Ekoregionas
Ekoregionas (ekologinis regionas), kartais vadinamas bioregionu, yra kita mažiausia ekologiniu ir geografiniu požiūriu apibrėžta teritorija po "karalystės" arba "ekozonos". Ekoregionai apima palyginti didelį sausumos ar vandens plotą, juose yra būdingų, geografiškai skirtingų gamtinių bendrijų ir rūšių. Kai jas apibrėžia Pasaulio gamtos fondas (WWF), ekoregiono ribos apytiksliai atitinka pirminį gamtinių bendrijų plotą prieš bet kokius didesnius pastarojo meto sutrikimus ar pokyčius. WWF nustatė 825 sausumos ekoregionus ir maždaug 450 gėlavandenių ekoregionų visoje Žemėje.
Pasaulio gamtos fondo pateikiamas išsamus ekoregiono apibrėžimas, kuris yra visuotinai pripažintas ir naudojamas, yra toks:
Didelė sausumos ar vandens teritorija, kurioje yra geografiškai atskirų gamtinių bendrijų, kurios
(a) turi didžiąją dalį bendrų rūšių ir ekologinės dinamikos;
(b) turi panašias aplinkos sąlygas ir;
(c) ekologiškai sąveikauja taip, kad jų ilgalaikis išlikimas yra labai svarbus.
--World Wide Fund for Nature - Ekoregionai
"Global 200" - tai Pasaulio gamtos fondo (WWF) sudarytas ekoregionų, kuriuos Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvardijo kaip prioritetinius, kuriuos reikia išsaugoti, sąrašas.
Amazonės drėgnųjų atogrąžų miškų ekoregionų išsidėstymo žemėlapis. Geltona linija žymima Pasaulio gamtos fondo nustatyta ekoregionų riba.
Žemės
Sausumos ekoregionas - tai tam tikra sausumos teritorija, kuri skiriasi nuo šalia esančios teritorijos. Jai būdingas skirtingas klimatas, geologija, dirvožemio tipas, vandens prieinamumas ir skirtingos gyvosios rūšys (ekoregione gyvenantys gyvūnai ir augalai).
Pavyzdžiui, vienas ekoregionas gali būti dykuma. Joje būtų smėlis, labai mažai vandens, labai karšta dieną ir labai šalta naktį. Augalai galėtų būti tik krūmai, maži medeliai, kaktusai. Gyvūnai galėtų būti skorpionai, maži žinduoliai, vorai.
Pavyzdžiui, ekoregionas galėtų būti atogrąžų miškas, kuriame visą dieną vyrauja šilta temperatūra, visus metus iškrenta daug kritulių, per jį teka didžiulės upės, o dirvožemis yra labai organiškas. Augalai galėtų būti didžiuliai medžiai arba paparčiai. Gyvūnai galėtų būti vabzdžiai, paukščiai, žuvys ir beždžionės.
Jūrų
Jūrų ekoregionai - tai Pasaulio vandenyno regionai, kuriuos nustatė Pasaulinis gamtos fondas (WWF), siekdamas padėti išsaugoti jūrų ekosistemas.
Šių ekoregionų nustatymo schema yra daugmaž tokia pati kaip ir sausumos ekoregionų. Išskiriami pagrindiniai buveinių tipai: poliarinės, vidutinio klimato šelfų ir jūrų, vidutinio klimato pakilimo, atogrąžų pakilimo, atogrąžų koralinės, pelaginės, abisalinės ir hadalinės (vandenyno tranšėjos), kurie atitinka sausumos biomus. Pagrindinės biogeografinės sritys, analogiškos septynioms sausumos ekozonoms, atstovauja dideliems vandenynų baseinų regionams: Šiaurės vidutinio klimato Atlanto, Rytų atogrąžų Atlanto, Vakarų atogrąžų Atlanto, Pietų vidutinio klimato Atlanto, Šiaurės vidutinio klimato Indijos Ramiojo vandenyno, Centrinio Indijos Ramiojo vandenyno, Rytų Indijos Ramiojo vandenyno, Vakarų Indijos Ramiojo vandenyno, Pietų vidutinio klimato Indijos Ramiojo vandenyno, Pietų vandenyno, Antarktidos, Arkties ir Viduržemio jūros.
Jūros ekoregionų klasifikacija nėra tokia pat išsami ir išsami kaip sausumos ekoregionų; išvardytos tik prioritetinės saugomos teritorijos, įtrauktos į "Global 200" sąrašą.
Visą jūrinių ekoregionų sąrašą žr. "Global 200 Marine Ecoregions" (Pasaulio gamtos fondas).
Gėlųjų vandenų
Gėlųjų vandenų ekoregionai - tai tam tikros geografinės vietovės gėlavandenės buveinės, įskaitant upes, upelius, ežerus ir pelkes. Gėlųjų vandenų ekoregionai skiriasi nuo sausumos ekoregionų, kurie apima sausumos biotines bendrijas, ir jūrų ekoregionų, kurie apima vandenynų biotines bendrijas.
WWF kalba apie septynis pagrindinius gėlavandenių ekoregionų buveinių tipus: Didžiųjų upių, didžiųjų upių aukštupių, didžiųjų upių deltų, mažųjų upių, didžiųjų ežerų, mažųjų ežerų ir kserinių baseinų.
Keletas gėlųjų vandenų ekoregionų yra įtraukti į Pasaulinį 200-uką - WWF prioritetinius ekoregionus, kuriuose siekiama išsaugoti biologinę įvairovę.
Susiję puslapiai
- Žaliojo kyšulio gėlių regionas
- Didysis barjerinis rifas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ekoregionas?
A: Ekoregionas - tai geografiškai ir ekologiškai apibrėžta teritorija, esanti po "karalyste" arba "ekozona". Ji apima didelį sausumos ar vandens plotą ir joje aptinkamos atskiros gamtinės bendrijos ir rūšys.
K: Kas nustato ekoregiono ribas?
A: Pasaulio gamtos fondas (WWF) nustato ekoregiono ribas, kurios apytiksliai atitinka pirminį gamtinių bendrijų plotą prieš bet kokius didesnius neseniai įvykusius sutrikimus ar pokyčius.
K: Kiek sausumos ir gėlo vandens ekoregionų nustatė WWF?
A: WWF nustatė 825 sausumos ekoregionus ir maždaug 450 gėlo vandens ekoregionų visoje Žemėje.
K: Koks yra išsamus WWF ekoregiono apibrėžimas?
A: Pasak WWF, ekoregionas - tai didelis sausumos ar vandens plotas, kuriame yra geografiniu požiūriu atskirų gamtinių bendrijų, turinčių daugumą bendrų rūšių ir ekologinės dinamikos, panašių aplinkos sąlygų ir ekologiškai sąveikaujančių taip, kad tai yra labai svarbu jų ilgalaikiam išlikimui, sankaupa.
K: Kas yra "Global 200" sąrašas?
A.: Pasaulinis 200 sąrašas - tai Pasaulio gamtos fondo (WWF) nustatytų prioritetinių saugotinų teritorijų - vadinamųjų ekoregionų - rinkinys.
