimas,
  • urbanizacija ir infrastruktūros statyba,
  • klimato kaita, nustumianti rūšis ir keičiančia ekologinę dinamiką,
  • tarša ir invazinės rūšys,.

Norint apsaugoti ekoregionus, būtina derinti vietos bendruomenių interesus, nacionalinę politiką ir tarptautinę paramą. Efektyvios priemonės apima buveinių atkūrimą, saugomų teritorijų plėtrą, tvarų gyvavimo šaltinių valdymą ir stebėseną.

WWF Global 200 — pavyzdžiai ir prioritetai

Global 200 – tai WWF parinkta ekoregionų grupė, kuriuose yra didžiausia biologinė įvairovė arba kurie turi unikalius ekosisteminius procesus. Šie ekoregionai laikomi prioritetiniais globalaus masto išsaugojimui. Kai kurios žinomiausios Global 200 ekoregionų grupės ir pavyzdžiai:

  • Amazonijos atogrąžų miškai – didžiulis rūšių įvairovės centras, svarbus anglies sekvestracijai.
  • Kongo baseinas – antras pagal dydį atogrąžų miškas, su daug endeminių rūšių.
  • Madagaskaro ir Rytų Afrikos salų ekoregionai – unikalios floros ir faunos endeminės bendrijos.
  • Mediterranean Basin (Viduržemio jūros baseinas) – didelė augalų įvairovė ir intensyvios žmogaus veiklos spaudimas.
  • Koralinio trikampio (Coral Triangle) jūrų ekosistemos – itin turtingas koralų ir jūrų gyvūnų pasaulis.
  • Atlanto miškai (Brazlijos Atlantic Forest) – smarkiai sumažėjęs, bet labai biodaugialypis regionas.
  • Himalajų ir Pietų Azijos kalnų miškai – svarbūs migracijų maršrutai ir endeminių rūšių buveinės.

Global 200 ne tik nustato prioritetus, bet ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei finansavimą, skirtą šių ekoregionų apsaugai ir atkūrimui.

Kaip prisidėti prie ekoregionų išsaugojimo

  • Palaikyti ir prisijungti prie vietinių bei tarptautinių gamtosaugos iniciatyvų;
  • rinktis tvarius produktus ir mažinti aplinkos apkrovą;
  • skleisti žinias apie vietos buveines ir rūšis, skatinti gamtosaugos švietimą;
  • remti mokslinius tyrimus ir stebėseną, kad apsaugos priemonės būtų pagrįstos duomenimis.

Santrauka: ekoregionas – tai praktinis vienetas biologinei įvairovei ir buveinių išsaugojimui planuoti. WWF iniciatyvos, tokios kaip Global 200, padeda sutelkti dėmesį į svarbiausius regionus, tačiau ilgalaikė sėkmė priklauso nuo vietinių veiksmų, tarptautinio palaikymo ir tvaraus valdymo.